Prekybos įmonės konfliktų sprendimų galimybės
5 (100%) 1 vote

Prekybos įmonės konfliktų sprendimų galimybės

TURINYS

ĮVADAS 3

1. LIETUVOS MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ KONFLIKTAI KONKURENCINĖJE RINKOJE 4

1.1. Bendra situacija Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje 4

1.2. Konkurencija tarp didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų 5

1.3. Didžiųjų prekybos tinklų konfliktai su smulkiomis prekybos bendrovėmis 6

1.4. UAB „VP Market“ konfliktai su konkurentais 9

2. UAB „VP MARKET“ KONFLIKTAI SU TIEKĖJAIS 15

2.1. Konfliktas su „Colgate – Palmolive 15

2.2. Konfliktas su bendrove „Švyturys – Utenos alus“ 16

2.3. Konfliktas su UAB „Omnitel“ 18

2.4. Konfliktas su bendrove „Philip Morris Lietuva“ 19

IŠVADOS 22

SUMMARY 23

LITERATŪRA 24

ĮVADAS

Lietuvoje veikia penki didžiausi mažmeninės prekybos tinklai, kurių bendra metinė apyvarta kiekvienais metais vis auga. Atsižvelgiant į naujausius statistinius duomenis, Lietuvos mažmeninės prekybos apimtys per vienuolika 2004 metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu 2003-iųjų laikotarpiu, išaugo 9,6 proc. iki 17,608 mlrd. litų. Pernai vienuolikos mėnesių mažmeninė prekyba maisto produktais, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais išaugo 7,8 proc., o prekyba ne maisto prekėmis – 15,4 procento. Dominuojantys prekybos tinklai gali kontroliuoti kainas bei įtakoti vartotojų pasirinkimą. Dėl to neišvengiamai kyla prekybos gigantų konfliktai tiek su konkurentais, tiek ir su tiekėjais. Šią temą pasirinkau norėdamas plačiau pažvelgti į Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių konfliktus nagrinėdamas UAB „VP Market“ pastarųjų 12 metų veiklą.

Darbo tikslas: išsamiai aprašyti mažmeninės prekybos Lietuvoje lyderės UAB „VP Market“ konfliktus.

Uždaviniai:

1. Detaliai išanalizuoti situaciją Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje.

2. Panagrinėti svarbiausius UAB „VP Market“ konfliktus su konkurentais bei tiekėjais.

3. Pateikti teorines šių konfliktų sprendimų galimybes ir palyginti su tuo, kaip jie buvo spręsti praktikoje.

Kadangi tema yra daugiau praktinio pobūdžio, teorine literatūra rašydamas šį darbą rėmiausi mažiausiai. Pagrindiniai naudoti literatūros šaltiniai buvo įvairių valstybinių institucijų duomenų bazės, moksliniai bei žurnalistiniai straipsniai ir tyrimai.

Darbą padalinau į dvi pagrindines dalis. Pirmojoje išsamiai apžvelgiama situacija Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje, įmonių tarpusavio konfliktai. Antrojoje dalyje nagrinėjami gerai žinomi UAB „VP Market“ konfliktai su tiekėjais bei pateikiamos jų sprendimu galimybės.

1. LIETUVOS MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ KONFLIKTAI KONKURENCINĖJE RINKOJE

1.1. Bendra situacija Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje

Rinkos tyrimų bendrovės „ACNielsen“ duomenys rodo, jog Lietuvoje ir toliau mažėja prekybos vietų skaičius, tačiau sparčiai didėja bendras prekybos plotas. Panašios tendencijos, prognozuojama, vyraus ir šiais metais. „ACNielsen“ duomenimis, metų pradžioje Lietuvoje buvo per 15.500 prekybos vietų, kur parduodamos didelio apyvartumo prekės. Tai didieji prekybos centrai, maisto prekių parduotuvės, kioskai, parfumerijos, chemijos prekių parduotuvės, vaistinės, restoranai, kavinės, benzino kolonėlės.

Prekybos vietų Lietuvoje mažėja, nes smarkiai mažėja komercinių kioskų ir mažų maisto prekių parduotuvių, mat plečiasi didelės modernios prekybos parduotuvės. „ACNielsen“ skaičiuoja, jog Lietuvoje didžiųjų prekybos centrų nuo 2000 m. pagausėjo daugiau nei 2,2 karto, o tradicinių maisto parduotuvių skaičius per ketverius metus sumažėjo apie 15%, komercinių kioskų – net 40%. Sparčiausiai vystėsi didieji prekybos tinklai „VP Market“, „Iki“, „Norfa“, RIMI. Pernai „VP Market“ Lietuvoje atidarė 20 naujų prekybos centrų, Latvijoje – 42. Šiais metais mūsų šalyje numatyta atidaryti 10-15 naujų prekybos centrų, Latvijoje – apie 20, Estijoje – iki 15. Latvijos rinkoje žvalgosi ir prekybos tinklas „Iki“. Rusijoje bando įsitvirtinti „Norfos mažmena“. „RIMI Lietuva“ 2004 m. po rekonstrukcijos atidarė 3 prekybos centrus. Šiemet tinklas planuoja atverti keletą naujos koncepcijos „RIMI Hypermarket“ prekybos centrų didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat – naujų parduotuvių, kuriose prekės būtų praduodamos itin mažomis kainomis. Be to, pagal bendrą koncepciją bus rekonstruojamos ir kitos tinklui priklausančios parduotuvės.

UAB „Rimi Lietuva“ paskelbus 2003 metų finansinius rezultatus, paaiškėjo, kad šie metai bendrovei nebuvo itin sėkmingi ir trečiąją vietą tarp prekybinkų jai teko užleisti UAB „Norfos mažmena“. Pasak jų, „Rimi“ tikisi atsigriebti toliau tęsdama prekybos centrų rekonstrukciją, o „Norfos mažmena“ turi ambicijų priartėti prie antro pagal dydį prekybos tinklo „Iki“.

„Rimi Lietuva“ skelbia, kad 203 metais jos apyvarta siekė 407 mln. Lt ir, palyginti su 2002 m., buvo 7% mažesnė. Tokį nuosmukį Inga Skisaker, „Rimi Lietuva“ generalinė direktorė, aiškina tuo, kad vyko prekybos centrų rekonstrukcija. Didžiausia jų buvo atlikta „Rimi Hypermarket“ Vilniuje. Dėl to, kad šiam tinklui nepavyksta suklestėti Lietuvos rinkoje, kalta „Rimi Lietuva“ politika: prastas prekybos technologijų išmanymas ir nesugebėjimas jų pritaikyti Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje. Didžiausias prekybos tinklas „VP Market“ teigiamai vertino tai, kad „Rimi Lietuva“ sąžiningai paskelbė savo rezultatus net ir nuosmukio atveju, tačiau didelio
pakilimo jam neprognozavo ir 2004 m. Tačiau „Rimi Lietuva“ ir toliau plėtojo rekonstrukcijos programą ir atidarė naujų prekybos centrų. 2004 metais ji rekonstravo „Eko“ parduotuves pagal bendrą „Rimi“ koncepciją ir atidarė „Rimi Hypermarket“ prekybos centrų. Artimiausiu metu „Rimi Lietuva“ aktyvius veiksmus numato Kaune ir Klaipėdoje.

Kitas „Rimi Lietuva“ strateginis žingsnis – bendros „ICA Baltic“ ir „Kesko“ įmonės kūrimas šių metų gegužę.

„Norfos mažmena“, ilgą laiką tenkinusis viena iš paskutinių vietų tarp mažmeninės prekybos lyderių, užėmė „Rimi Lietuva“ vietą. Jos 2003 m. apyvarta buvo apie 30% didesnė nei konkurentės. „Norfos mažmenos“ teigia, kad stumtelti „Rimi Lietuva“ ir užimti jau kurį laiką siekiamą trečiąją vietą mažmeninės prekybos rinkoje jiems padėjo išaugusi apyvarta senose parduotuvėse (gerino aptarnavimo kokybę ir pirko prekes iš tiekėjų geresnėmis sąlygomis) ir 29 naujų parduotuvių atidarymai. Be to, apyvartos augimui daug įtakos turėjo ir nuolaidų kortelės pirkėjams, jos užtikrino jų lojalumą. „Norfos mažmena“ skaičiuoja, kad jomis naudojasi apie 42% (nuo apyvartos) pirkėjų. Bendrovė 2004 metais atidarė beveik 30 parduotuvių. 2004 m. „Norfos mažmena“ planavo pasiekti 800 mln. Lt (su PVM) apyvartą ir labai stipriai priartėti prie antrąją vietą užimančio prekybos tinklo „Iki“.

1.2. Konkurencija tarp didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų

UAB „Norfos mažmena“, priklausanti didžiausių Lietuvos mažmeninės prekybos tinklų penketukui, pradėjo taikyti prekėms maždaug 5% nuolaidą. Konkurentai šį žingsnį įvertino kaip kainų karą ir ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Specialistai mano, kad tai naudinga pirkėjams, tačiau patiems prekybininkams, jeigu kovos rimtai įsiliepsnos, tai gali baigtis vieno iš tinklų pasitraukimu.

„Norfos mažmena“ (NM) nuolaidų korteles įvedė 2004 metų pradžioje ir suteikė joms iki 3% nuolaidą, o nuo rugsėjo 1 d. ją padidino iki 5%. Be to, visiems perkantiesiems 8–10 val. ir 20–22 val. taiko 1% nuolaidą. Jos netaikomos tik tabako gaminiams, cukrui, aliejui. Anot Audriaus Pocevičiaus, NM direktoriaus, kortelės suteikiamos, kai vienu metu įsigyjama prekių už 50 Lt, arba kortelė nusiperkama už 2 Lt. Prekybos tinklas jau yra išplatinęs apie 50.000 tokių kortelių, maždaug dar tiek pat jų yra pagaminta.

NM valdybos atskleidžia, kad nuolaidas teikia savo sąskaita ir taip siekia padaryti pirkėjus lojalius bei įgyti pranašumo prieš kitus tinklus. Skelbiama, kad nuolaidos tęsis ir NM pirkėjai gali tikėtis dar didesnių nuolaidų, tačiau skaičiai konfidencialūs. Savo ruožtu „VP Market“ tai vadina nauju kainų karu. „Tiek „Saulutės“, tiek „Minima“, „Media“, „Maxima“ parduotuvėms keliami reikalavimai konkuruoti su „Norfos“ kainomis – pirkėjas turi nusipirkti kiekvienos kategorijos produktų krepšelį pigiau nei „Norfoje“. „VP Market“ jau pakoregavo visų prekių kainodarą. Tai nesudėtinga, nes „Norfos“ asortimentas siauresnis nei rinkos lyderio.

„Iki“ tvirtina besilaikanti nuoseklios politikos – jos parduotuvėse kainos atitiks rinkos kainas. Pasak jų, trumpalaikiu laikotarpiu iš kainų karo laimi vartotojas, tačiau jeigu jis užsitęs, laimėjusiųjų nebus. Tai negeras reiškinys. Dabar šie veiksmai tiekėjams neturi jokios įtakos, tačiau jeigu karas užsitęs, ir „Iki“ bus įtraukti į šią kovą. Savo ruožtu „RIMI Lietuva“ konstatuoja, kad pagrindinis jų veiklos pranašumas – kokybė, tačiau jie rengiasi atsižvelgti į paklausiausių prekių grupės kainas.

Konkurencijos taryba tai apibūdina kaip ūkio subjektų konkurencinę kovą. Pasak jos specialistų, jeigu „Norfa“ prekiauja ne žemiau sąnaudų, tai – natūralus būdas pritraukti pirkėjų. O Laisvosios rinkos institutas pažymi, kad tarp prekybininkų visada vyrauja įtampa dėl kainų.

Pasak jų, kainų karo pasekmė gali būti ta, kad kuris nors iš prekybininkų gali būti priverstas pasitraukti iš rinkos, nesugebėjęs išlaikyti mažų kainų. „Norfos“ atėjimas ir plėtimasis rinkoje vertė tiekėjus mažinti kainas. O karas baigsis tuo, kad kainos vėl padidės“, – prognozuoja Laisvosios rinkos institutas.

Prieš kurį laiką buvo pasklidusios kalbos, kad „VP Market“ ir NM sėdo prie derybų stalo ir planavo bendrą ateitį. Įmonės patvirtina, kad kalbėta ir dėl bendradarbiavimo, ir dėl kooperacijos. Teigiama, kad iki rimtų derybų nebuvo prieita. Kad „VP Market“ įsigytų NM realių galimybių nėra, o dėl bendradarbiavimo kartu pasvarstymų galėtų būti.

1.3. Didžiųjų prekybos tinklų konfliktai su smulkiomis prekybos bendrovėmis

Oficiali statistika rodo, kad šiuo metu Lietuvoje bankrutuoja apie šimtą smulkių ir vidutinių prekybos bendrovių, nemažai jų balansuoja ant bankroto ribos. O stambieji prekybos tinklai praneša apie augančias apyvartas ir pelnus. Stoję į nelygią konkurencinę kovą smulkieji prekybininkai vienijasi, gerina paslaugų ir aptarnavimo kokybę, ieško užtarimo ir pagalbos valdžios struktūrose. Analitikai tvirtina, kad, įsileidus didžiuosius prekybos tinklus į miestų centrus, padėtis mažmeninės prekybos rinkoje tapo ypač įtempta, nes gerokai žemesnės juose parduodamų prekių kainos ir didelis prekių asortimentas verčia smulkiuosius trauktis iš verslo. Statistikos departamento duomenimis, smulkių ir vidutinio dydžio Lietuvos prekybos
apyvartos mažėja jau trečius metus paeiliui, o stambiųjų bendrovių pardavimai auga.

Smulkiesiems prekybininkams išsilaikyti šalies regionuose darosi vis sunkiau. Konkuruoti su stambiais prekybos tinklais itin sunku dėl to, kad jie iš gamintojų gauna produktus mažesnėmis kainomis. Tinklai perka dideliais kiekiais, todėl gali pigiau parduoti, o su smulkiais prekybininkais niekas nenori derėtis. Didelės parduotuvės kartais prekes siūlo už tokią kainą, kokią smulkieji moka gamintojams. Maža parduotuvė tokią kainą galėtų pasiūlyti, jei prekiautų savikaina. Tokia padėtis dar labiau komplikuoja smulkiųjų parduotuvių savininkų padėtį, nes mažėjant pajamoms jie nebeišgali skirti lėšų investicijoms į parduotuvių infrastruktūrą.

O didžiųjų tinklų strategai kasmet gerokai augančias apyvartas investuoja į tolesnę ekspansiją, tuo dar labiau siaurindami mažų įmonių veiklos erdvę. Maždaug prieš pusantrų metų, užpildžius rinką didmiesčiuose, jie ėmė aktyviai skverbtis į provinciją, neretai sėkmingai pasinaudodami tuo, kad vietos savivalda neturi ilgalaikės miestų ir miestelių plėtros strategijos.

Pavyzdžiui, UAB „VP Market“ Šiaulių apskrities rajonuose valdo 14 parduotuvių: Šiauliuose – „Maximą“, 3 „Minimas“ ir keturias „Saulutes“, dvi „Saulutes“ Radviliškyje, po vieną – Akmenėje, Joniškyje, Pakruojyje, Kelmėje. 2004 metais Šiaulių regione bendrovė neatidarė nė vienos naujos parduotuvės, tačiau, pasak Viktorijos Jakubauskaitės, „VP Market“ atstovės ryšiams su visuomene, ketinama atidaryti porą naujų prekybos centrų. Klaipėdos veterinarijos tarnybos duomenimis uostamiestyje prekiauti maisto produktais leidimus yra gavusios 193 parduotuvės, iš jų 26 priklauso stambiesiems prekybos tinklams. Sunku pasakyti, kiek iš tikrųjų egzistuoja nepriklausomų prekyviečių, nes uždarę įmonę verslininkai retai grąžina leidimą. Pastebima tendencija, kad mažėja smulkių gamintojų (konditerijos, žuvų produktų, salotų) valdomų parduotuvių, kiek lėčiau nyksta nedidelės maisto produktų ir gėrimų krautuvės.

Tokie rinkos persidalijimo procesai, kai didieji tinklai ėmė stumdyti mažuosius, nėra unikalus reiškinys. Vakarų Europa seniai perėjo tokį etapą. Kompanijos „ACNielsen“ duomenimis, 1980 m. ES šalyse didieji prekybos centrai (daugiau kaip 2.500 m2 ploto) užėmė vos 13% rinkos, o 2001 m. jų dalis išaugo iki 35%. Ir atvirkščiai – smulkių (mažiau nei 400 m2 ploto) bei savitarnos sistemos neturinčių parduotuvių užimama rinkos dalis per šį laikotarpį sumažėjo nuo 50% iki 17%. Tačiau pastaraisiais metais Vakarų Europoje smulkių parduotuvių (ypač įsirengusių savitarnos sistemas) rinkos dalis lieka stabili ir nebemažėja. Mažų parduotuvių savininkai Vakaruose jau išmoko konkuruoti, taip pat vis dažniau suinteresuotos pusės supranta, kad kompromisai yra prasmingi. Tačiau lietuviai, atrodo, nenori pasimokyti iš kitų šalių klaidų ir palieka vis gilėjantį smulkiųjų ir stambiųjų konfliktą savieigai. Tačiau ateityje tokia išbalansuota padėtis gali turėti nepageidautinų ekonominių ir socialinių pasekmių, kurios atsilieps ir stipresniems, ir silpnesniems.

Pasigesdami savo interesų atstovavimo Lietuvos prekybos įmonių asociacijoje, smulkūs prekybininkai ieško kitų bendro ūkininkavimo būdų. Pavyzdžiui, Šiaulių ir Mažeikių prekybos bendrovės „Stilsena“, „Lupra“ ir „Grūstė“, bendradarbiauti pradėjusios prieš 1,5 m., neseniai įsteigė įmonę bendrai veiklai koordinuoti – UAB „AVS prekybos sistema“ (AVS), sukūrė ir populiarina bendrą prekės ženklą, pradėjo rengtis prekių importui. Anot prekybos įmonių vadovų, bendra veikla pasiteisino, dėl sujungtų ir keliskart išaugusių užsakymų iš gamintojų bei tiekėjų pavyko gauti 50-100% didesnių nuolaidų. Sutaupyti pavyko ir derinant reklamos strategijas, kartą per mėnesį kartu leidžiant reklaminį laikraštį. „Stilsena“, „Lupra“ ir „Grūstė“ valdo 42 parduotuves, bendrovių konsoliduota mažmeninės prekybos apyvarta 2003 m. sudarė 116 mln. Lt. Šių prekybininkų gretas šiomis dienomis papildė dar 5 bendrovės iš Šiaulių, Pakruojo ir Šilutės. AVS dabar vienija 8 įmones, kurių metinė apyvarta siekia 170 mln. Lt. Jos valdo 87 parduotuves. Pagal apyvartą ir parduotuvių skaičių AVS tapo šeštąja pagal dydį prekybos sistema Lietuvoje.

Jungimąsi, kaip būdą išlikti, pasirinko ir sukurtas prekybos tinklas „CBA Aibė“, vienijantis per 100 smulkių ir vidutinių Lietuvos prekybos įmonių. Tačiau dalis smulkiųjų į jį žvelgia nepatikliai, nes susikūrė ne be „VP Market“ iniciatyvos.

Reikia rasti savą nišą, kad smulkiesiems ir vidutiniams prekybininkams mažiau reikėtų dairytis į valdžią ir aktyviau dirbti patiems. Kai kurioms smulkioms įmonėms išeitis gali būti specializacija (pvz., turint verslą tankiai apgyvendintoje teritorijoje, galima prekiauti vien šviežiais duonos gaminiais arba mėsos produktais, arba alkoholio gėrimais ar pan.). Šia kryptimi sėkmingai žengia, pvz., „Skonio ir kvapo“ arba „Gėrimų pasaulio“ parduotuvės. Dažnai specializacijos kryptį pasirinkę smulkūs prekybininkai puikiausiai klesti ir nuomodami patalpas tuose pačiuose didžiuosiuose prekybos centruose. Nelabai gerai, kad daugelyje mažų parduotuvių dar nėra savitarnos sistemos. Vakarų Europoje smulkūs prekybininkai jau
suvokė, kad savitarnos sistemą turinčios parduotuvės kur kas patrauklesnės pirkėjams, o pas mus daugelis mažų įmonių, bijodamos vagysčių, nenori pereiti prie savitarnos. Be to, norėdamas išlikti rinkoje, smulkus prekybininkas privalo sutvarkyti parduotuvės eksterjerą ir interjerą (parduotuvė turi būti bent jau tvarkinga), kainodarą, išmokti planuoti prekių poreikį ir galimus parduoti prekių kiekius, šalia prekių siūlyti kuo daugiau paslaugų. Daugeliu atvejų tinkamas mažos parduotuvės sutvarkymas nereikalauja didžiulių išlaidų – tik savininko bei darbuotojų išmonės, darbo ir noro tapti patraukliam savo klientui. Būtent artimumas savo nuolatiniam klientui, galimybė jį pažinti tiesiogiai ir bendrauti su juo tarsi su geru draugu yra vienas didžiausių smulkiųjų prekybininkų pranašumų prieš stambiuosius prekybos centrus. Vis dėlto ir didieji prekybos tinklai pripažįsta, kad mažmeninės prekybos ateitis priklauso nedidelėms mažų kainų parduotuvėms. Kai kurie jau šiemet žada pradėti kovą dėl taupesnių pirkėjų.

1.4. UAB „VP Market“ konfliktai su konkurentais

UAB “VP Market” yra didžiausias mažmeninės prekybos tinklas Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2003 m. jo prekybos apimtis viršijo 1 mlrd. EUR (3,45 mlrd. Lt). “VP Market” yra laikoma 2-ąja didžiausia bendrove Lietuvoje (po AB “Mažeikių nafta”), yra 11-oji Latvijoje, tačiau į didžiausių ES mažmeninės prekybos įmonių 50-tuką nepatenka.

Tinklas Lietuvoje valdo 181 prekybos centrą “Minima”, “Media”, “Maxima”, “Hyper Maxima”, “Maxima Bazė” ir “Saulutė”. Bendrovė skelbia, kad per savaitę juos aplanko 3,5 mln. pirkėjų. Savo veiklą mažmeninės prekybos lyderis pradėjo 1992 m., tada jų visas maisto prekių parduotuves valdė UAB “Urdžia”, kuri jau tada laikyta viena iš didžiausių Lietuvoje didmeninės prekybos bazių. Bendrovės duomenimis, ji turėjo apie 1.000 prekių tiekėjų ir pirkėjų. “Vilniaus prekybos” pavadinimas ant parduotuvių atsirado 1995 m. Dabartinis “VP Market” startavo su ženklu “Vilniaus prekyba”, o jo pateikimo strategija buvo tapati garsiajam Vokietijos prekybos tinklo “Aldi” ženklui. Vitrinose atsirado dideliais skaičiais išrašytos kainos. Tai buvo didelė naujiena Lietuvos vartotojui. “VP Market“, išsikovojo lyderio pozicijos, nes jis suprato pagrindinę taisyklę – nereikia išradinėti dviračio, jį galima tik patobulinti arba nudažyti kitomis spalvomis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2663 žodžiai iš 8674 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.