Turinys
1. PREKIŲ ASORTIMENTAS
2. PREKIŲ ASORTIMENTO POLITIKĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI
3. PREKIŲ ASORTIMENTĄ LEMIANTYS KRITERIJAI
4. ASORTIMENTO POLITIKOS STRATEGINĖS ORIENTACIJOS
ĮVADAS
Kiekviena firma siekia gauti kuo didesnį pelną. Pelną padidinti galima
didinant prekiu pardavimo pajamas arba mažinant prekių savikainą. Vienas iš
savikainos mažinimo būdų – siaura gamybos specializacija. Šis būdas
naudojamas tada, kai kurios nors prekės paklausa yra didelė ir stabili,
arba kai gamintojas negali plėsti asortimento (kas būdinga smulkioms
firmoms).
Šiuo metu palyginti nedaug stiprių firmų gamina ir parduoda tik vieną
prekę. Dažniausiai gaminamos ir parduodamos viena ar kelios prekių
linijos(firmos siūlomų giminingų prekių grupė).
PREKIŲ ASORTIMENTAS
Prekių asortmentas – tai skirtingų prekių visuma visose prekių
linijose. Gaminamos produkcijos asortimentą daugiausia sąlygoja firmos
galimybės.
Tenka nuolat analizuoti, kokioje gyvenimo ciklo stadijoje yra kiekviena
firmos gaminama prekė. Asortimento požiūriu palankiausia tokia situacija,
kai skirtingos prekės (ar prekių grupės) gyvenimo ciklo kreivėje išsidėsto
maždaug vienodais tarpais. Šito siekiama nuolat kuriant ir diegiant į
gamybą naujas prekes. Tačiau čia visada reikia atsižvelgti į
kanibalizacijos galimybę.
Kanibalizacija – tai reiškinys, kai pradėta pardavinėti nauja prekė
sumažina kitų tos pačios linijos prekių pardavimo apimtis.
Dažniausiai kanibalizacija laikoma neigiamu reiškiniu. Ji nekenksminga
tik tada, kai nauja prekė pritraukia gyvenimo ciklo pabaigoje esančios
prekės pirkėjus. Tai sudaro galimybes nutraukti pastarosios gamybą,
neprarandant nuolatinių firmos klientų.
Gana paprasta įvertinti asortimentą pagal atskirų prekių ilgius.
Daugeliu atveju ilgesnė linija yra vertingesnė, nes firmos prekės jos dėka
paprastai žino daugiau vartotojų. Be to ilgesnė linija dažnai duoda didesnį
pelną.
Asortimentas dažniausiai tobulinamas šiomis kryptimis:
1. Prekių linijos modifikavimas.
2. Prekių linijos plėtimas ( rinkos modifikavimas ).
3. Diversifkacija.
1. PREKIŲ ASORTIMENTO POLITIKĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI
Prekybos įmonės asortimento politikos sprendimus veikia daugybė įvairių
veiksnių. Tokiais veiksniais reikėtų laikyti bet kokias sąlygas, kurios bet
kokiu būdu ( kiekybiškai ar kokybiškai, skatinamai arba ribojimai ) veikia
asortimento politiką. Apibendrintai juos galima skirstyti į tokius
veiksnius:
1. Išorės
2. Vidaus
3. Rinkos
4. Asortimento ryšio
Išorės veiksniai. Asortimento politiką veikia daugybė išorės veiksnių,
kurių svarba gali būti labai skirtinga tam tikram prekybos objektų tipui ar
prekės šakai. Tam tikrai prekybos įmonei jie yra tarsi bendrosios sąlygos,
kurioms ji iš esmės negali daryti įtakos. Pvz. prekybos įmonės prekių
apyvarta labai priklauso nuo bendros ūkio raidos, ypač nuo konjunktūrinių
svyravimų, politinės ir teisinės aplinkos (verslo politikos). Labai didelę
įtaką turi technikos bei technologijų plėtra. Dėl jos rinkoje atsirado
daugybė naujų prekių ir prekių grupių (pvz., kompiuteriai ir su jų
naudojimu susiję gaminiai). Visuomenei vis jautriau reaguojant į aplinkos
problemas didėja ekologijos įtaka.
Vidaus veiksniai. Asortimento politikai labai didelę įtaką turi vidaus
veiksniai, kuriems ir pati įmonė gali daryti poveikį. Asortimento politikos
sprendimų laisvė labai priklauso nuo prekybos įmonės išteklių (apsirūpinimo
kapitalu, daiktinėmis gamybos priemonėmis, personalu). Esminį poveikį
asortimento politikai turi prekybos objekto tipas, kuris iš esmės nulemia
veiklos pobūdį, taip pat prekybos įmonės valdymo bei organizacinė
struktūra, ypač atsakomybė už prekių pirkimą ir pardavimą.
Rinkos veiksniai. Asortimento politikai labai didelę įtaką daro rinkos
būklė, konkurencinė situacija. Oligopolinėse rinkose po savų asortimento
politikos akcijų visada reikia atsižvelgti į galimus konkurentų
atsakomuosius veiksmus. Antra vertus, asortimento politikoje visada reikia
vadovautis pirkėjų pageidavimais. Su vartotojais ir jų paklausa susiję
veiksniai turi lemti asortimento politiką. Be veiksnių, darančių poveikį
pardavimui, svarbūs yra ir pirkimo rinką veikiantys veiksniai. Iš jų
paminėtini pirkimo rinkos struktūra (mažai ar daug gamintojų/tiekėjų) ir
šios rinkos dalyvių marketingo veiksmai. Pavyzdziui, esminį poveikį
asortimento politikai turi gamintojų sprendimai savo prekes parduoti tik
tam tikroms prekybos įmonėms (vadinamasis atrankinis bei išskirtinis
paskirstymas).
Asortimento rysio (sąsajų veiksniai). Terminas “asortimento ryšys”
literatūroje gana skirtingai interpretuojamas, tačiau paprastai juo
apibūdinami įvairūs spinduliavimo (radiacijos) efektai, kylantys dėl
sąveikos tarp dviejų ar daugiau asortimento dalių ar prekių. Dėl
prekių
substitucijos ar kitokio pobūdžio santykių, iš asortimento išėmus vieną ar
kelias prekes arba įtraukus naujų prekių, pasireiškia tam tikras poveikis
(teigiamas arba neigiamas) kitoms asortimento dalims ar atskiroms prekėms,
jų pardavimui. Prekybos praktikos požiūriu, labai svarbu žinoti, kokio
pobūdžio yra tie ryšiai. Tai gali parodyti tik speciali analizė, kurios
uždavinys – atskleisti galimus atskirų prekių ir prekių grupių radiacijos
efektus. Tai labai svarbu įgyvendinant konkrečias marketingo priemones.
Asortimento politikai svarbios tokios asortimento ryšio formos:
1. Poreikio
2. Pasirinkimo
3. Paklausos
4. Pritraukimo (akvizicijos) ryšys.
Poreikio ryšys skatina komplementariai vartojamas prekes. Jis susijęs
su asortimento
pločio matmeniu. Asortimente pateikiant įvairios paskirties, tačiau kartu
vartojamas prekes, pirkėjui sudaromos papildomos pirkimo galimybės, todėl
galima tikėtis didesnio pirkėjų dėmesio. Atskiros asortimento dalys turi
būti taip suderintos, kad pirkejas vieno apsilankymo metu turėtų galimybę