Prancūzija – Didžiausia valstybė Vakarų Europoje. Plotas 551500 km2, 58 mln. gyventojų. Sostinė Paryžius. Šalies gamtai būdinga: lygumos, senų kalnų masyvai ir jauni kalnai. Viduržemio jūros pakrantei būdingos mažos, smėlėtos įlankėlės – rivjeros.Klimatas vidutinių platumų jūrinis, pereinamojo tipo. Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamos laivybai. Svarbiausios upės yra Luara, Rona, Sena ir Garona. Didžiausi uostai: Havras, Nantas, Borno, Marselio uostas, kuris priskiriamas prie didžiausių pasaulio uostų. Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. 90% jos ploto dirbama, todėl ji pirmaujanti šalis žemės ūkio produkcijos srityje.Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime. Išplėtota sunkioji chemijos pramonė, gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėja vaistų, parfumerijos, kosmetikos, tekstilės, galanterijos prekėmis.
Ūkio šakos skirstomos į tris pagrindines šakas: bioprodukcinis ūkis, pramonė, aptarnavimas. Šios trys dar išskaidomos į smulkesnes.
Bioprodukcinis ūkis.
Ši ūkio šaka yra pasaulio ūkio materialinių vertybių gamybos šaka. Ją sudaro žemės ūkis, miškų ūkis, žvejyba ir žuvivaisa. Bioprodukcinis ūkis tiekia maistą, drabužius, neretai būstą, šilumą ir pan.
Šis ūkis glaudžiai susijęs su gamta. Nors mokslo ir technikos pažanga sumažino bioprodukcinio ūkio priklausomybę nuo gamtos išteklių ir gamtos sąlygų, išliko būdingų ūkininkavimo ypatybių ir sunkiai sutvarkomų problemų.
Prancūzijos geografinė padėtis puikiai tinka bioprodukcinio ūkio raidai. Šioje ūkio šakoje dirba apie 6 % šalies gyventojų.
Pagal žemės ūkio produkciją Prancūzija viena pirmųjų pasaulyje. Antrojo pasaulinio karo nuosmukį ji įveikė per penkis metus ir kopė į viršų. Žemės ūkis įvairiapusis. Šiaurėje auginami linai, cukriniai runkeliai, o pietuosa – ryžiai, migdolai, alyvuogės, persikai, saulėgrąžos, abrikosai ir kiti šilumamėgiai vaisiai. Pagal produkcijos ir maisto produktų eksportą Prancūzija užima antrąją vietą pasaulyje. Grūdų išauginimas pirma vieta Europoje, penkta pasaulyje, kviečiai pirma Europoje, penkta pasaulyje, miežiai pirma vieta Europoje, ketvirta pasaulyje. Beto Prancūzijoje daugiausia išauginama cukrinių runkelių.
Svarbi žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Maisto gamintojai didžiuojasi savo darbu ir pagamina puikių mėsos gaminių. Mėsos gamyba antra vieta Europoje, šešta pasaulyje.Taip pat jie didžiuojasi pagamintais konditerijos gaminiais, įvairių rūšių duona tarp jų ir garsiaisiais bagetais.
Prancūzija kartais juokais vadinama „Pieno ferma“. Pagal pieno primelžimą prancūzai pirmauja Europoje, pasaulyje ketvirti. Sūrio šalyje pagaminama per 300 rūšių, pagal varškės gamybą antroji vieta pasaulyje. Pagal sviesto eksportą antra vieta Europoje, trečia pasaulyje. Prancūzija kartu su Italija pagamina daugiausia vynuogių vyno pasaulyje, 1977 m. – 7 mlrd. 400 mln. butelių. Prancūzijos vynininkystės tradicijos senos ir labai vertinamos svetur. Būtent Prancūzijoje pradėtas gaminti šampanas ir konjakas. Daug žymių prancūziškų vynų pavadinti pagal šalies vietoves: Šampanę, Bordo, Burgundija. Didelę dalį vyno gamina ūkininkų kooperatyvai, beto nedidelis kiekis vyno padaromas mažuose ūkiuose išlikusiuose prie senų dvarų. Vynuogės skinamos ankstyvą rudenį, tada iš jų spaudžiamos sultys ir paliekamos fermentuotis dideliuose kubiluose, kad pasigamintų alkoholis ir vynas įgautų puikų skonį. Baigęs rūgti vynas išpilstomas į butelius. Prancūzijoje daroma beveik penktadalis viso vyno pasaulyje. Pagal vyno suvartojimą prancūzai pirmauja pasaulyje.
Nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. iki lapkričio 30 d. Prancūzija eksportavo 335,4 tūkst. t maistinių bulvių, t.y. 83% daugiau negu per tuos mėnesius 2002 m. Ispanija, Italija bei Portugalija padvigubino bulvių importą iš Prancūzijos. Pirmą kartą per daugelį metų Prancūzija aplenkė Olandiją pagal bulvių eksportą.
Prancūzijos Žemės ūkio ministerijos statistikos tarnybos Agreste duomenimis, 2003 m. veikiančių ūkių Prancūzijoje buvo apie 600 000, iš kurių 370 000 yra ,,profesionalūs”, o 220 000 – ,,neprofesionalūs”.
Prancūzijos ministerija ūkį apibūdina kaip ekonominį vienetą su vienu valdymu, turintį mažiausiai vieną hektarą žemės ūkiui naudojamos žemės arba mažiausiai 5 arus specializuotų pasėlių arba produkcijos daugiau nei iš vienos karvės. ,,Profesionalūs” ūkiai – tie, kurių produkcija lygiavertė 12-ai hektarų kviečių bei kurie panaudoja 75 proc. vieno žmogaus darbo jėgos sąnaudų per metus.
Agreste duomenimis, ,,profesionalių” ūkių skaičius nuo 2000 m. iki 2003 m. kasmet mažėjo 2,3 proc.
,,Profesionaliems” ūkiams priklauso 95 proc. Prancūzijos žemės ūkio potencialo. Praktiškai jie sudaro pieno ir sodininkystės bei daržininkystės sektorius, lemia 95 proc. vyno sektoriaus, 95 proc. galvijų, auginamų mėsai, ir 93 proc. komercinių pasėlių potencialo. ,,Profesionalūs” ūkiai ne tokie svarbūs avių sektoriuje.
,,Neprofesionaliuose” ūkiuose ūkininkauja daug vyresnio amžiaus žemdirbių, daugiausiai jau išėjusių į pensiją, ar kaimo gyventojai, kuriems žemės ūkis nėra pagrindinis užsiėmimas.
Trejus metus (nuo 2000 m. iki 2003 m.) ,,profesionalioje” gamyboje vyko
ūkių stambėjimas. 2003 m. vidutinis tokio ūkio dydis buvo 70 ha, t.y. 5 ha daugiau negu 2000 m. ir 28 ha daugiau negu 1988 m. Tačiau visas plotas, priklausantis ,,profesionaliems” ūkiams nekinta: 25,5 mln. ha. Trečdalis šių ūkių priklauso bendrijoms.
Be to, tęsiasi ūkių specializacijos bei koncentracijos tendencija. Iš ,,profesionalių” ūkių tik 60 000 yra ,,mišraus” tipo (augina kelių rūšių pasėlius ar gyvulius), t.y. 10 000 mažiau negu 2000 m..