Prancūzijos centrinis bankas
5 (100%) 1 vote

Prancūzijos centrinis bankas

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………….2

Prancūzijos bankų sistema…………………………………………………………………………………3

Bankų veiklos reglamentavimo komitetas…………………………………………………………..4

Kredito institucijų komitetas……………………………………………………………………………..5

Bankų komisija…………………………………………………………………………………………………6

Centrinis bankas……………………………………………………………………………………………….8

Prancūzijos centrinio banko raida……………………………………………………………………..8

Prancūzijos banko valdymo organai…………………………………………………………………..9

Nacionalinė kredito taryba……………………………………………………………………………….11

1998: Prancūzijos centrinis bankas integruotas i Europos centrinių bankų sistemą…………………………………………………………………………………………………………………….13

Išvados…………………………………………………………………………………………………………….14

Literatūra………………………………………………………………………………………………………..16

Įvadas

Centrinis bankas yra viena iš pagrindinių šiuolaikinės ekonomikos institucijų. Tai vyriausybės institucija, palaikanti finansų sistemos veikimą ir kontroliuojanti pinigų pasiūlą. Tai greičiau “bankų bankas”, dirbantis su komerciniais bankais bei vertybinių popierių dileriais palaikant savo vykdoma politika. Toliau nagrinėsime centrinio banko operacijų prigimtis ir įtaka šalies ekonomikai, taip pat pagrindinės centrinio banko vykdomos politikos problemos, su kuriomis susiduria šio banko vadybininkai. Kadangi valstybės finansų ir kredito sistemos reguliavimo srityje centrinis bankas užima svarbiausias pozicijas, didžiulę praktinę reikšmę įgauna banko ir visuomenės politinės sistemos valdymo struktūrų savitarpio santykių problema. Pirmiausia čia turimas galvoje centrinio banko pavaldumo ir santykių su Seimu bei vykdomąja valdžia pobūdis.

Dabar praktiškai niekas neabejoja, kad šalies ekonominės raidos procese centrinis bankas vaidina svarbų vaidmenį. Api¬bendrinus tarptautinę praktiką, galima išskirti šias svarbiausias veiklos sritis, būdingas daugumai centrinių bankų: vykdo pinigų emi¬siją ir reguliuoja nacionalinės va¬liutos vertę; vykdo šalies pinigų ir kredito politiką; aprūpina komerci¬nes kredito organizacijas kreditais (paskutinės instancijos kreditorius komerciniams bankams); palaiko nacionalinės valiutos kursą tarp¬tautinėje finansų rinkoje: atlieka tarptautinių prekybos sutarčių ap¬rūpinimo operacijas; vykdo finan¬sinius vyriausybės pavedimus.

Toks platus centrinių bankų veiklos diapazonas svariai liudija jų naudą rinkos ekonomikos siste¬moje. Tačiau jų santykių su valstybinėmis valdžios struktūromis pobūdis įvairiose šalyse gana skirtingas ir turiniu, ir forma.

Bandant apibendrinti centrinio banko, santykių su valdžia vaizdą, galima būtų išskirti du diametraliai priešingus modelius:

1) centrinis bankas turi būti fi¬nansų ministerijos agentas, kad praktikoje įgyvendintų valdančio¬sios politinės grupuotės finansų politiką;

2) centrinis bankas turi būti ne¬priklausomas nuo vyriausybės, kad garantuotų finansų politikos stabilumą, nepaisydamas val¬džios politinių struktūrų nuotaikos.

Praktiškai nė viena iš šių sche¬mų grynu pavidalu pasaulyje neįsitvirtino, nes kelią pastoja politi¬nės valdžios organizavimo formų įvairovė ir skirtinga įvairių šalių ekonomikos raida. Daugumoje šalių egzistuoja tarpinis modelis: yra nustatyti vykdomosios valdžios ir centrinio banko sąveikos principai bei tam tikras to banko nepriklausomybės laipsnis.

Apžvelkime išsivysčiusios šalies, turinčios finansų srityje susiformavusias tradicijas, patirtį. Tyrimo objektu pasirinkime „didžiojo septyneto“ šalį – Prancūziją. Ši šalis vaidina svarbų vaidmenį pasaulyje ir turi nusistovėjusią finansų sistemą, kurioje ryškiai išsiskiria centrinio banko vaidmuo.

Prancūzijos bankų sistema

Prancūzijos bankų sistema, panašiai kaip ir Vokietijos, yra dviejų lygių su Prancūzijos centriniu banku priešakyje. Tačiau jeigu Vokietijos bankų sistemos aukščiausiajame lygyje veikia du savarankiški subjektai (Vokietijos federalinis bankas ir Kreditinės veiklos priežiūros federalinė institucija), Prancūzijoje yra keturi subjektai:

• Bankų veiklos reglamentavimo komitetas

• Kredito institucijų komitetas

• Bankų komisija

• Prancūzijos centrinis bankas

1 pav. Prancūzijos bankų sistema

Bankų veiklos reglamentavimo komitetas

Po Antrojo pasaulinio karo Prancūzijoje, remiantis Bankų profesio¬nalios organizacijos komitetu, įkurta Nacionalinė kredito taryba. Pagal jos kūrėjų idėją ji turėjo stimuliuoti Prancūzijos bankininkystės įstatymų plėtrą. Neatsitiktinai
šią tarybą praminė kredito reikalų „mažuoju parla¬mentu“. Nacionalinės kredito tarybos kompetencijai priklausė bankininkystės įstatymų aiškinimas ir privalomų sprendimų priėmimas pinigų bei kredito politikos klausimais. Akivaizdu, kad taryba buvo numatyta kaip bankų sistemos valdymo organas, su tam tikrais administraciniais įgaliojimais.

Tolesnė Nacionalinės kredito tarybos veikla parodė, kad ji blogai vykdo savo įgaliojimus, nuolat juos prarasdama, kol transformavosi į patariamąjį organą. Vadovaujantis vėlesniais įstatymais tarybos funkci¬joms priskirta: pinigų ir kredito politikos konsultacinė veikla, bankų sistemos funcionavimo problemų, taip pat ir bankų klientų aptarnavimo tyrimas. Taigi taryba prarado bankų sistemos valdymo organo funkcijas.

Nacionalinei kredito tarybai skirtas vaidmuo valdyti Prancūzijos bankų sistemą palaipsniui perėjo Bankų veiklos reglamentavimo komitetui ir Kredito institucijų komitetui. Šie komitetai, pradžioje sukurti iš Nacionalinės kredito tarybos narių tik eiliniams darbams atlikti, dėl Kredito komiteto nesugebėjimo vykdyti savo pareigų pamažu pradėjo jas perimti, o 1993 metais tai buvo įstatymiškai įteisinta.

Šiuo metu Bankų veiklos reglamentavimo komiteto pagrindinis tikslas – bankų veiklos poįstatyminių aktų kūrimas ir skelbimas, t. y. sprendžia tas bankų veiklos problemas, kurioms reikia normatyvinio teisinio reguliavimo. Remiantis 1993 m. liepos 13 d. įstatymu, toms problemoms ir klausimams priklauso: sąlygų, kurioms esant asmuo gali tapti banko akcininku, nustatymas; kredito institucijų filialų steigimo procedūrų apibrėžimas; minimalus įstatinio kapitalo nustatymas; taisyklių parengimas bankams, pastariesiems dalyvaujant kitų įmonių įstatinio kapitalo formavime; bankų operacijų atlikimo tvarkos reglamentavimas; kredito institucijų klientų aptarnavimo tvarkos nustatymas; tarpbankinės konkurencijos taisyklių kūrimas; sąlygų, kuriant bankams bendras tarnybas, sudarymas; normatyvinių reikalavimų, kurių tikslas yra garantuoti bankų mokumą ir likvidumą, gerą jų balanso struktūrą, kūrimas; vieningų buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės taisyklių rengimas; bankų kreditavimo taisyklių kūrimas.

Bankų veiklos reglamentavimo komitetas nustato visų kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, kredito politikos, likvidumo, mokėjimo pajėgu¬mo, operacinės veiklos, atskaitomybės standartus.

Pavyzdžiui, priklausomai nuo banko tipo, jo organizacinių formų, skyrių skaičiaus, balanso dydžio ir t.t. minimalus akcinio kapitalo dydis svyruoja l5 – 30 milijonų frankų ribose. Toliau, kreditų suma vienam klientui neturi viršyti 40 proc. akcinio kapitalo, o bendra rizikingų aktyvų suma negali būti dalesne nei 8 kartus už kapitalo dydį. Bankai privalo nuolat palaikyti likvidumo koeficientą, t.y. užtikrinti visu aktyvų ir pasyvų padengimą 100% per vieną mėnesį. Be to, ilgalaikiai kreditai ir banko ilgalaikiai investavimai turi būti padengti akciniu kapitalu ir rezervais ne mažiau kaip 60 proc.

Bankų veiklos reglamentavimo komitetas taip pat įgaliotas išimtinai individualiai reguliuoti atskiras kredito institucijas ir joms laikinai nustatyti kitus, nei bendrieji, normatyvus, jeigu tam yra pagrindas.

Bankų veiklos reglamentavimo komitetui vadovauja jo prezidentas. Šį postą ex officio (t.y. pagal savo tarnybos pareigas) užima Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras arba jo oficialusis atstovas. Komiteto narius sudaro: Prancūzijos centrinio banko valdytojas ir Bankų komisijos prezidentas (arba jo atstovas), abu ex officio, keturi nariai (arba jų pavaduotojai) su trejų metų kadencija, tvirtinami ekonomikos ir finansų ministro.

Komitete narių teisėmis savo atstovų turi Prancūzijos kredito institucijų asociacija ir Kredito institucijų darbuotojų profsąjunga. Dar du nariai skiriami iš žinomų šalies bankų veiklos specialistų. Visi Bankų veiklos reglamentavimo komiteto nariai yra ir Nacionalinės kredito tarybos nariai.

Dėmesį patraukia dar viena aplinkybė. Bankų veiklos reglamentavimo komitetas neįgaliotas vykdyti jo paties sukurtų normatyvinių aktų. Pagal įstatymą savo kompetencijos ribose tai daro Centrinis bankas ir Kredito institucijų komitetas.

Kredito institucijų komitetas

Kitas organas, kuris taip pat sudaromas iš Nacionalinės kredito tarybos narių ir dalyvauja šalies bankų sistemos valdyme, yra Kredito institucijų komitetas.

Jo kompetencijai priklauso: licencijų bankų veiklai ir tam tikroms banko operacijoms išdavimas; kredito institucijų registravimas, Prancūzijos kredito institucijų rejestro tvarkymas; jei iškyla būtinybė, turi teisę duoti nurodymus atskiroms kredito institucijoms.

Kredito institucijų komitetui vadovauja prezidentas, kuriuo ex officio yra Prancūzijos centrinio banko valdytojas. Į komitetą taip pat įeina: Bankų komisijos prezidentas, iždo direktorius (arba jo atstovas) ir dar keturi Nacionalinės kredito tarybos nariai, kuriuos trejiems metams skiria ekonomikos ir finansų ministras, Prancūzijos kredito institucijų asociacijos ir tų kredito institucijų darbuotojų profsąjungos atstovai, dar du nariai skiriami iš žinomų šalies bankų veiklos specialistų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1241 žodžiai iš 4007 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.