Prancūzija5
5 (100%) 1 vote

Prancūzija5

Prancūzija – valstybė V. Europoje. Vakaruose prieina prie Atlanto vandenyno Biskajos įlankos, šiaurėje – prie Lamanšo, Pa de Kalė sąsiaurių ir Šiaurės jūros, pietuose – prie Viduržemio jūros. Ribojasi su Belgija, Liuksemburgu, VFR, Šveicarija, Italija, Monaku, Ispanija ir Andora. Prancūzijai priklauso Korsikos sala ir daug nedidelių salelių. Plotas 551 600 km². 53,6 mln. gyventojų (1980). Valstybinė kalba – prancūzų. Sostinė – Paryžius. Prancūzija skirstoma į 96 departamentus (pastarieji – į komunas). Prancūzijos valdų plotas 127 000 km²; 2,6 mln. gyventojų (1977). Užjūrio svarbiausi departamentai: Gvadelupa, Gviana, Martinika, Rejunjonas, Sen Pjero ir Mikelono salos; užjūrio teritorijos: N. Kaledonija, Prancūzijos Polinezija, Volio ir Futūno salos. Daug praeities ir dabarties gijų sieja Prancūziją su Lietuva.

GAMTA

KRANTAI daugiausia žemi akumuliaciniai arba lagūniniai; Lamanšo ir Pa de Kalė sąsiauriai – abraziniai neaukšti, statūs, Kotanteno ir Bretanės pusiasalių – riasiniai, Viduržemio jūroje, į rytus nuo Liono įlankos, – uolėti (prieina prie Alpių atšakos). Didžiausios įlankos – Biskajos, Sen Malo, Senos (Atlante), Liono (Viduržemio jūroje). Didžiausi pusiasaliai – Bretanės ir Kotanteno.

RELJEFAS. ~ 2/3 teritorijos – kalvotos lygumos ir žemumos. Didžiausia lyguma – Paryžiaus baseinas (šiaurėje). Prancūzijos vakaruose – Luaros žemuma, pietvakariuose plyti Garonos žemuma; jos dalis – Landai, esanti į pietus nuo Žirondos palei Biskajos įlanką, atitverta nuo jūros kopų (iki 100 m aukščio). Šiaurės vakaruose, Bretanės ir Kotanteno pusiasaliuose, yra Armorikos aukštuma, šiaurės rytuose – Vidutinio aukščio kalnai Vogėzai ir Ardėnų pietinis pakraštys. ~ 1/7 Prancūzijos ploto užima Centrinis Masyvas, daugiausia plokščiakalnių tipo (didžiausias aukštis 1886 m, Piuji de Sansi kalnas). Pietų rytuose jo dalis – Sevenų plokščiakalnis; jis stačiu sprūdiniu šlaitu leidžiasi į Ronos – Sonos žemumą ir Langedoko lygumą. Prancūzijos pietryčius užima V. Alpės (Grajaus, Kotijaus, Pajūrio, Savojos); jose, Italijos pasienyje, yra aukščiausias Europos kalnas – Monblanas (4807 m). Alpės vakaruose nusileidžia į Priešalpius – vidutinio aukščio kalnagūbrius, erozijos suskaidytus, vietomis paveiktus karsto. Priešalpių tęsinys šiaurėje – Juros kalnai, Prancūzijos pietuose, pasienyje su Ispanija, – Pirėnų kalnai (aukščiausias kalnas Vinmalis, 3298 m); jie išraižyti gilių slėnių, stačiais šlaitais pakopomis žemėja į Garonos žemumą. Vidutinio aukščio kalnų yra beveik visoje Korsikoje (aukščiausias kalnas Mon sentas, 2710 m).

KLIMATAS daugiausia pereinamasis vidutinių platumų su vyraujančia vandenyno įtaka, Viduržemio jūros pakrantėje, Romos žemumos pietuose ir Korsikoje – mediteraninis. Alpėse ir Pirėnuose ryškios vertikalinės zonos. Sausio ir vasario vidutinė temperatūra lygumose ir neaukštuose kalnuose rytuose ir šiaurės rytuose 1 – 3 (būna šalčių iki –20), pietuose 8 – 10 ºC. Liepos ir rugpjūčio vidutinė temperatūra šiaurėje 16 – 18, pietuose 23 – 24 ºC. Daugiausia kritulių (1500 – 1000 mm per metus) Alpių, Pirėnų, Vogėzų, Sevenų vakariniuose šlaituose, mažiausiai (500 – 800 mm) – Ronos žemumoje, Viduržemio jūros pakrantės rytuose, Bretanės, Kotanteno pusiasaliuose, Garonos žemumos vakaruose iškrinta 800 – 1200 mm, kitose lygumose 600 – 800 mm per metus. Kritulių per visus metus būna tolygiai, išskyrus Viduržemio pajūrį, kur vasara sausa. Lygumose pastovi sniego danga nesusidaro, kalnuose 2500 – 3000 m aukštyje ji laikosi 7 – 11 mėn.

VIDAUS VANDENYS. Dauguma didžiųjų upių – Sena, Luara, Garona – teka į Atlantą. Į Viduržemio jūrą teka Rona. Šiaurės rytuose Prancūzijos siena teka Reinas, šiaurėje yra Mozelio, Maso, Šeldės aukštupiai. Šiaurės ir vakarų upės turi plačius slėnius, vandeningos ištisus metus, daugelis jų sujungtos kanalais. Dauguma upių prasideda Centriniame Masyve. Alpių ir Pirėnų upės teka giliais slėniais, vandeningiausios vasarą. Didžiausi ežerai yra Alpėse (Ženevos ežero pietinė dalis, Buržė, Anesi). Daug nedidelių ežerų yra Ronos deltoje ir Garonos žemumoje palei Biskajos įlanką.

DIRVOŽEMIAI. Daugiausia yra rusvųjų miškų dirvožemių (Paryžiaus baseine, Garonos žemumos rytuose), vietomis (Garonos žemumos vakaruose) yra jaurinių. Juros kalnuose, Centrinio Masyvo centre – vulkaniniai dirvožemiai. Dirvožemiai eroduoti. Palei Viduržemio jūrą daug subtropinių rudųjų dirvožemių, raudonžemių.

AUGALIJA. Miškai užima ~ 20% Prancūzijos ploto. Daugiausia auga lapuočių (ąžuolų, kaštonų, bukų, skroblių). Didelių miškų masyvų yra Paryžiaus baseino rytuose ir kalnuose. Landuose daugiausia sodinti pušynai. Šiaurės vakaruose vyrauja viržynai ir pievos, palei Viduržemio jūroje – makija ir reti visžalių ąžuolų bei pušų miškai. Alpėse ąžuolynus ir kaštonų miškus nuo 700 – 800 m aukščio keičia bukų, eglių, kėnių, pušų, maumedžių miškai (iki 1600 – 1900 m). Pirėnų kalnų šiauriniuose šlaituose viršutinė miškų riba siekia 1800 – 2100 m. Aukščiau (Alpėse ir Pirėnuose) – subalpiniai krūmokšniai ir aukštažolės pievos, o nuo 2100 – 2300 m – alpinės pievos.

GYVŪNIJA. Miškuose yra barsukų,
danielių, kiškių, lapių, miškinių kačių, stirnų, šermuonėlių, šernų, tauriųjų elnių, voverių. Aukštai kalnuose yra alpinių švilpikų, balėsų, kalnų ožių. Daug paukščių: karvelių, jerubių, kurapkų, perkūno oželių, peslių, slankų, strazdų, šarkų, vanagų, žvirblių, pietuose – flamingų. Upėse yra ešerių, lydekų, sterkų, upėtakių.

GAMTOS APSAUGA. >3000 saugomų teritorijų (1975). Žymiausi nacionaliniai parkai – Pelvu ir Vanuazo (Alpėse), rezervatai – Lozanjė (Alpėse), Nevjelio (Pirėnuose). Kamargo (Ronos deltoje) ir Le Set Ilio (Lamanšo sąsiaurio salose) rezervatuose globojami paukščiai.

GYVENTOJAI

> 90% Prancūzijos gyventojų – prancūzai (1977). Rytuose gyvena elzasiečiai (~ 1,4 mln.), šiaurės vakaruose – bretonai (1,25 mln.), šiaurėje – flamandai (300 000), pietuose – katalonai (250 000), pietvakariose – baskai (140 000), Korsikoje – korsikiečiai (280 000); dideliuose miestuose yra žydų (~ 500 000). Dar gyvena italų, ispanų, portugalų, arabų (alžyriečių, marokiečių). Dauguma tikinčiųjų katalikai, ~ 800 000 – protestantai (daugiausia evangelikai reformatai). Gyventojų vidutinis tankumas 97 žm./km² (1980). Tankiausiai gyvenama urbanizuotose pramonės zonose (pvz., Paryžiaus rajone > 300 žm./km²), didžiųjų upių slėniuose ir pajūryje, rečiausiai – kalnuose ir nederlingose vietose (pvz., Landuose < 20 žm./km²). Miesto gyventojų 73% (1975). Ekonomiškai aktyvių yra 22,2 mln. (1974) gyventojų; iš jų pramonėje dirba 29,1%, statyboje 10%, transporte 5,9%, žemės ir miškų ūkyje 15,4%, kitose ūkio šakose 39,6%. ~ 80% ekonomiškai aktyvių gyventojų yra samdomi (3/4 privačiame sektoriuje, ¼ valstybiniame); stambioji monopolistinė buržuazija sudaro < 1% gyventojų.

Valstiečiai gyvena vienkiemiuose ir kaimuose. Įvairiose krašto vietose statomi skirtingo tipo namai. Ypatingesni kalnų gyventojų dviaukščiai namai. Tokio namo pirmas aukštas mūrijamas iš akmenų, viršutinis renčiamas iš medžio, o dengiamas plačiu šlaitiniu stogu.

Jau daugiau kaip šimtmetį prancūzai kasdien nebenešioja tautinių drabužių. Tik per tam tikras šventes vyrai dėvi tradicinius marškinius, liemenę, striukę, kelnes, ant kaklo ryši skarelę, o ant galvos užsideda beretę ar skrybėlę. Moterys vilki plačiu ties liemeniu rauktu sijonu, palaidinuke, korsažu, ryši skarele. Prancūzija ilgus amžius Europai ir pasauliui diktavo drabužių madas. Garsiausi madų salonai ir šiandien yra Paryžiuje. Ten pat yra kvepalų muziejus.

Prancūzai puikūs kulinarai. Jie valgo daug daržovių. Pieno produktų vartoja mažiau, tačiau labai populiarūs įvairūs sūriai. Mėgstami mėsos patiekalai: troškinta mėsa su įvairiausiais padažais, bet labiausiai bifšteksas. Kaimiečiai verda sriubą: žuvienę, bulvienę, svogūnienę ir kitas. Pikantiški valgiai: austrės su česnaku ir aromatinėmis žolėmis arba keptos varlių šlaunytės su prieskoniais ir alyvmedžio uogomis nėra retenybė. Užsigeriama sausu vynu. Pagal jo suvartojimą prancūzai pirmauja pasaulyje.

Prancūzijoje švenčiamos Šv. Kalėdos, pavasarį vyksta įspūdingi karnavalai. Svarbiausia valstybinė šventė – Liepos 14 – oji, kai minima Didžiosios prancūzų revoliucijos pradžia – Bastilijos paėmimas. Populiariausias yra dviračių sportas, regbis, futbolas, mėgėjai žaidžia kėgliais.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1256 žodžiai iš 4086 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.