Telšių „Ateities“
vidurinė mokykla
REFERATAS
Telšiai
2005
TURINYS
1. Žemėlapis
2. Simboliai
3. Duomenys apie valstybę
4. Ekonomika
5. Žemės ūkis
6. Kultūra
7. Žymiausi žmonės
8. ES
9. Euro monetų nacionalinės pusės
10. Strasbūras
11. Sen Mišelis
12. Eifelio bokštas
13. Luvro muziejus
14. Disnėjus
15. Paryžius: 1. Labiausiai lankomos Paryžiaus vietos
2. Paryžiaus bažnyčios
3. Paryžiaus sodai ir parkai
4. Paryžiaus galerijos ir muziejai
5. Paryžiaus viešbučiai
6. Paryžiaus pramogos
7. Atvykimas į Paryžių
16. Naudota literatūra
PRANCŪZIJOS ŽEMĖLAPIS
SIMBOLIAI
Vėliava
Herbas
GEOGRAFIJA
Prancūzijos tarytum visos Europos modelis. Šiam kraštui būdingos visos
trys pagrindinės Europos paviršiaus formos: nuosėdinių uolienų pripildytos
lygumos, senų kalnų masyvai ir jauni raukšliniai kalnai. Prancūzijos
paviršiui būdingas didelis aukščių skirtumas, bet maždaug pusę krašto ploto
užima žemesnės kaip 200 m virš jūros lygio žemumos, ir tik pietryčiuose
apie 20% ploto yra aukščiau nei 500 m. Žemumos tęsiasi nuo Belgijos sienos
iki Pirėnų kalnų. Didžiausia iš jų – Paryžiaus baseinas (Šiaurės
Prancūzijos žemuma), esantis tektoninėje įduboje ir primenantis dubenį nuo
Senos slėnio pamažu kylančiais kraštais, prisipildžiusį nuosėdinių uolienų.
Kai kur esama artezinių vandenų išeigų. Vakaruose plyti Luaros, o
pietvakariuose – Garonos žemuma. Jos abi irgi užima tektonines įdubas.
Viduržemio jūros pakrantėje yra Ronos-Sonos žemuma ir Langedoko lyguma.
Pačiame pajūryje gausu lagūnų, pelkių, ežerų, smėlynų. Iškasus kanalus ir
nusausinus didelius plotus, buvo išnaikinta pražūtinga liga – maliarija.
Dabar ten turizmo ir poilsio zona.Tarsi tam tikras laiptelis iš Prancūzijos
žemumų juostos į aukštąsias Alpes yra grandinė senų hercininės kalnodaros
iškeltų kalnų masyvų. Didžiausias iš jų – Prancūzijos pietuose esantis
Centrinis Masyvas, užimantis apie 1/6 krašto ploto. Jį sudaro daugiausia
kristalinės uolienos. Kalnai pakyla iki 1800 m ir statmenai nusileidžia į
Ronos slėnį. Banguotą reljefą paįvairina užgesusių ugnikalnių kūgiai, kurių
krateriuose tyvuliuoja ežerai, lavos laukai, gilūs tektoniniai slėniai.
Pietinę šio masyvo dalį sudaro klinčių storymė su karstinėmis įdubomis,
urvais, giliai įsirėžusiais upių tarpekliais. Prancūzijos šiaurės rytuose
stūkso dar du hercininiai masyvai – Vogėzai ir Ardėnai. Vogėzai –
daugiausia iš kristalinių uolienų sudaryti kalnai, lėkštais šlaitais
vakaruose, bet stačiai nusileidžiantys prie Reino upės rytuose. Ardėnai
prasideda Prancūzijoje ir nusidriekia į Belgiją. Šiaurės vakaruose,
Bretanės ir Kotaneno pusiasaliuose, yra Armorikos aukštuma, kurios smarkiai
apirusios viršūnės pakyla iki 300 m. Pietryčiuose yra aukščiausi ir
jauniausi Europos kalnai – Alpės. Ypač įspūdingos 3500-4000 m aukščio
Savojos Alpės, kurių smailos snieguotos viršūnės bei ledynai žėri saulėje.
Aukščiausias Europos taškas – Monblanas (4807 m) yra Prancūzijos ir
Italijos pasienyje. Vakarų Alpes sudaro daugiausia klintys, o aukštuosius
kalnagūbrius – kristalinės uolienos. Iš visų Žemės kalnynų pirmiausia ir
geriausiai buvo ištirtos Alpės, todėl iš ten kilo jaunų kalnų ir ledynų
formų pavadinimai, taikomi Azijos, Amerikos, Australijos jauniems kalnams.
Pietuose, Ispanijos pasienyje, yra sunkiai pasiekiami Pirėnų kalnai. Šį
2000-2500 m aukščio kristalinį masyvą kerta tik trys keliai. Prancūzijoje
labai įvairios jūros pakrantės. Šiaurei būdingi žemi bangų suplauti
abrazimai ir seklumų bei nerijų atitverti lagūniniai krantai. Bretanės ir
Normandijos pajūryje į paviršių iškyla senos kristalinės uolienos,
sudarydamos labai raižytą riasinę pakrantę. Kai kuriose jos įlankose per
potvynius ir atoslūgius vandens lygis svyruoja net 15 m; vanduo išplauna
urvus ir nišas, vadinamas klifais. Sen Malo įlankoje pastatyta didžiausia
Europoje potvynių elektrinė. Viduržemio jūros pakrantei būdingos mažos
smėlėtos įlankėlės, vadinamos rivjeromis.Prancūzijos geologinis žemėlapis
vienas iš margiausių ne tik tarp Europos, bet ir tarp pasaulio šalių, ir
jos gelmės turtingos naudingomis iškasenomis. Tam kraštui būdingi
naudingųjų iškasenų deriniai. Jo šiaurės rytuose yra didžiausi geležies
rūdos, akmens ir kalio druskų (Vogėzuose) bei akmens anglių (Ardėnuose)
telkiniai. Boksitų atsargų aliuminiui gaminti yra pietuose, visiškai netoli
nuo Alpių upių, tiekiančių
pigią hidroenergiją. Dujų ir naftos gavyba
sutelkta pietvakariuose. Prancūzija pirmauja Europoje pagal urano
(Centrinis Masyvas) ir užima ketvirtą vietą Vakaruose pagal geležies rūdos
gavyba. Visos be išimties vakarų žemumos, t.y. beveik pusė Prancūzijos
teritorijos, veikiamos Atlanto oro masių. Klimatas ten jūrinis – drėgnas ir
vidutiniškai šiltas. Būdingas menkas žiemos ir vasaros temperatūrų
skirtumas. Bretanėje vidutinė liepos temperatūra apie 17°, o sausio – +7°.
Todėl daržovės ir daugelis gėlių visus metus auginamos atvirame grunte.
Pietų Prancūzijoje viešpatauja Viduržemio pajūrio klimatas. Žiemą nuo
žvarbių orų pernašų užstoja Alpės. Todėl žiemos ten drėgnos ir švelnios,
sausio vidutinė temperatūra +8°, o vasaros karštos ir sausos -vidutinė
liepos temperatūra – +23°. Visus metus šioje krašto dalyje daug saulėtų
dienų. Kaip jau minėta, toks sveikiausio ir poilsiui tinkamo subtropinio
klimato tipas ir kituose žemynuose vadinamas Viduržemio pajūrio klimatu.
Centriniame masyve, Pirėnuose ir Alpėse klimatas žemyninis. Čia pučia
stiprūs vėjai, gausu kritulių. Kalnų papėdėse sausio vidutinė temperatūra 1-
3°, bet aukščiau kalnuose atšąla iki -20°. Šilčiausią vasaros mėnesį
priekalnėse šiaurėje būna 16-18°, o pietuose – iki 24°.Lyguminėje dalyje
krituliu iškrinta pakankamai – 600-1000 mm, ir jie gana tolygiai
pasiskirstę per visus metus, bet nežymus maksimumas būna šaltuoju
laikotarpiu. Čia nuolatinė sniego danga nesusidaro. Viduržemio jūros
pakrantėje daugiausia kritulių iškrinta šaltuoju laikotarpiu, o iš viso per
metus – apie 500-800 mm. Kalnų šlaituose, atgręžtuose į Atlantą, iškrinta
1500-2000 mm kritulių. Sniegas 2000-2500 m aukštyje išsilaiko 7 mėnesius ir
ilgiau. Dėl tolygaus kritulių pasiskirstymo Prancūzijos upių tinklas
tankus, upės vandeningos. Jūros potvyniai ir atoslūgiai suformavo piltuvo
pavidalo upių žiotis. Dauguma upių priklauso Atlanto baseinui. Ilgiausia
yra Luara (1020 km), įtekanti į Biskajos įlanką. Per Paryžių teka
didžiausia šiaurės upė – Sena (780 km), o vandeningiausia Prancūzijos upė
yra Rona, vasarą maitinama Alpių sniegynų ir ledynų, o žiemą dešinieji jos
intakai surenka gausius kritulių vandenis. Ronoje slypi beveik pusė krašto
hidroenergijos atsargų. (Prancūzija pagal hidroenergijos išteklius Europoje
užima trečią vietą, po Norvegijos ir Ispanijos.) Daugelis Prancūzijos upių
tinka laivybai ir tam yra aktyviai naudojamos. Jos sujungtos kanalais, tad
iš jų upių-jūrų tipo laivais galima patekti į aplinkines jūras. Pokariu
greitai augo ir dabar plėtojama sunkioji pramonė. Lydomas plienas,
aliuminis, varis, švinas, cinkas, nikelis, kurie naudojami mašinų
pramonėje. Prancūzija yra ketvirtoji pasaulyje pagal automobilių gamybą,
kuri sutelkta Paryžiuje ir Lione -‘Peugeot-Citroėn’, ‘Renault’ (Pežo-
Citroen, Reno). Keleiviniai lėktuvai ‘Karavela’ vieni saugiausių pasaulyje;
apskritai pagal lėktuvų ir malūnsparnių gamybą Prancūzija pasaulyje užima
trečią vietą. Ji buvo trečioji ir kosmose. Prancūzijoje pastatyti pirmieji
pasaulyje supertanklaiviai, kurių talpa daugiau kaip 0,5 mln. t. Jų denyje
tilptų keturios futbolo aikštės. Iš Paryžiaus į Lioną kursuoja greičiausi
Europoje elektriniai traukiniai, riedantys 260 km/val. greičiu. 1994 m.
Prancūziją su Didžiąja Britaniją sujungė tunelis po Lamanšu. Pasaulyje taip
pat gerai žinoma Prancūzijos chemijos pramonės produkcija: pradedant
sintetiniu pluoštu, plastmasėmis, trąšomis, automobilių padangomis ir
baigiant vaistais ir parfumerija. Nuo seno garsėjo prancūzų tekstilė ir
trikotažas, madingiausi siuviniai, galanterijos prekės. Svarbi ūkio šaka
yra turizmas. Prancūziją kasmet aplanko per 27 mln. turistų. Pastaraisiais
metais prancūzai iš Lietuvos išsiveždavo frezavimo stakles, kineskopus,
‘Šilelius’, elektros variklius, matavimo prietaisus, traktorių atsargines
dalis. Pagrindinė žemės ūkio šaka yra gyvulininkystė. Augalininkystėje
vyrauja grūdinių kultūrų auginimas. Apie Prancūzijos žemės ūkį daug pasako
šie rodikliai: antra vieta pasaulyje, po Italijos, pagal vynuogių derlių ir
perdirbimą, ketvirta vieta pagal grūdų (kviečių, miežių, kukurūzų) derlių,
trečia – pagal pieno, ketvirta – pagal mėsos gamybą. Šalis didelė, todėl
žemės ūkis įvairiapusis. Šiaurėje auginami linai, cukriniai runkeliai, o
pietuose – ryžiai, migdolai, persikai ir abrikosai.kraštovaizdis yra labai
įvairus. Prancūzai sako, jog jų šalis yra
DUOMENYS APIE VALSTYBĘ
Sostinė Paryžius
Plotas 551 500 km²
Gyventojų skaičius 57 200 000
Valdymo forma Daugiapartinė Demokratija
Valstybinė kalba Prancūzų
Pagrindinės religijos Krikščionių 92 %
Judėjų 1 %
Musulmonų 1 %
Kitų 6 %
Piniginis vienetas Frankas
Kiti miestai Lionas, Marselis, Tulūza, Nica, Bordo, Nantas, Strasbūras
Gyventojų ūkinė veikla Žemės ūkis 6 %
Pramonė 27 %
Aptarnavimo sfera 67 %
Ar žinote, kad?
•
vyksta plenarinės Europos Parlamento sesijos?
• Nicoje 2000 m. gruodžio 7-10 d. pasirašyta Nicos sutartis, kuria
susitarta dėl ES institucinės reformos, reikalingos sėkmingai ES
plėtrai?
• Prancūzijoje važinėja greičiausias pasaulyje traukinys TGV fTrain a
Grande Vitesse); 1990 m. jis pasiekė 515,3 km/h greitį?
• JAV simbolio – Niujorke stovinčios Laisvės statulos autorius yra
prancūzų skulptorius Fredericas-Auguste’as Bartholdi; skulptūrai
pozavo autoriaus motina (veidas) ir mergina (figūra)?
• 1463 m. Paryžiuje pirmą kartą istorijoje imta numeruoti namus?
• 1782 m. broliai Josephas ir Jacques’as Montgolfier paleido pirmąjį
žmonijos istorijoje oro balioną, per 8 min. nuskridusi 3 km; jame buvo
avis, antis ir gaidys?
EKONOMIKA
Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Pagal
pramonės gamybą ji yra pasaulio šalių penketuke.
Pokariu greitai augo ir dabar plėtojama sunkioji pramonė. Lydomas
plienas, aliuminis, švinas, varis, cinkas, nikelis, kurie naudojami mašinų
pramonėje. Prancūzija yra ketvirtoji pasaulyje pagal automobilių gamybą,
kuri sutelkta Paryžiuje ir Lione – “ Peugeot – Citroën „, “ Renault „.
Keleiviniai lėktuvai “ Karavela “ vieni saugiausių pasaulyje; apskritai
pagal lėktuvų ir malūnsparnių gamybą Prancūzija pasaulyje užima trečią
vietą. Atominės jėgainės pagamina 75 % šaliai reikalingos elektros.
Pasaulyje taip pat gerai žinoma Prancūzijos chemijos pramonės
produkcija: pradedant sintetiniu pluoštu, plastmasėmis, trąšomis,
automobilių padangomis ir baigiant vaistais ir parfumerija. Nuo seno
garsėjo prancūzų tekstilė ir trikotažas, madingiausi siuviniai,
galanterijos prekės.
Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime. Išplėtota sunkioji
chemijos pramonė, gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėja
vaistų, parfumerijos,kosmetikos,tekstilės, galanterijos prekėmis.
Naudingosios iškasenos – I vieta pasaulyje pagal sidabro gavybą. Kitos
naudingosios iškasenos (vieta Europoje pagal gavybą): uranas (I), žėrutis
(I), fluoritas (I), geležies rūda (II), arsenas (II), gipsas (II), talkas
(II), auksas (III). Šalyje nėra didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių.
Todėl šioje šalyje nėra daug kitoms šalims įprastų šiluminių elektrinių,
kurui naudojančių gamtines dujas, akmens anglis arba mazutą. Šalis garsi
uralo rūdos atsargomis, todėl Prancūzijoje išplėtota atominė energetika.
Geležies rūdos dabar šalyje išgaunama 20 kartų mažiau negu prieš 30 metų.
Prancūzai pirmieji pasaulyje pradėjo kasti boksitą – svarbiausią aliuminio
rūdą. Boksitų pavadinimas kilo nuo BO gyvenvietės, kurioje buvo aptiktas
didelis šios rūdos telkinys.
Apdirbimo pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (II Europoje, IV
pasaulyje), pardavimas (III Europoje, V pasaulyje), krovininių automobilių
(I Europoje), automobilių padangų (II Europoje). Svarbiausia Prancūzijos
pramonės šaka – mašinų pramonė. Prancūzija įkūrė pirmąją pasaulio
automobilių gamybos bendrovę „Renault“, taip pat garsi automobilių gamybos
bendrovė „Peugeot – Citroen“, bei padangų gamybos firma „Michelin“.
Lėktuvų, raketų ir astronautikos priemonių gamyba (I Europoje, III
pasaulyje), eksportas (II Europoje, III pasaulyje). Telekomunikacijos
priemonių ir kompiuterių gamyba (II Europoje, IV pasaulyje). Dideli
prancūzų laimėjimai modernizuojant palydovinį ryšį. Organinės ir
neorganinės chemijos pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (II Europoje,
IV pasaulyje). Prancūzijoje yra stipri chemijos pramonė, nes būtent čia
buvo pradėta gaminti polietileno plėvelė, antibiotikai, sintetinis
pluoštas. Medikamentų gamyba (IV Europoje, V pasaulyje). Kosmetikos ir
parfumerijos gamyba ir eksportas (I pasaulyje). Šalyje pagaminama trečdalis
pasaulio parfumerijos gaminių.
Apskritai pagal eksportą ir importą Prancūzija yra ketvirta pasaulyje, po
JAV, Vokietijos ir Japonijos. Galima suskaičiuoti apie 25000 Prancūzijos
eksporto įmonių. Pagrindinės yra šios: 1) Renault, 2) Peugeot, 3) Citroen,
4) Airbus industrie, 5) IBM France, 6) Rohone-Poulenc, 7) Snecma, 8)
Atochem, 9) EDF, 10) Michelin.
Šalyje vertinami lengvosios pramonės, ypač tekstilės gaminiai. Paryžius
vadinamas „Madų miestu“. Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamos
laivybai. Svarbiausios upės yra Luara, Rona, Sena ir Garona. Dėl upių
šalyje veikia daug vandens jėgainių. Prancūzai pirmieji pradėjo naudoti
jūrų potvynių ir atoslūgių energiją. Pati galingiausia pasaulyje potvynių
elektrinė.
ŽEMĖS ŪKIS
Produkcijos ir maisto produktų eksportą (II vieta pasaulyje). Grūdai (I
Europoje, V pasaulyje): kviečiai (I Europoje, V pasaulyje), miežiai (I
Europoje, IV pasaulyje). Be to Prancūzijoje daugiausia išauginama cukrinių
runkelių. Prancūzijos pietryčiuose, kur vyrauja subtropikų klimatas,
auginami persikai, abrikosai, alyvuogės ir kiti šilumamėgiai vaisiai.
Svarbi žemės ūkio šaka – gyvulininkystė.Maisto gamintojai didžiuojasi savo
darbu ir pagamina puikių mėsos gaminių.
Mėsos gamyba (II Europoje, VI
pasaulyje).Taip pat jie didžiuojasi pagamintais konditerijos gaminiais,
įvairia rūšių duona tarp jų ir garsiaisiais bagetais. Pienas. Prancūzija
kartais juokais vadinama „Pieno ferma“.Pieno primelžta (I vieta Europoje,
IV pasaulyje): sūris (toks kaip kamamberas žinomas visame pasaulyje, ) jo
šalyje išnokinama per 300 rūšių, ir varškė (II pasaulyje), kiekvienai metų
dienai tenka vis kitokia sūrio rūšis; sviestas (II Europoje, IV pasaulyje),
eksportas (sviestas II Europoje, III pasaulyje; pieno milteliai II Europoje
ir pasaulyje). Prancūzija kartu su Italija pagamina daugiausia vynuogių
vyno pasaulyje, 1977 m. – 7400000000 butelių.Daug žymių prancūziškų vynų
pavadinti pagal šalies vietoves: Šampanę ir Bordo.Didelę dalį vyno gamina
ūkininkų kooperatyvai, be to nedidelis kiekis vyno padaromas mažuose
ūkiuose išlikusiuose prie senų dvarų.Vynuogės skinamos ankstyvą rudenį,tada
iš jų spaudžiamos sultys ir paliekamos fermentuotis dideliuose kubiluose,
kad pasigamintų alkoholis ir vynas įgautų puikų skonį.Baigęs rūgti vynas
išpilstomas į butelius.Prancūzijoje daroma beveik penktadalis viso vyno
pasaulyje.Antra vieta pasaulyje po Italijos pagal vynuogių derlių. Pagal
vyno suvartojimą pirmiausia pasaulyje. Energetinė politika. Elektros
energijos gamyba per 15 metų (1995-2010) Europos OECD šalyse gali padidėti
per 40 proc., kai ūkio plėtojimasis 1995-2020 m. prognozuojamas per metus
vidutiniškai apie 2 proc. Tačiau branduolinės energijos gamyba, nepaisant
žaliųjų pastangų ją mažinti iš viso 30 proc., bus to paties lygio.
Nepaprastai daug, beveik 4,5 karto, didės dujų sunaudojimas elektros
energijos gamybai. Dar daugiau turėtų būti panaudojama vėjo energijos – net
apie 8 kartus, nors absoliučiai tai sudarys tik apie 0,9 proc. nuo viso
pagaminamo elektros energijos kiekio Europos OECD šalyse. Kartais mūsų
spaudoje rašoma, kad Vakarų Europoje yra didelis elektros stygius, tai
nevisiškai atitinka tikrovę. Jau seniai šitaip nemano specialistai. Štai
didžiausias Vakarų Europoje elektros energijos gamintojas ir eksportuotojas
– Prancūzijos valstybinė EDF (Electricite de France) kompanija turi 15
proc. laisvų galingumų ir manoma, kad visoje ES jų yra dar daugiau.
Panagrinėkime šių valstybių energetikos ypatumus atskirai. Aptarkime, kodėl
vienose šalyse atsisakoma branduolinės energijos gamybos, o kitose ji
sėkmingai naudojama, nors irgi tenka įveikti iškilusias problemas. Iš tokių
šalių galime paminėti Prancūziją, Japoniją, JAV. Jeigu Vokietija, Belgija,
Švedija žada uždaryti savo branduolines jėgaines daugiausia dėl dalies
visuomenės, žaliųjų spaudimo (nors tai ir nedaroma taip greitai, kaip
anksčiau buvo skelbiama), tai Prancūzijoje visai kitokia padėtis. Ten yra
ne tik valstybinė EDF kompanija, kuri eksploatuoja 59 atominius reaktorius,
bet ir COGEMA firma, perdirbanti panaudotą branduolinį kurą ir gaminanti
MOX (mišrų radioaktyvaus oksido) kurą, dėl to galima daugiau sumažinti
didelio radioaktyvumo atliekų kiekį ir taupyti branduolinį kurą.
Prancūzijoje branduolinė energija sudaro per 75 proc. bendro pagaminto
elektros energijos kiekio (panašiai kaip ir Lietuvoje). Valstybinės EDF
kompanijos veiklos rezultatai (1998 m. pabaigoje) yra įspūdingi Ši
valstybinė EDF kompanija dabar veikia 31 šalyje (iš jų 9 Europoje) ir dar
žada pirkti dalį Vokietijos EnBW (Energie Baden-Württemberg) – įžengti ir į
didžiausią Europos rinką. Praeitais metais EDF sėkmingai perėmė Anglijos