Prancūzija2
5 (100%) 1 vote

Prancūzija2

TURINYS

Įvadas 3

Prancūzijos apžvalga 4

1.1. Geografinė padėtis 4

1.2. Reljefas 5

1.3. Gamta 5

1.4. Klimatas 6

1.5. Vidaus vandenys 6

1.6. Dirvožemiai 6

1.7. Augalija ir gyvūnija 6

1.8. Gyventojai 7

1.9. Pramonė 7

1.10. Ūkis 7

1.11. Naudingos iškasenos 8

1.12. Pagrindinės šventės 8

1.13. Prancūzų virtuvė 8

1.14. Vyndarystė 8

1.15. Alpės 9

2. Paryžius – miestas prie upės 10

2.1. Labiausiai lankomos Paryžiaus vietos 10

2.2. Paryžiaus bažnyčios 12

2.3. Paryžiaus sodai ir parkai 13

2.4. Paryžiaus galerijos ir muziejai 14

2.5. Paryžiaus viešbučiai 15

2.6. Paryžiaus pramogos 16

2.7. Atvykimas į Paryžių 16

3. Prancūzijos miestai 18

3.1. Oskaro Milašiaus Fonteblio miestas 18

3.2. Ogzeras 18

3.3. Marijos Magdalenos miestas Vezle 19

3.4. Fontenės miestas 19

3.5. Oteno miestas 19

3.6. Vakarų civilizacijos motina Kliuni miestas 20

3.7. Juodosios Madonos miestas – Le Piuji 20

3.8. Popiežių miestas – Avinjonas 20

3.9. Sen Žan de Liusas 20

3.10. Šartras 21

3.11. Stasbūras 22

3.12. Latoringija 22

3.13. Verdūnas 22

3.14. Bar – Le – Duc 22

3.15. Nansi 23

3.16. Fleville 23

3.17. Cons – la – Grandville 23

3.18. Mekas 23

3.19. Troyes 23

3.20. Reimsas 24

3.21. Kolmaras 24

3.22. Šampanjė 24

3.23. Sedanas 24

3.24. Pravins 24

3.25. Clairvaux 25

3.26. Dijon 25

3.27. Bayonne 25

3.28. Biarritz 25

3.29. Luz 25

3.30. Bordo 25

3.31. La Rochelle 26

3.32. Cognac 26

3.33. Tuluzė 26

3.34. Carcassone 26

3.35. Montpellier 26

3.36. Menton 26

3.37. Lurdas 27

3.38. Cote d‘ Azur 27

3.39. Marselis 27

3.40. Kanai 27

3.41. Antibes 27

3.42. St. Tropez 28

3.43. Languldoc 28

3.44. Perpignan 28

3.45. Lile 28

3.46. Centre 28

3.47. Torus 28

3.48. Nord 29

3.49. Blois 29

3.50. Pirėnai 29

Išvados 30

Literatūra 31

Vadovo atsiliepimai 32

Įvadas

Prancūzija – teikia turizmui svarbų vaidmenį. Turi visą tai, ką mes norėtume pamatyti savo atostogų metu: didelį miestą ( Paryžių ), gerus krantus, architektūrinius paminklus ( daugiau nei kitose šalyse ), nuostabius peizažus ir kalnus. Prancūzija – tai labai maloni vieta, kad norėtųsi pasilikti. Čia geras maistas, didelis vynų pasirinkimas, žmonės džiaugiasi gyvenimu.

Šiaurės Prancūzija savo papročiais primena Belgiją ir Nyderlandus, pavyzdžiui Briuselio miestas.

Paryžius – tai šviesos miestas, vienas iš lankomiausių vietų Prancūzijoje.

Vakarų Prancūzija išsidėsčiusi prie Atlanto vandenyno. Šiaurinėje Normandijoje ir Britai turi kalnuotas vietoves, smėlėtus krantus, ramius ir nedidelius uostamiesčius. Normandija ir Britai turi neramias pakrantes ir neolitinius ruožus. Tai sudaro skirtingą nuo kitos šalies atmosferą. Galima jausti keltų dvelksmą jų gyvenvietėse. Dantės ir Bordo patys didžiausi miestai vakarinėje pakrantėje. Bordo pietvakarių – sostinė, garsėja vynais ir XVIII a. architektūra. Baskas pati piečiausia dalis Prancūzijos Atlanto pakrantės. Kurortas Biarrlitz pats prabangiausias.

Rytų Prancūzija susidaro iš Elzaso, Lotaringijos ir Burgundijos. Peizažas turi kalnuotas vietoves ir daug gražių miestų ( Meta, Strasbūras, Nensi ). Šitas regionas gamina daug garsių vynų, tuo pačiu puikiausią Pinot Nors ir Chardonnays įvertintus visame pasaulyje, o taip pat žinomą ( geltoną vyną ).

Centrinė Prancūzija skaitosi pati ramiausia dalis. Didžiausias rajono brangakmenis – Loire lyguma su daugybę didelių pilių ir gražiais miestais. Auvergne yra kalnų masyve. Centrinio kalno aukščiausias taškas yra maždaug 6000 fu. Manoma, kad vienas iš gražiausių Prancūzijos dalių.

Prancūzijoje yra dideli slidinėjimo kurortai – žiemai ir pėsčiasis turizmas – vasarai.

Albertville, Grenobli ir Chamonix visi jie dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Bet ir Alpėse yra gerų miestų, kad juos būtų galima aplankyti ( Annecy, Grinoble ).

Pietuose labai gera gamta, daug Romos laikų griuvėsių ir aišku Riviera pritraukia daug lankytojų kas metus. Miestai ( Arles, Marselis, Tulonas ) irgi pritraukia daug turistų.

Prancūzijos pietvakariuose daugiausia pritraukia ( Dordone ). Ši lyguma tiek maloni, kad sunku patikėti, jog žmonės čia dirba o ne ilsisi. Pietuose Languedoc galima pamatyti kalnų grandinę – Pirėnus, skiriančią Prancūziją ir Ispaniją. Galima keliauti pėsčiomis arba slidinėti. Korsikos sala turi labai gražią gamtą ir malonią atmosferą. Korsikiečiai sako, kad jų kalba turi dideles laisvas mintis.

1. PRANCŪZIJOS APŽVALGA

Sostinė Paryžius

Plotas 551 500 km²

Gyventojų skaičius 57 200 000

Valdymo forma Daugiapartinė Demokratija

Valstybinė kalba Prancūzų

Pagrindinės religijos Krikščionių 92 %

Judėjų 1 %

Musulmonų 1 %

Kitų 6 %

Piniginis vienetas Frankas

Kiti miestai Lionas, Marselis, Tulūza, Nica, Bordo, Nantas, Strasbūras

Gyventojų ūkinė veikla Žemės ūkis 6 %

Pramonė 27 %

Aptarnavimo sfera 67 %

1.1. Geografinė padėtis

Prancūzijos Respublika yra didžiausia Vakarų Europos valstybė. Vakaruose ji
prieina prie Atlanto vandenyno Biskajos įlankos. Lamanšo ir Pa de Kalė sąsiauriai šiaurėje ją skiria nuo Didžiosios Britanijos. Sausumoje ji ribojasi su Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku. Pietuose Prancūziją skalauja Viduržemio jūra, o Pirėnų kalnai ją skiria nuo Ispanijos ir Andoros. Viduržemio jūroje Prancūzijai priklauso Korsikos sala.

Prancūzija suskirstyta į 96 departamentus, ji turi valdų Amerikoje, Afrikoje, Okeanijoje. Žinomiausios užjūrio teritorijos ir departamentai yra Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Polinezija, Martinika, Prancūzijos Gviana. Bendras jų plotas – 127 000 km², o jose gyvena apie 1,5 mln. žmonių.

1.2. Reljefas

Prancūzijos kraštovaizdžio įvairovė siejasi su jos turtingumu. Prancūzai sako, jog jų šalis yra tarytum visos Europos modelis. To krašto paviršiui būdingos visos trys pagrindinės Europos paviršiaus formos: nuosėdinių uolienų pripildytos lygumos, senų kalnų masyvai ir jauni raukšliniai kalnai.

Prancūzijos paviršiui būdingas didelis aukščių skirtumas, bet maždaug pusę krašto ploto užima žemesnės kaip 200 m virš jūros lygio žemumos, ir tik pietryčiuose apie 20 % ploto yra aukščiau nei 500 m.

Žemumos tęsiasi nuo Belgijos sienos iki Pirėnų kalnų. Didžiausia jų – Paryžiaus baseinas ( Šiaurės Prancūzijos žemuma ), esantis tektoninėje įduboje ir primenantis dubenį nuo Senos slėnio pamažu kylančiais kraštais, prisipildžiusį nuosėdinių uolienų. Vienur kitur esama artezinių vandenų išeigų. Vakaruose plyti Luaros, o pietvakariuose – Garonos žemuma. Abi jos irgi užima tektonines įdubas. Viduržemio jūros pakrantėje yra Ronos – Sonos žemuma ir Langedoko lyguma. Pačiame pajūryje gausu lagūnų, pelkių, ežerų, smėlynų.

Tarsi tam tikras laiptas iš Prancūzijos žemumų juostos į aukštąsias Alpes yra grandinė senų hercininės kalnodaros iškeltų kalnų masyvų. Didžiausias iš jų – Prancūzijos pietuose esantis Centrinis Masyvas, užimantis apie 1/6 krašto ploto. Jį sudaro daugiausia kristalinės uolienos. Kalnai pakyla iki 1800 m ir stačiai nusileidžia į Ronos slėnį. Banguotą reljefą paįvairina užgesusių ugnikalnių kūgiai, kurių krateriuose tyvuliuoja ežerai, lavos laukai, gilūs tektoniniai slėniai. Pietinę šio masyvo dalį sudaro klinčių storymė su karstinėmis įdubomis, urvais, giliai įsirėžusiais upių tarpekliais. Prancūzijos šiaurės rytuose stūkso dar du herciniai masyvai – Vogėzai ir Ardėnai. Vogėzai – daugiausia iš kristalinių uolienų sudaryti kalnai, lėkštais šlaitais vakaruose, bet stačiai nusileidžiantys prie Reino upės rytuose. Ardėnai prasideda Prancūzijoje ir nusidriekia į Belgiją. Šiaurės vakaruose Bretanės ir Kotanteno pusiasaliuose yra Armorikos aukštuma, kurios smarkiai apirusios viršūnės pakyla iki 300 m.

Pietryčiuose yra aukščiausi ir jauniausi Europos kalnai – Alpės. Ypač įspūdingos 3500 – 4000 m Savojos Alpės, kurių smailos snieguotos viršūnės bei ledynai žėri saulėje. Aukščiausias Europos taškas – Monblanas ( 4807 m ) yra Prancūzijos ir Italijos pasienyje. Vakarų Alpes sudaro daugiausia klintys, o aukštuosius kalnagūbrius – kristalinės uolienos. Iš visų žemės kalnynų pirmiausia ir geriausiai buvo ištirtos Alpės, todėl iš ten kilo jaunų kalnų ir ledynų formų pavadinimai, taikomi Azijos, Amerikos, Australijos jauniems kalnams. Pietuose, Ispanijos pasienyje, yra sunkiai pasiekiami Pirėnų kalnai. Šį 2000 – 2500 m aukščio kristalinį masyvą kerta tik trys keliai.

1.3. Gamta

Prancūzijoje labai įvairios jūros pakrantės. Šiaurei būdingi žemi bangų suplauti abraziniai ir seklumų bei nerijų atitverti lagūniniai krantai. Bretanės ir Normandijos pajūryje į paviršių išeina senos kristalinės uolienos, sudarydamos labai raižytą riasinę pakrantę. Kai kuriose jos įlankose per potvynius ir atoslūgius vandens lygis svyruoja net 15 m; vanduo išplauna urvus ir nišas, vadinamas klifais. Sen Malo įlankoje pastatyta didžiausia Europoje potvynių elektrinė. Viduržemio jūros pakrantei būdingos mažos smėlėtos įlankėlės, vadinamos rivjeromis.

Didžiausios įlankos – Biskajos, Sen Malo, Senos ( Atlante ), Liono ( Viduržemio jūroje ).

Didžiausi pusiasaliai – Bretanės ir Kotanteno.

1.4. Klimatas

Visos be išimties Vakarų žemumos, t.y. beveik pusė Prancūzijos teritorijos, veikiamos Atlanto oro masių. Klimatas ten jūrinis – drėgnas ir vidutiniškai šiltas. Būdingas menkas žiemos ir vasaros temperatūrų skirtumas. Bretanėje vidutinė liepos temperatūra apie 17° C, o sausio + 7° C.

Pietų Prancūzijoje viešpatauja Viduržemio pajūrio klimatas. Žiemą nuo žvarbių orų pernašų užstoja Alpės. Todėl žiemos ten drėgnos ir švelnios, sausio vidutinė temperatūra + 8° C, o vasaros karštos ir sausos – vidutinė liepos temperatūra + 23° C. Visus metus šioje krašto dalyje daug saulėtų dienų.

Centriniame masyve, Pirėnuose ir Alpėse klimatas žemyninis. Čia pučia stiprūs vėjai, gausu kritulių. Kalnų papėdėse sausio vidutinė temperatūra 1 – 3° C, bet aukščiau kalnuose atšąla iki – 20° C. Šilčiausią vasaros mėnesį priekalnėse šiaurėje būna 16 – 18° C, o pietuose – iki 24° C.

Daugiausia kritulių ( 1500 – 2000 mm
metus ) Alpių, Pirėnų, Vogėzų, Sevenų vakariniuose šlaituose, mažiausiai ( 500 – 800 mm ) – Ronos žemumoje, Viduržemio jūros pakrantės rytuose. Bretanės, Kotanteno pusiasaliuose, Garonos žemumos vakaruose iškrinta 800 – 1200 mm, kitose lygumose 600 – 800 mm per metus. Kritulių per visus metus būna tolygiai, išskyrus Viduržemio pajūrį, kur vasara sausa. Lygumose pastovi sniego danga nesusidaro, kalnuose 2500 – 3000 m aukštyje ji laikosi 7 – 11 mėn.

1.5. Vidaus vandenys

Dėl tolygaus kritulių pasiskirstymo Prancūzijos upių tinklas tankus, upės vandeningos. Jūros potvyniai ir atoslūgiai suformavo piltuvo pavidalo upių žiotis. Dauguma upių priklauso Atlanto baseinui.

Ilgiausia yra Luara ( 1020 km ), įtekanti į Biskajos įlanką. Per Paryžių teka didžiausia šiaurės upė – Sena ( 780 km ), o vandeningiausia Prancūzijos upė yra Rona ( 812 km ), vasarą maitinama Alpių sniegynų ir ledynų, o žiemą dešinieji jos intakai surenka gausius kritulių vandenis. Alpių ir Pirėnų upės teka giliais slėniais, vandeningiausios vasarą. Dauguma upių prasideda Centriniame Masyve.

Kitos upės: Marna (525 km), Sona (480 km), Dordonė (472 km), Aljė (410 km), Šaranta (360 km), Adūras (335 km), Luaras (311 km), Diuransas (304 km).

Didžiausi ežerai yra Alpėse – Buržė ( 45 km² ), Anesi bei Šveicarijos pasienyje yra gilus Ženevos ežeras.

1.6. Dirvožemiai

Daugiausia yra rusvųjų miškų dirvožemių ( Paryžiaus baseine, Garonos žemumos rytuose ), vietomis ( Garonos žemumos vakaruose ) yra jaurinių. Juros kalnuose, Centrinio Masyvo pietuose. Priešalpiuose vyrauja velėniniai karbonatiniai, Centrinio Masyvo centre – vulkaniniai dirvožemiai. Dirvožemiai eroduoti. Palei Viduržemio jūrą daug subtropinių rudųjų dirvožemių, raudonžemių.

1.7. Augalija ir gyvūnija

Miškai užima apie 20 % ploto. Daugiausia auga lapuočių ( ąžuolų, kaštonų, bukų, skroblių ). Didelių miškų masyvų yra Paryžiaus baseino rytuose ir kalnuose. Šiaurės vakaruose vyrauja viržynai ir pievos, palei Viduržemio jūrą – makija ir reti visžalių ąžuolų bei pušų miškai. Alpėse ąžuolynus ir kaštonų miškus nuo 700 – 800 m aukščio keičia bukų, eglių, kėnių, pušų, maumedžių miškai ( iki 1600 – 1900 m ). Pirėnų kalnų šiauriniuose šlaituose viršutinė miškų riba siekia 1800 – 2100 m. Aukščiau ( Alpėse ir Pirėnuose ) – subalpiniai krūmokšniai ir aukštažolių pievos, o nuo 2100 – 2300 m – alpinės pievos.

Miškuose yra barsukų, kiškių, lapių, miškinių kačių, stirnų, šermuonėlių, šernų, tauriųjų elnių, voverių. Aukštai kalnuose yra alpinių švilpikų, kalnų ožių, balėsų. Daug paukščių: karvelių, jerubių, kurapkų, perkūno oželių, peslių, slankų, strazdų, šarkų, vanagų, žvirblių, pietuose – flamingų. Upėse yra ešerių, lydekų, sterkų, upėtakių.

1.8. Gyventojai

Daugiau kaip 90 % gyventojų yra prancūzai. Jų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos romanų grupei. Rytuose gyvena elzasiečiai ( ~ 1,4 mln. ), šiaurės vakaruose – bretonai ( 1,25 mln. ), šiaurėje – flamandai ( 300 000 ), pietuose – katalonai ( 250 000 ), pietvakariuose – baskai ( 140 000 ), Korsikoje – korsikiečiai ( 280 000 ); dideliuose miestuose yra žydų ( ~ 500 000 ). Dar gyvena italų, ispanų, portugalų, arabų ( alžyriečių, marokiečių ).

Prancūzų įvaizdis nėra labai teigiamas, mat kalbama, kad prancūzas mėgėjas laisvai gyventi, mėgsta paplepėti, paslampinėti ir vengia sunkiai dirbti.

Prancūzų kredo – menas gyventi, gauti iš gyvenimo kuo daugiau malonumų. Kiekviena diena yra šventė. Jie nemėgsta sunkaus, juodo, monotoniško darbo. Prancūzai kuria savo namų jaukumą ir savitą stilių nežiūrėdami į kaimyną, bet kiekvienas savaip. Miestiečiai netaupo pinigų patys megzdami, nerdami, remontuodami automobilį ar valydami langus. Šeimininkės, užuot valiusios dulkes ar skalbusios, geriau bendrauja su draugėmis ar savo vaikais, kuriems skiria labai daug dėmesio. Prancūzai labai mėgsta bendrauti su užsieniečiais. Daugelis mano, kad jie godūs.

Per tam tikras šventes vyrai dėvi tradicinius marškinius, liemenę, striukę, kelnes, ant kaklo ryši skarelę, o ant galvos užsideda beretę ar skrybėlę. Moterys vilki plačiu ties liemeniu rauktu sijonu, palaidinuke, korsažu, ryši skarelę.

1.9. Pramonė

Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Pagal pramonės gamybą ji yra pasaulio šalių penketuke.

Pokariu greitai augo ir dabar plėtojama sunkioji pramonė. Lydomas plienas, aliuminis, švinas, varis, cinkas, nikelis, kurie naudojami mašinų pramonėje. Prancūzija yra ketvirtoji pasaulyje pagal automobilių gamybą, kuri sutelkta Paryžiuje ir Lione – “ Peugeot – Citroën „, “ Renault „. Keleiviniai lėktuvai “ Karavela “ vieni saugiausių pasaulyje; apskritai pagal lėktuvų ir malūnsparnių gamybą Prancūzija pasaulyje užima trečią vietą. Atominės jėgainės pagamina 75 % šaliai reikalingos elektros.

Pasaulyje taip pat gerai žinoma Prancūzijos chemijos pramonės produkcija: pradedant sintetiniu pluoštu, plastmasėmis, trąšomis, automobilių padangomis ir baigiant vaistais ir parfumerija. Nuo seno garsėjo prancūzų tekstilė ir trikotažas, madingiausi siuviniai,
galanterijos prekės.

1.10. Ūkis

Pagal žemės ūkio produkciją Prancūzija viena pirmųjų. Pagrindinė žemės ūkio šaka yra gyvulininkystė. Augalininkystėje vyrauja grūdų auginimas.

Apie Prancūzijos žemės ūkį daug pasako šie rodikliai: antra vieta pasaulyje, po Italijos, pagal vynuogių derlių ir perdirbimą, ketvirta vieta pagal grūdų ( kviečių, miežių, kukurūzų ) derlių, trečia – pagal pieno, ketvirta – pagal mėsos gamybą. Šalis didelė, todėl žemės ūkis įvairiapusis. Šiaurėje auginami linai, cukriniai runkeliai, o pietuose – ryžiai, migdolai, persikai ir abrikosai.

Svarbi ūkio šaka yra turizmas. Prancūziją kasmet aplanko per 27 mln. turistų.

1.11. Naudingos iškasenos

Prancūzijos geologinis žemėlapis vienas iš margiausių ne tik tarp Europos, bet ir tarp pasaulio šalių, ir jos gelmės turtingos naudingųjų iškasenų. Tam kraštui būdingi naudingųjų iškasenų deriniai. Jo šiaurės rytuose yra didžiausi geležies rūdos, akmens ir kalio druskų ( Vogėzuose ) bei akmens anglių ( Ardėnuose ) telkiniai.

Boksitų atsargų aliuminiui gaminti yra pietuose, visiškai netoli nuo Alpių upių, tiekiančių pigią hidroenergiją. Dujų ir naftos gavyba sutelkta pietvakariuose. Prancūzija pirmauja Europoje urano ( Centrinis Masyvas )ir užima ketvirtą vietą Vakaruose geležies rūdos gavyba.

1.12.Pagrindinės šventės

Prancūzijoje švenčiamos Šv. Kalėdos, pavasarį vyksta įspūdingi karnavalai. Svarbiausia valstybinė šventė – Liepos 14 – oji, kai minima Prancūzijos Didžiosios revoliucijos pradžia – Bastilijos paėmimas.

Populiariausias yra dviračių sportas, regbis, futbolas, mėgėjai žaidžia kėgliais.

1.13. Prancūzų virtuvė

Prancūzų kulinarija – vis tobulėjantis menas. Prancūzai daugiausia ruošia mėsą, paukštieną, žuvį, vartoja daug sviesto. Šiandien Paryžiaus restoranų šeimininkai domisi regioniniais valgiais ir paprasta namine virtuve. Viskas paremta šviežiais sezoniniais produktais. Prancūzai vartoja nelabai daug prieskonių, nors padažų ir stiprių sultinių pagrindą sudaro švieži žalumynai, pvz., česnako laiškai, petražolės, peletrūnai. Kiekvienas rajonas turi savo firminį patiekalą, pvz., vidurio Prancūzija – jautiena su raudonuoju vynu, o Marselis Viduržemio jūros pakrantėje – žuvies sriuba su česnaku. Mėgstama prancūziška duona ir bandelės, pvz., riestės, įvairiausi sūriai.

Paryžiuje populiariausios Liono, Burgundijos ir Pietvakarių krašto regioninės virtuvės. Jas vejasi ir Provanso tradicija su česnako kvapais, alyvuogių aliejumi. Liono kulinarijai būdinga salotų gausumas ir sotūs pagrindiniai patiekalai.

Burgundijos ir Pietvakarių maistas kaloringas; tipiški patiekalai būtų šie: riebios kepenėlės, kumpis arba omaras su petražolėmis, ir sotus pagrindinis patiekalas iš kiaulienos ir pupelių.

Sūriai – tai Prancūzijos pasididžiavimas. Gaminama galybė jų rūšių – iš karvės, avies ir ožkos pieno. Kiekviename Paryžiaus restorane siūlomi minkšti ir pusiau minkšti švelnaus skonio sūriai, tokie kaip Brie ir Camembert.

1.14.Vyndarystė

Prancūzija pagamina apie ketvirtį pasaulio vyno, be vynuogynų šios šalies peizažas neįsivaizduojamas. Vynas daromas iš juodųjų ir baltųjų vynuogių ( pastarosios iš tikrųjų yra raudonos arba žalsvos ). Kitados jų sunka būdavo spaudžiama vynuoges minant kojomis, o dabar šį darbą atlieka modernūs spaustuvai. Vienas iš svarbiausių vyno darymo etapų yra rauginimas, kai natūralios mielės, esančios uogų luobelėje, susimaišo su minkštimo cukrumi.

Paryžius – geriausia vieta Prancūzijoje, kur galima paragauti daugybės skirtingų šalies vynų. Paryžius puikuojasi savo gėrimais.

Prancūzijoje per šventes visada geriamas šampanas, kurio čia galima rasti nuo nemarkinio iki liuksusinio.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2763 žodžiai iš 9199 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.