Prekių paskirstymo kanalai
5 (100%) 1 vote

Prekių paskirstymo kanalai

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

KATEDRA

PREKIŲ PASKIRSTYMO KANALAI

Referatas

VILNIUS, 2004

TURINYS

1.1 PASKIRSTYMO KANALO SAMPRATA IR PASIRINKIMAS 3

1.2 PASKIRSTYMO KANALO PASIRINKIMO SPRENDIMAI. 5

1.3.PASKIRSTYMO KANALO FUNKCIJOS. 10

1.4. MARKETINGO LOGISTIKA 11

1.5. LITERATŪROS SĄRAŠAS 14

1.1 PASKIRSTYMO KANALO SAMPRATA IR PASIRINKIMAS

Paskirstymo kanalas – tai grandinė tarpusavyje susijusių įmonių, kurios dalyvauja prekių judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo procese.

Paskirstymo kanalo pasirinkimas yra strateginis sprendimas, turintis didelę reikšmę kainų politikai, reklamos organizavimui, pardavimo skatinimo priemonėms ir kt. Prekių paskirstymo kanalai daro esminį poveikį gamintojo kaštams ir pajamoms, taip pat pačios įmonės bei jos prekių įvaizdžiui. Pasirinkdamas tam tikrą prekių paskirstymo kanalą, gamintojas dažniausiai ilgam susieja savą įmonę su kitomis įmonėmis – partneriais, užmezga su jomis dalykinius ryšius.

Kai kalbama apie paskirstymo kanalo pasirinkimą, turimi galvoje trejopo pobūdžio sprendimai: jau veikiančio kanalo panaudojimas, jo modifikavimas arba naujo kūrimas. Kuri iš šių alternatyvų priimtiniausia, dažnai priklauso nuo konkurencinės situacijos.

Priimti sprendimą dėl naujo paskirstymo kanalo suformavimo ar padaryti pakeitimų jau esančiame tenka dėl įvairių aplinkybių:

 Įmonė nori įvesti į rinką naują prekę;

 Naujai įsikūrusi įmonė ieško įėjimo į rinką;

 Atsiranda naujų pardavimo tarpininkų;

 Atsiranda naujų prekybos įmonių tipų;

 Padidėja vertikalioji konkurencija;

 Sukuriama naujų prekių logistikos technologijų;

 Esamas paskirstymo kanalas dirba nepatenkinamai.

Paskirstymo kanalo parinkimą įtakoja šie paskirstymo veiksniai:

 Rinkos veiksnių grupės;

 Prekės įmonės;

 Įmonės;

 Tarpininkai;

 Konkurencija.

Rinkos veiksniai – tai yra: atstumas iki vartotojo, vartotojų skaičius, rinkos koncentracija, vartotojų elgsena.

Kuo didesnis atstumas iki vartotojo, tuo didesnė tikimybė, kad apsimokės tarpininkų paslaugos, nei tiesioginis paskirstymo būdas.

Rinkos dydį nulemia pirkėjų skaičius, o kuo didesnis tankumas, tuo didesnė tikimybė, kad bus naudojamas didesnis tarpininkų skaičius. Vartotojų elgsena priklauso nuo keturių momentų: kas perka prekes, o taip pat kada, kur ir kaip.

Prekės veiksniai – nuo jų priklauso paskirstymo ilgis. Išskiriamos tokios prekių veiksnių grupės: prekės pobūdis, užsakymų dydis ir dažnumas, prekių linijos plotis.

Įmonės veiksniai – įmonės dydis, finansinės galimybės, įmonės strategija, tikslai ir uždaviniai.

Tarpininkų veiksmai. Kiekvieno kanalo tarpininkas daro įtaką prekių paskirstymui, todėl pasirenkant kanalą reikia įvertinti, jo veiksmus ir pasiruošimą atlikti reikalingas funkcijas ir, žinoma, kiek įmanoma mažesniais kaštais. Atskiri tarpininkai atlieka skirtingas funkcijas.

Pasirenkant gamintojo tarpininką galima išlaikyti operacijos kontrolę. Visų pirma tarpininkai yra vertinami pagal tris kriterijus:

 Tarpininkų tinkamumas;

 Paslaugų kaštai;

 Paslaugų pasiūla.

Tarpininkų tinkamumas: patys tarpininkai formuoja kanalo struktūrą.

Paslaugų kaštai: jei paskirstymo kaštai per daug dideli, tarpininkų skaičius sumažėja, nes priešingu atveju gamintojas gaus mažesnį pelną arba netgi parirs nuostolį

Paslaugų pasiūla: svarbiausia, kad įmonės tikslus atitiktų tarpininkų siūlomos paslaugos. Kada išsiaiškinamos paslaugos ir jų įvairovė, tuomet pasirenkami tarpininkai, kurie suteikia reikiamas paslaugas už reikiamą kainą.

Paskirstymo kanalo pasirinkimui įtakos turi daug su prekėmis, vartotojais, konkurentais ir įmone susijusių veiksnių:

1. Su prekėmis susiję veiksniai:

 pirkimo dažnumas;

 kaina;

 transportabilumas;

 laikymo sąlygos;

 konsultavimo ir techninio patarnavimo būtinumas.

2. Su vartotojais susiję veiksniai:

 skaičius;

 gyventojų teritorinis pasisikirstymas;

 perkamoji galia;

 pirkimo įpročiai.

3. Su konkurentais susiję veiksniai:

 skaičius;

 dydis;

 finansinis pajėgumas;

 įvaizdis;

 jų konkuruojančios prekės;

 paskirstymo kanalai.

4. Su įmone susiję veiksniai:

 dydis;

 gamybinė programa;

 finansinis pajėgumas;

 rinkos dalis;

 personalas;

 įvaizdis.

Remdamasis šių veiksnių analize, gamintojas turi įvertinti paskirtymo kanalų alternatyvas ir pasirinkti labiausiai tinkamą. Analizuojant ir vertinant alternatyvas, ypač daug dėmesio reikia skirti vartotojui, jo poreikiams, įpročiams ir kt. Labai svarbu žinoti:

 Kokias vartotojų grupes norima pasiekti?

 Koks yra šių grupių paklausos potencialas, kokia būtų įmonės rinkos dalis?

 Kokie šių vartotojų pirkimo įpročiai ir pirkimo vietos, kalbant apie įmonė siūlomas, tiek apie kitas prekes?

Viena įmonė toms pačioms prekėms realizuoti gali naudoti įvairius kanalus. Pavyzdžiui, skirtingi kanalai gali būti naudojami vietinėje ir užsienio rinkose, skirtingai gali būti pateikiamos prekės įvairiose užsienio šalyse. Skirtingų kanalų
reikia toms prekėms, kurios pateikiamos ir asmeniniam vartojimui, ir perdirbimui.

1.2. PASKIRSTYMO KANALO PASIRINKIMO SPRENDIMAI.

Pasirinkdamas prekių paskirstymo kanalą, gamintojas turi priimti sprendimą dėl:

 Paskirstymo kanalo ilgio;

 Paskirtymo sistemos pločio;

 Bendradarbiavimo su kanalo dalyviais pobūdžio.

Paskirtymo kanalo ilgis – tai paskirstymo kanale esančių prekybos tarpininkų skaičius. Pradinė paskirstymo pakopa visada yra gamintojas, o paskutinė – vartotojas. Tarp jų gali įsiterpti vienas arba daugiau pardavimo tarpininkų – didmeninės ir/ar mažmeninės prekybos įmonių. Paskirstymo kanalo ilgis priklauso nuo to, koks prekių paskirtymo būdas naudojamas – tiesioginis ar netiesioginis. Tiesioginis prekių paskirstymo būdas yra toks, kai gamintojas savo prekes pateikia vartotojui pats, netiesioginis – kai jos patenka pas vartotoją per pardavimo tarpininkus (didmenines ar mažmenines prekybos įmones). Kokį prekių paskirstymo būdą pasirinkti, sprendžia gamintojas, tačiau, kaip rodo praktika, gamybinės prekės daugiausia parduodamos tiesioginiu, o vartojimo prekės – netiesioginiu būdu. Tiek pirmas, tiek antras būdas ūkiniame gyvenime reiškiasi įvairiomis organizacijos formomis.

Tiesioginis prekių paskirstymas gali vykti dviem formomis:

 Per savus prekių pardavimo padalinius bei specialius darbuotojus;

 Per savarankiškus tarpininkus, veikiančius pagal gamybos įmonės nurodymus ir jo interesais.

Pirmuoju atveju įmonėje pagamintų prekių pardavimu užsiima jos struktūriniai padaliniai arba atskiri darbuotojai. Tai gali būti pardavimo ar marketingo skyriai, pardavimo filialai, firminės parduotuvės, komivojažieriai – keliaujantys įmonės darbuotojai, siūlantys pirkti prekes pagal pavyzdžius ar katalogus. Gamybos įmonės, kurios neturi daug stambių pirkėjų arba yra nedidelės, prekių pardavimu gali užsiimti įmonės vadovai..

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 922 žodžiai iš 3068 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.