Prejektas ES lesoms gauti
5 (100%) 1 vote

Prejektas ES lesoms gauti

(Paraiškos Europos regioninės plėtros fondo finansinei paramai gauti pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonę specialiosios (B) dalies forma)



PARAIŠKA

EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDO

FINANSINEI PARAMAI GAUTI PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 1.5 PRIEMONĘ

AB H&M ekranai

(paraišką teikiančios įstaigos, organizacijos pavadinimas)

(2006 11 09)

1. Projekto pavadinimas AEE

2. Informacija apie projekto teikėją

Pavadinimas AB H&M ekranai

Adresas Gėlynų g-vė 69, Klaipėda

Miesto ir pašto indeksas LT – 5800

Telefonas (su tarpmiestiniu kodu) 8 ( 46 ) 232323

Faksas (su tarpmiestiniu kodu) 8 ( 46 ) 232323

Elektroninis paštas H&M@ekranai.lt

3. Informacija apie šiuo projektu numatomą finansuoti įstaigą (padalinį)

Pavadinimas AB H&M ekranai

Adresas Gėlynų g-vė 69, Klaipėda

Miesto ir pašto indeksas LT – 5800

Telefonas (su tarpmiestiniu kodu) 8 ( 46 ) 232323

Faksas (su tarpmiestiniu kodu) 8 ( 46 ) 232323

Elektroninis paštas H&M@ekranai.lt

4. Informacija apie projekto vadovą

Vardas ir pavardė: Viktorija Linkauskaitė

Darbovietės pavadinimas: AB H&M ekranai

Pagrindinės pareigos : direktorė

Telefonas pasiteirauti: 8(46) 232323

Faksas: 8(46) 232323

Elektroninis paštas: H&M@ekranai.lt

Adresas susirašinėti: Gėlynų g-vė 69, Klaipėda

5. Informacija apie savivaldybės tarybos sprendimą (data, numeris)

6. Esama situacija (problemos išdėstymas )

Lietuvos valstybė turi gana ribotus energijos išteklius. Dabartinis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje nors ir turi didėjimo tendencijas, tačiau yra labai mažas. Šiuo metu Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių yra išgaunama maždaug 3,3 proc. elektros energijos. Pagal šį rodiklį Lietuva yra trečioje vietoje lyginant ją su Latvija ir Estija. Tačiau 2002 metų buvo paruošta Nacionalinė energijos strategija, kurios tikslas yra vystyti energijos gavybą iš atsinaujinančių išteklių ir siekti kad 2012 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių išgaunama energija sudarytų 12 proc., iš jų 7 proc. sudarytų elektros energija.

Europos Sąjunga savo šalims narėms, jų tarpe ir trims Baltijos šalims, kelia tris problemas, kurias reikia spręsti:

1. energijos rinkų konkurencingumo didinimas( kuo daugiau bus elektros energijos tiekėjų , tuo bus didesnė konkurencija ir to pasekoje bus mažesnės kainos.);

2. energijos pasiūlos apsauga ( didesnė konkurencija neleis susidaryt monopolijai );

3. aplinkos apsauga (Užsieniečių atliktais tyrimais Lietuvoje iki 2010 metų būtų galima vėjo jėgainėse pagaminti apie 290 M Wh elektros energijos, kas sudarytų 2 proc. visos šalyje sunaudojamos elektros energijos. Toks teikiamas energijos kiekis padėtų sutaupyti apie 3,5 tūkst. tonų naftos per metus, todėl galima būtų išvengti apie 11 tonų anglies dioksido, 1161 tonų sieros dioksido, 108 azoto oksidų ir 5,4 tonų sunkiųjų dalelių taršos ).

6.1. žmonių grupės, kuriai skirtas projektas, apibūdinimas (asmenų skaičius, amžius, specialūs poreikiai)

Elektros energija yra neatsiejama nuo mūsų civilizacijos ir ją naudoja visi gyventojai .Šis projektas yra skirtas Klaipėdos miesto bei jos apskrities elektros naudotojams (privatiems asmenims, įmonėms).

6.2. problemos mastą nusakanti statistika (poreikis, klientų skaičius, bendra regiono situacija);

Klaipėdos apskrityje elektrą naudoja daugiau nei 672 tūkst. vartotojų. Per metus sunaudojama šiame regione apie 4000 kWh elektros energijos. Šie skaičiai nuolatos auga, tai reiškia, kad poreikis elektrai didėja.

Šiuo metu elektros energijos vartotojus aptarnauja AB „VST“, tačiau jų tiekiama energija nepasižymi ekologiškumu ir taupumu.

6.3. metodai, taikyti problemai ar poreikiui nustatyti.

Norėdami nustatyti problemą ir ištirti poreikio mastą , mes analizavome įstatyminę bazę tiek Lietuvos tiek ES mastu, atlikome tyrimą, kurio metu surinkome informaciją apie esamas vėjo jėgaines.

6.4. esami problemos sprendimo būdai.

2005 metų vasario 16 dieną įsigaliojo Kioto protokolas. Jį ratifikavo 141 valstybė, jų tarpe ir Lietuva. Kioto protokolas numato tris mechanizmus, kuriuos turi vykdyti valstybės siekiančios sumažinti anglies dioksido susidarymą ir jo patekimą į aplinką. Šie mechanizmai yra:

1. Bendro įgyvendinamo projekto mechanizmas – tai dviejų šalių susitarimas, kurio pagrindu vienos valstybės subjektai investuoja į kitos valstybės projektus, kuriais siekiama mažinti anglies dioksido patekimą į aplinką, už tai gaudama taršos mažinimo vienetus. Abi pusės gauna naudą. Investuojanti šalis sutaupo lėšas, kurias skirtų savo įmonių modernizavimui, o investicijas gaunančiai šaliai jos įgyvendinami projektai kainuoja pigiau.

2. Taršos leidimų prekybos mechanizmas – tai šalių susitarimas, kai vienos šalies subjektai perka iš kitos šalies subjektų apyvartinius taršos leidmus. Nuo pirmojo mechanizmo skiriasi tuo, kad čia lais ne investuoja savo lėšų kitoje šalyje, o perka iš kitos šalies apyvartinius taršos leidimus.

3. Švarios
plėtros mechanizmas – tai susitarimas, kai viena šalis investuoja į šalį kuri nėra įtraukta į protokolą r už joje įgyvendinamus projektus gauna taršos mažinimo vienetus. Šis mechanizmas nėra aktualus Lietuvai, kadangi Lietuva neturi galimybių investuoti besivystančiose šalyse.

Vėjo energijos panaudojimas turi gilias tradicijas, kadangi jau nuo seno ji buvo naudojama vėjo malūnuose grūdų malimui. Pirmoji vėjo jėgainė Lietuvoje pastatyta 1991 metais. Vėliau buvo suprojektuotos dar kelios jėgainės, tačiau jų darbas nebuvo sėkmingas – kilo problemų dėl vėjo jėgainių efektyvumo, jų darbo patikimumo ir kitų. Problemų šalinimui reikėjo išsamių tyrimų apie vėjo energijos pasiskirstymą , o Lietuvoje tokie tyrimai nebuvo atliekami.

Lietuvoje buvo atliktas pirminis vėjo energijos tyrimas. Jam atlikti buvo naudojami meteorologinių stočių daugiamečiai duomenys. Tyrimai parodė, kad vėjo energijos panaudojimas Lietuvoje yra galimas ir ekonomiškai pateisinamas, tačiau ra reikalingi išsamūs tyrimai, kurie parodytų tikrą vėjo jėgainių efektyvumą ir kitus svarbius duomenis prieš pradedant vystyti vėjo energetiką.

7. Projekto tikslas

• Sumažinti kenksmingų medžiagų išsiskyrimą į aplinką.

• Įvykdyti Europos sąjungos reikalavimus, pagal kuriuos iki 2010 metų reikia padidinti elektros iš atsinaujinančių elektros šaltinių dalį iki 12 proc. Šie tikslai keliami siekiant sumažinti anglies dioksido išskyrimą į aplinką.

• Energijos rinkos konkurencingumo didinimas, kuris turėtų įtakos elektros kainų kritimui (kuo daugiau bus elektros energijos tiekėjų, tuo bus didesnė konkurencija ir to pasėkoje bus mažesnės kainos).

• Sumažinti priklausomybę nuo Rytų valstybių, kurios teikia elektros energiją Lietuvai.

• Užtikrinti nuolatinį ir nepertraukiamą elektros energijos tiekimą.

8. Projekto uždaviniai














9. Projekto aprašymas

9.1. projekto naujoviškumas lyginant su kitais savivaldybės teritorijoje vykdomais ar įgyvendintais projektais:

Pirmoji vėjo jėgainė Lietuvoje pastatyta 1991 metais. Vėliau buvo suprojektuotos dar kelios jėgainės, tačiau jų darbas nebuvo sėkmingas – kilo problemų dėl vėjo jėgainių efektyvumo, jų darbo patikimumo ir kitų. Problemų šalinimui reikėjo išsamių tyrimų apie vėjo energijos pasiskirstymą, o Lietuvoje tokie tyrimai nebuvo atliekami.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1044 žodžiai iš 3341 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.