Prancūzija4
5 (100%) 1 vote

Prancūzija4



Telšių „Ateities“

vidurinė mokykla

REFERATAS

Telšiai

2005

TURINYS

1. Žemėlapis

2. Simboliai

3. Duomenys apie valstybę

4. Ekonomika

5. Žemės ūkis

6. Kultūra

7. Žymiausi žmonės

8. ES

9. Euro monetų nacionalinės pusės

10. Strasbūras

11. Sen Mišelis

12. Eifelio bokštas

13. Luvro muziejus

14. Disnėjus

15. Paryžius: 1. Labiausiai lankomos Paryžiaus vietos

2. Paryžiaus bažnyčios

3. Paryžiaus sodai ir parkai

4. Paryžiaus galerijos ir muziejai

5. Paryžiaus viešbučiai

6. Paryžiaus pramogos

7. Atvykimas į Paryžių

16. Naudota literatūra

PRANCŪZIJOS ŽEMĖLAPIS

SIMBOLIAI

Vėliava

Herbas

GEOGRAFIJA

Prancūzijos tarytum visos Europos modelis. Šiam kraštui būdingos visos

trys pagrindinės Europos paviršiaus formos: nuosėdinių uolienų pripildytos

lygumos, senų kalnų masyvai ir jauni raukšliniai kalnai. Prancūzijos

paviršiui būdingas didelis aukščių skirtumas, bet maždaug pusę krašto ploto

užima žemesnės kaip 200 m virš jūros lygio žemumos, ir tik pietryčiuose

apie 20% ploto yra aukščiau nei 500 m. Žemumos tęsiasi nuo Belgijos sienos

iki Pirėnų kalnų. Didžiausia iš jų – Paryžiaus baseinas (Šiaurės

Prancūzijos žemuma), esantis tektoninėje įduboje ir primenantis dubenį nuo

Senos slėnio pamažu kylančiais kraštais, prisipildžiusį nuosėdinių uolienų.

Kai kur esama artezinių vandenų išeigų. Vakaruose plyti Luaros, o

pietvakariuose – Garonos žemuma. Jos abi irgi užima tektonines įdubas.

Viduržemio jūros pakrantėje yra Ronos-Sonos žemuma ir Langedoko lyguma.

Pačiame pajūryje gausu lagūnų, pelkių, ežerų, smėlynų. Iškasus kanalus ir

nusausinus didelius plotus, buvo išnaikinta pražūtinga liga – maliarija.

Dabar ten turizmo ir poilsio zona.Tarsi tam tikras laiptelis iš Prancūzijos

žemumų juostos į aukštąsias Alpes yra grandinė senų hercininės kalnodaros

iškeltų kalnų masyvų. Didžiausias iš jų – Prancūzijos pietuose esantis

Centrinis Masyvas, užimantis apie 1/6 krašto ploto. Jį sudaro daugiausia

kristalinės uolienos. Kalnai pakyla iki 1800 m ir statmenai nusileidžia į

Ronos slėnį. Banguotą reljefą paįvairina užgesusių ugnikalnių kūgiai, kurių

krateriuose tyvuliuoja ežerai, lavos laukai, gilūs tektoniniai slėniai.

Pietinę šio masyvo dalį sudaro klinčių storymė su karstinėmis įdubomis,

urvais, giliai įsirėžusiais upių tarpekliais. Prancūzijos šiaurės rytuose

stūkso dar du hercininiai masyvai – Vogėzai ir Ardėnai. Vogėzai –

daugiausia iš kristalinių uolienų sudaryti kalnai, lėkštais šlaitais

vakaruose, bet stačiai nusileidžiantys prie Reino upės rytuose. Ardėnai

prasideda Prancūzijoje ir nusidriekia į Belgiją. Šiaurės vakaruose,

Bretanės ir Kotaneno pusiasaliuose, yra Armorikos aukštuma, kurios smarkiai

apirusios viršūnės pakyla iki 300 m. Pietryčiuose yra aukščiausi ir

jauniausi Europos kalnai – Alpės. Ypač įspūdingos 3500-4000 m aukščio

Savojos Alpės, kurių smailos snieguotos viršūnės bei ledynai žėri saulėje.

Aukščiausias Europos taškas – Monblanas (4807 m) yra Prancūzijos ir

Italijos pasienyje. Vakarų Alpes sudaro daugiausia klintys, o aukštuosius

kalnagūbrius – kristalinės uolienos. Iš visų Žemės kalnynų pirmiausia ir

geriausiai buvo ištirtos Alpės, todėl iš ten kilo jaunų kalnų ir ledynų

formų pavadinimai, taikomi Azijos, Amerikos, Australijos jauniems kalnams.

Pietuose, Ispanijos pasienyje, yra sunkiai pasiekiami Pirėnų kalnai. Šį

2000-2500 m aukščio kristalinį masyvą kerta tik trys keliai. Prancūzijoje

labai įvairios jūros pakrantės. Šiaurei būdingi žemi bangų suplauti

abrazimai ir seklumų bei nerijų atitverti lagūniniai krantai. Bretanės ir

Normandijos pajūryje į paviršių iškyla senos kristalinės uolienos,

sudarydamos labai raižytą riasinę pakrantę. Kai kuriose jos įlankose per

potvynius ir atoslūgius vandens lygis svyruoja net 15 m; vanduo išplauna

urvus ir nišas, vadinamas klifais. Sen Malo įlankoje pastatyta didžiausia

Europoje potvynių elektrinė. Viduržemio jūros pakrantei būdingos mažos

smėlėtos įlankėlės, vadinamos rivjeromis.Prancūzijos geologinis žemėlapis

vienas iš margiausių ne tik tarp Europos, bet ir tarp pasaulio šalių, ir

jos gelmės turtingos naudingomis iškasenomis. Tam kraštui būdingi

naudingųjų iškasenų deriniai. Jo šiaurės rytuose yra didžiausi geležies

rūdos, akmens ir kalio druskų (Vogėzuose) bei akmens anglių (Ardėnuose)

telkiniai. Boksitų atsargų aliuminiui gaminti yra pietuose, visiškai netoli

nuo Alpių upių, tiekiančių
pigią hidroenergiją. Dujų ir naftos gavyba

sutelkta pietvakariuose. Prancūzija pirmauja Europoje pagal urano

(Centrinis Masyvas) ir užima ketvirtą vietą Vakaruose pagal geležies rūdos

gavyba. Visos be išimties vakarų žemumos, t.y. beveik pusė Prancūzijos

teritorijos, veikiamos Atlanto oro masių. Klimatas ten jūrinis – drėgnas ir

vidutiniškai šiltas. Būdingas menkas žiemos ir vasaros temperatūrų

skirtumas. Bretanėje vidutinė liepos temperatūra apie 17°, o sausio – +7°.

Todėl daržovės ir daugelis gėlių visus metus auginamos atvirame grunte.

Pietų Prancūzijoje viešpatauja Viduržemio pajūrio klimatas. Žiemą nuo

žvarbių orų pernašų užstoja Alpės. Todėl žiemos ten drėgnos ir švelnios,

sausio vidutinė temperatūra +8°, o vasaros karštos ir sausos -vidutinė

liepos temperatūra – +23°. Visus metus šioje krašto dalyje daug saulėtų

dienų. Kaip jau minėta, toks sveikiausio ir poilsiui tinkamo subtropinio

klimato tipas ir kituose žemynuose vadinamas Viduržemio pajūrio klimatu.

Centriniame masyve, Pirėnuose ir Alpėse klimatas žemyninis. Čia pučia

stiprūs vėjai, gausu kritulių. Kalnų papėdėse sausio vidutinė temperatūra 1-

3°, bet aukščiau kalnuose atšąla iki -20°. Šilčiausią vasaros mėnesį

priekalnėse šiaurėje būna 16-18°, o pietuose – iki 24°.Lyguminėje dalyje

krituliu iškrinta pakankamai – 600-1000 mm, ir jie gana tolygiai

pasiskirstę per visus metus, bet nežymus maksimumas būna šaltuoju

laikotarpiu. Čia nuolatinė sniego danga nesusidaro. Viduržemio jūros

pakrantėje daugiausia kritulių iškrinta šaltuoju laikotarpiu, o iš viso per

metus – apie 500-800 mm. Kalnų šlaituose, atgręžtuose į Atlantą, iškrinta

1500-2000 mm kritulių. Sniegas 2000-2500 m aukštyje išsilaiko 7 mėnesius ir

ilgiau. Dėl tolygaus kritulių pasiskirstymo Prancūzijos upių tinklas

tankus, upės vandeningos. Jūros potvyniai ir atoslūgiai suformavo piltuvo

pavidalo upių žiotis. Dauguma upių priklauso Atlanto baseinui. Ilgiausia

yra Luara (1020 km), įtekanti į Biskajos įlanką. Per Paryžių teka

didžiausia šiaurės upė – Sena (780 km), o vandeningiausia Prancūzijos upė

yra Rona, vasarą maitinama Alpių sniegynų ir ledynų, o žiemą dešinieji jos

intakai surenka gausius kritulių vandenis. Ronoje slypi beveik pusė krašto

hidroenergijos atsargų. (Prancūzija pagal hidroenergijos išteklius Europoje

užima trečią vietą, po Norvegijos ir Ispanijos.) Daugelis Prancūzijos upių

tinka laivybai ir tam yra aktyviai naudojamos. Jos sujungtos kanalais, tad

iš jų upių-jūrų tipo laivais galima patekti į aplinkines jūras. Pokariu

greitai augo ir dabar plėtojama sunkioji pramonė. Lydomas plienas,

aliuminis, varis, švinas, cinkas, nikelis, kurie naudojami mašinų

pramonėje. Prancūzija yra ketvirtoji pasaulyje pagal automobilių gamybą,

kuri sutelkta Paryžiuje ir Lione -‘Peugeot-Citroėn’, ‘Renault’ (Pežo-

Citroen, Reno). Keleiviniai lėktuvai ‘Karavela’ vieni saugiausių pasaulyje;

apskritai pagal lėktuvų ir malūnsparnių gamybą Prancūzija pasaulyje užima

trečią vietą. Ji buvo trečioji ir kosmose. Prancūzijoje pastatyti pirmieji

pasaulyje supertanklaiviai, kurių talpa daugiau kaip 0,5 mln. t. Jų denyje

tilptų keturios futbolo aikštės. Iš Paryžiaus į Lioną kursuoja greičiausi

Europoje elektriniai traukiniai, riedantys 260 km/val. greičiu. 1994 m.

Prancūziją su Didžiąja Britaniją sujungė tunelis po Lamanšu. Pasaulyje taip

pat gerai žinoma Prancūzijos chemijos pramonės produkcija: pradedant

sintetiniu pluoštu, plastmasėmis, trąšomis, automobilių padangomis ir

baigiant vaistais ir parfumerija. Nuo seno garsėjo prancūzų tekstilė ir

trikotažas, madingiausi siuviniai, galanterijos prekės. Svarbi ūkio šaka

yra turizmas. Prancūziją kasmet aplanko per 27 mln. turistų. Pastaraisiais

metais prancūzai iš Lietuvos išsiveždavo frezavimo stakles, kineskopus,

‘Šilelius’, elektros variklius, matavimo prietaisus, traktorių atsargines

dalis. Pagrindinė žemės ūkio šaka yra gyvulininkystė. Augalininkystėje

vyrauja grūdinių kultūrų auginimas. Apie Prancūzijos žemės ūkį daug pasako

šie rodikliai: antra vieta pasaulyje, po Italijos, pagal vynuogių derlių ir

perdirbimą, ketvirta vieta pagal grūdų (kviečių, miežių, kukurūzų) derlių,

trečia – pagal pieno, ketvirta – pagal mėsos gamybą. Šalis didelė, todėl

žemės ūkis įvairiapusis. Šiaurėje auginami linai, cukriniai runkeliai, o

pietuose – ryžiai, migdolai, persikai ir abrikosai.kraštovaizdis yra labai

įvairus. Prancūzai sako, jog jų šalis yra

DUOMENYS APIE VALSTYBĘ

Sostinė Paryžius

Plotas 551 500 km²

Gyventojų skaičius 57 200 000

Valdymo forma Daugiapartinė Demokratija

Valstybinė kalba Prancūzų

Pagrindinės religijos Krikščionių 92 %

Judėjų 1 %

Musulmonų 1 %

Kitų 6 %

Piniginis vienetas Frankas

Kiti miestai Lionas, Marselis, Tulūza, Nica, Bordo, Nantas, Strasbūras

Gyventojų ūkinė veikla Žemės ūkis 6 %

Pramonė 27 %

Aptarnavimo sfera 67 %

Ar žinote, kad?


vyksta plenarinės Europos Parlamento sesijos?

• Nicoje 2000 m. gruodžio 7-10 d. pasirašyta Nicos sutartis, kuria

susitarta dėl ES institucinės reformos, reikalingos sėkmingai ES

plėtrai?

• Prancūzijoje važinėja greičiausias pasaulyje traukinys TGV fTrain a

Grande Vitesse); 1990 m. jis pasiekė 515,3 km/h greitį?

• JAV simbolio – Niujorke stovinčios Laisvės statulos autorius yra

prancūzų skulptorius Fredericas-Auguste’as Bartholdi; skulptūrai

pozavo autoriaus motina (veidas) ir mergina (figūra)?

• 1463 m. Paryžiuje pirmą kartą istorijoje imta numeruoti namus?

• 1782 m. broliai Josephas ir Jacques’as Montgolfier paleido pirmąjį

žmonijos istorijoje oro balioną, per 8 min. nuskridusi 3 km; jame buvo

avis, antis ir gaidys?

EKONOMIKA

Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Pagal

pramonės gamybą ji yra pasaulio šalių penketuke.

Pokariu greitai augo ir dabar plėtojama sunkioji pramonė. Lydomas

plienas, aliuminis, švinas, varis, cinkas, nikelis, kurie naudojami mašinų

pramonėje. Prancūzija yra ketvirtoji pasaulyje pagal automobilių gamybą,

kuri sutelkta Paryžiuje ir Lione – “ Peugeot – Citroën „, “ Renault „.

Keleiviniai lėktuvai “ Karavela “ vieni saugiausių pasaulyje; apskritai

pagal lėktuvų ir malūnsparnių gamybą Prancūzija pasaulyje užima trečią

vietą. Atominės jėgainės pagamina 75 % šaliai reikalingos elektros.

Pasaulyje taip pat gerai žinoma Prancūzijos chemijos pramonės

produkcija: pradedant sintetiniu pluoštu, plastmasėmis, trąšomis,

automobilių padangomis ir baigiant vaistais ir parfumerija. Nuo seno

garsėjo prancūzų tekstilė ir trikotažas, madingiausi siuviniai,

galanterijos prekės.

Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime. Išplėtota sunkioji

chemijos pramonė, gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėja

vaistų, parfumerijos,kosmetikos,tekstilės, galanterijos prekėmis.

Naudingosios iškasenos – I vieta pasaulyje pagal sidabro gavybą. Kitos

naudingosios iškasenos (vieta Europoje pagal gavybą): uranas (I), žėrutis

(I), fluoritas (I), geležies rūda (II), arsenas (II), gipsas (II), talkas

(II), auksas (III). Šalyje nėra didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių.

Todėl šioje šalyje nėra daug kitoms šalims įprastų šiluminių elektrinių,

kurui naudojančių gamtines dujas, akmens anglis arba mazutą. Šalis garsi

uralo rūdos atsargomis, todėl Prancūzijoje išplėtota atominė energetika.

Geležies rūdos dabar šalyje išgaunama 20 kartų mažiau negu prieš 30 metų.

Prancūzai pirmieji pasaulyje pradėjo kasti boksitą – svarbiausią aliuminio

rūdą. Boksitų pavadinimas kilo nuo BO gyvenvietės, kurioje buvo aptiktas

didelis šios rūdos telkinys.

Apdirbimo pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (II Europoje, IV

pasaulyje), pardavimas (III Europoje, V pasaulyje), krovininių automobilių

(I Europoje), automobilių padangų (II Europoje). Svarbiausia Prancūzijos

pramonės šaka – mašinų pramonė. Prancūzija įkūrė pirmąją pasaulio

automobilių gamybos bendrovę „Renault“, taip pat garsi automobilių gamybos

bendrovė „Peugeot – Citroen“, bei padangų gamybos firma „Michelin“.

Lėktuvų, raketų ir astronautikos priemonių gamyba (I Europoje, III

pasaulyje), eksportas (II Europoje, III pasaulyje). Telekomunikacijos

priemonių ir kompiuterių gamyba (II Europoje, IV pasaulyje). Dideli

prancūzų laimėjimai modernizuojant palydovinį ryšį. Organinės ir

neorganinės chemijos pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (II Europoje,

IV pasaulyje). Prancūzijoje yra stipri chemijos pramonė, nes būtent čia

buvo pradėta gaminti polietileno plėvelė, antibiotikai, sintetinis

pluoštas. Medikamentų gamyba (IV Europoje, V pasaulyje). Kosmetikos ir

parfumerijos gamyba ir eksportas (I pasaulyje). Šalyje pagaminama trečdalis

pasaulio parfumerijos gaminių.

Apskritai pagal eksportą ir importą Prancūzija yra ketvirta pasaulyje, po

JAV, Vokietijos ir Japonijos. Galima suskaičiuoti apie 25000 Prancūzijos

eksporto įmonių. Pagrindinės yra šios: 1) Renault, 2) Peugeot, 3) Citroen,

4) Airbus industrie, 5) IBM France, 6) Rohone-Poulenc, 7) Snecma, 8)

Atochem, 9) EDF, 10) Michelin.

Šalyje vertinami lengvosios pramonės, ypač tekstilės gaminiai. Paryžius

vadinamas „Madų miestu“. Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamos

laivybai. Svarbiausios upės yra Luara, Rona, Sena ir Garona. Dėl upių

šalyje veikia daug vandens jėgainių. Prancūzai pirmieji pradėjo naudoti

jūrų potvynių ir atoslūgių energiją. Pati galingiausia pasaulyje potvynių

elektrinė.

ŽEMĖS ŪKIS

Produkcijos ir maisto produktų eksportą (II vieta pasaulyje). Grūdai (I

Europoje, V pasaulyje): kviečiai (I Europoje, V pasaulyje), miežiai (I

Europoje, IV pasaulyje). Be to Prancūzijoje daugiausia išauginama cukrinių

runkelių. Prancūzijos pietryčiuose, kur vyrauja subtropikų klimatas,

auginami persikai, abrikosai, alyvuogės ir kiti šilumamėgiai vaisiai.

Svarbi žemės ūkio šaka – gyvulininkystė.Maisto gamintojai didžiuojasi savo

darbu ir pagamina puikių mėsos gaminių.
Mėsos gamyba (II Europoje, VI

pasaulyje).Taip pat jie didžiuojasi pagamintais konditerijos gaminiais,

įvairia rūšių duona tarp jų ir garsiaisiais bagetais. Pienas. Prancūzija

kartais juokais vadinama „Pieno ferma“.Pieno primelžta (I vieta Europoje,

IV pasaulyje): sūris (toks kaip kamamberas žinomas visame pasaulyje, ) jo

šalyje išnokinama per 300 rūšių, ir varškė (II pasaulyje), kiekvienai metų

dienai tenka vis kitokia sūrio rūšis; sviestas (II Europoje, IV pasaulyje),

eksportas (sviestas II Europoje, III pasaulyje; pieno milteliai II Europoje

ir pasaulyje). Prancūzija kartu su Italija pagamina daugiausia vynuogių

vyno pasaulyje, 1977 m. – 7400000000 butelių.Daug žymių prancūziškų vynų

pavadinti pagal šalies vietoves: Šampanę ir Bordo.Didelę dalį vyno gamina

ūkininkų kooperatyvai, be to nedidelis kiekis vyno padaromas mažuose

ūkiuose išlikusiuose prie senų dvarų.Vynuogės skinamos ankstyvą rudenį,tada

iš jų spaudžiamos sultys ir paliekamos fermentuotis dideliuose kubiluose,

kad pasigamintų alkoholis ir vynas įgautų puikų skonį.Baigęs rūgti vynas

išpilstomas į butelius.Prancūzijoje daroma beveik penktadalis viso vyno

pasaulyje.Antra vieta pasaulyje po Italijos pagal vynuogių derlių. Pagal

vyno suvartojimą pirmiausia pasaulyje. Energetinė politika. Elektros

energijos gamyba per 15 metų (1995-2010) Europos OECD šalyse gali padidėti

per 40 proc., kai ūkio plėtojimasis 1995-2020 m. prognozuojamas per metus

vidutiniškai apie 2 proc. Tačiau branduolinės energijos gamyba, nepaisant

žaliųjų pastangų ją mažinti iš viso 30 proc., bus to paties lygio.

Nepaprastai daug, beveik 4,5 karto, didės dujų sunaudojimas elektros

energijos gamybai. Dar daugiau turėtų būti panaudojama vėjo energijos – net

apie 8 kartus, nors absoliučiai tai sudarys tik apie 0,9 proc. nuo viso

pagaminamo elektros energijos kiekio Europos OECD šalyse. Kartais mūsų

spaudoje rašoma, kad Vakarų Europoje yra didelis elektros stygius, tai

nevisiškai atitinka tikrovę. Jau seniai šitaip nemano specialistai. Štai

didžiausias Vakarų Europoje elektros energijos gamintojas ir eksportuotojas

– Prancūzijos valstybinė EDF (Electricite de France) kompanija turi 15

proc. laisvų galingumų ir manoma, kad visoje ES jų yra dar daugiau.

Panagrinėkime šių valstybių energetikos ypatumus atskirai. Aptarkime, kodėl

vienose šalyse atsisakoma branduolinės energijos gamybos, o kitose ji

sėkmingai naudojama, nors irgi tenka įveikti iškilusias problemas. Iš tokių

šalių galime paminėti Prancūziją, Japoniją, JAV. Jeigu Vokietija, Belgija,

Švedija žada uždaryti savo branduolines jėgaines daugiausia dėl dalies

visuomenės, žaliųjų spaudimo (nors tai ir nedaroma taip greitai, kaip

anksčiau buvo skelbiama), tai Prancūzijoje visai kitokia padėtis. Ten yra

ne tik valstybinė EDF kompanija, kuri eksploatuoja 59 atominius reaktorius,

bet ir COGEMA firma, perdirbanti panaudotą branduolinį kurą ir gaminanti

MOX (mišrų radioaktyvaus oksido) kurą, dėl to galima daugiau sumažinti

didelio radioaktyvumo atliekų kiekį ir taupyti branduolinį kurą.

Prancūzijoje branduolinė energija sudaro per 75 proc. bendro pagaminto

elektros energijos kiekio (panašiai kaip ir Lietuvoje). Valstybinės EDF

kompanijos veiklos rezultatai (1998 m. pabaigoje) yra įspūdingi Ši

valstybinė EDF kompanija dabar veikia 31 šalyje (iš jų 9 Europoje) ir dar

žada pirkti dalį Vokietijos EnBW (Energie Baden-Württemberg) – įžengti ir į

didžiausią Europos rinką. Praeitais metais EDF sėkmingai perėmė Anglijos

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2664 žodžiai iš 8853 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.