Prekybos logistika
5 (100%) 1 vote

Prekybos logistika

PREKYBOS LOGISTIKA

 

Prekybos logistikos objektas, struktūra ir funkcionavimo bruožai

Prekybos logistika, jos samprata, vieta ir reikšmė

Prekybos logistika – viena iš naujausių prekybos ūkio ir šios gyventojų

aptarnavimo šakos mokslo ir praktinės veiklos sričių, apimančių

pagrindinius prekių pateikimo nuo gamintojų iki vartotojų, dažniausiai iki

mažmeninės prekybos objektų klausimus.Šiam procesui reikia transporto ir prekių sankaupos vietų – didmeninės

prekybos sandėlių ir mažmeninės prekybos įmonių. Todėl prekybos logistiką

tikslinga vadinti ir prekių judėjimo organizacija arba sistema, kuri per

įvairiausių sandėlių tinklą ar tiesiogiai iš gamintojų pateikia prekes

mažmeninei prekybai.Prekių judėjimo pagrindas – išorinis ir vidinis, t.y. veikiantis patalpų

viduje, transportas.

Be transportavimo, prekių judėjimas apima ir kitas operacijas:

➢ ¬         Prekių išsiuntimą ir gavimą;

➢ ¬         Krovinių pakrovimą ir iškrovimą;

➢ ¬         Paketų sudarymą ir išskaidymą.Prekybos logistika yra tam tikra bendrosios arba visuminės logistikos dalis

(žiūrėti 1 schemą).

[pic]

1 schema. Principinė logistikos mokslo schema.Kaip matom iš schemos, logistika skirstoma į 2 pagrindines dalis: teorinę,

arba makrologistiką, ir šakinę, arba mikrologistiką. Makrologistika apima

svarbiausius, esminius logistikos teorijos klausimus (logistikos

strateginius reikalavimus, kurie tenkiną šio proceso dalyvių ekonominius,

techniško racionalumo ir gamtosaugos reikalavimus). Mikrologistika –

atskiros šio mokslo bei praktinės veiklos šakos. Verslo logistika

apibūdinama kaip materialinių ir informacinių srautų valdymas ir

reguliavimas, siekiant įveikti poreikių skirtumus laiko ir nuotolio

atžvilgiais. Vienas iš svarbiausių logistikos tikslų – reikalingą ir

kokybišką gaminių kiekį pristatyti reikiamu laiku į numatytą vietą

optimaliais kaštais. Taigi logistika visada apima šias būtinas sąvokas:

kokybę, kiekį, vietą ir kainą.

Logistikos, kaip savarankiškos praktinės ir mokslinės veiklos, atsiradimo

aplinkybėsLogistikos mokslo ir praktikos raidą galima atsekti nuo pat antikos laikų.

Žodis “logistika” – kilęs iš graikų kalbos ir reiškia skaičiavimą,

sąskaitybą. Dar antikoje, Atėnuose, buvo vartojama logisto sąvoka.

Logistais vadinti komisijos nariai, tikrinę visuomeninių kasų išlaidas.

Mokslinėje teorijoje pabrėžiama, kad logistas visada yra jungiamoji dviejų

svarbių partnerių – siuntėjo ir gavėjo, gamintojo ir vartotojo grandis. Šių

skirtingų lyčių interesų jungimas, taip pat sėkmingas tarpusavio problemų

sprendimas – pagrindinis logistikos teorijos uždavinys.Tačiau istorinio laiko tėkmėje logistikos sąvoka kito, buvo vartojama

įvairiose srityse (žiūrėti 1 lentelę).1 lentelė. Istorinė logistikos plėtotė.

|Logistikos sąvokos vartojimas |

|Laikas |Karinės sritys |Ūkio ir visuomenės mokslo |

| | |sritys |

|Antika |Aprūpinimas, transportas ir |  |

| |dalinių apgyvendinimas | |

|Romos |Legionierių aprūpinimas maistu |  |

|imperija |ir priežiūra per logistiką | |

|Apie 900 m. |Kaizeris Leontas IV pirmą kartą |  |

| |pavartojo karo meno triadą: | |

| |strategija – taktika – logistika| |

|1830 m. |Generolas Dūamini išleido |  |

| |veikalą apie dalinių | |

| |apgyvendinimą ir jų aprūpinimą | |

|I ir II |Tolimų karo veiksmų vietovių |  |

|pasauliniai |(JAV – Europa) aprūpinimas | |

|karai | | |

|1960 m. |  |Pirmą kartą sąvoka |

| | |pavartota JAV |

|1970 m. |  |Pirmą kartą sąvoka |

| | |pavartota Europoje |

|1977 m. |  |Elektronikoje ir |

| | |informatikoje |

|1987 m. |  |Tarpįmoninė logistika |

|1992 m. |  |Europos Sąjungos bendroje |

| | |rinkoje |

|2000 m. |  |Aukščiausias logistikos |

| | |išvystymas ? |

Matome, kad logistika ilga laiką buvo vartojama karinėje srityje ir tik nuo

1960 m. Perėjo į ūkinius procesus, prekyboje įsigalėjo 80 dešimtmetyje.

Todėl prekybos logistika sietina su kompiuterine technika, jos
naudojimu

valdant ir reguliuojant plataus vartojimo prekių srautus.Lietuvoje prekybos logistikos pradžia sietina su 1992 m. Kai VU EF buvo

įvestas savarankiškas prekybos logistikos kursas. Prekybos logistikai

artimiausia yra prekybos technologijos sąvoka, nes siejama su prekių

judėjimo organizavimu.

Prekybos logistikos sudedamosios dalys ir pagrindiniai elementai

Prekybos logistika turi savitą vidinę struktūrą, sudedamąsias dalis arba

sritis.Pagrindinės plataus vartojimo prekių logistikos sritys yra šios:

transporto, sandėlių, ir parduotuvių logistika (žiūrėti 2 schemą).

[pic]

2 schema. Prekybos plataus vartojimo prekėmis logistikos sritys.Transporto logistika apima visus procesus, jų operacijas, susijusias su

prekių vežimu svarbiausiomis išorinio transporto rūšimis: automobilių,

geležinkelių, oro, vandens, o taip pat ir kinkomuoju arba taip vadinamu

biotransportu. Svarbiausias operacijas sudaro: prekių sukrovimas į

transporto priemones, jų vežimas ir iškrovimas. Nuo šių operacijų priklauso

vežimo sėkmė, pristatymo laikas, kokybė ir kaina. Dabar transporto

logistiką siekiama valdyti ir reguliuoti kompiuterių pagalba.Sandėlių logistika išskirtina tuo, kad yra jungiamoji grandis tarp

gamintojų ir mažmeninės prekybos. Jai būdingi dideli intensyvūs prekės

srautai, jų sutelkimas, atitinkamas apdorojimas ir išsiuntimas į mažmenines

įmones.Parduotuvių logistika sudaro pagrindinę mažmeninės prekybos logistikos

dalį. Ji apimą parduotuvių aprūpinimą prekėmis, prekių išdėstymą,

asortimentą, techninę įrangą ir dislokacijos vietą. Bendrąja prasme tai

viso prekių judėjimo proceso pabaiga ir pirkėjų aptarnavimo procesų

automatizavimas ir valdymas.Nepriklausomai nuo logistikos rūšies, visada būtina planuoti, prognozuoti,

įgyvendinti atitinkamas organizacines ir technines priemones, kontroliuoti,

apdoroti ir vertinti informacinius srautus. Dar vienas prekybos logistikos

bruožas – bendrą jos struktūrą sudaro tokie organizaciniai elementai: darbo

jėga, darbo priemonės (technika) ir darbo objektas (prekės).

Prekybos logistikos ryšys su kitomis mokslo ir praktikos sritimis

Prekybos logistika yra artimai susijusi su įvairiomis mokslo ir praktikos

sritimis, naudojasi jų patyrimu, konkrečiais būdais ir metodine baze

(žiūrėti 3 schemą).

[pic]

3 schema. Prekybos logistika, jos ryšis su kitomis mokslo ir praktikos

sritimis.

Logistikos uždaviniai ir funkcijosMeną skaičiuoti teoretikai išskyrė jau Romos imperijos laikais. Bizantijos

karalius skaitė, kad logistikos uždaviniai yra armijos aprūpinimas ir

panašiai. Todėl logistikos uždavinių ištakos siejami su kariuomenės

aprūpinimu. XIX a. pradžioje taip pat buvo patvirtinta, kad logistika buvo

karinių dalykų sritis.Logistika apima ne tik aprūpinimą, bet ir planavimą, sandėliavimą,

infrastruktūros statybą ir t.t. Vakarų šalyse logistika siejama su

materialiuoju srautu.Šiandieniniai teoretikai logistiką išskiria kryptimis, kurios susietos su

prekių judėjimo valdymu, iš kitos pusės sieja prekių judėjimą su tiek

tiekėju tiek vartotojų prekių analize, kuri yra paremta paklausos ir

pasiūlos subalansavimu.

Logistikos nagrinėjimas skirtingais aspektais:

1. Valdymo aspektu:➢ ¬       Valdymo aspektas apima materialinius srautus ir juos

lydinčius informacinį planavimą, valdymą ir kontrolę.

2. Ekonominiu aspektu:

➢ ¬       Logistika traktuojama kaip visų rūšių veiklos visuma

susieta su minimalioms sąnaudoms pristatant prekes laiku

nustatytoje vietoje, todėl logistika yra kaip sistema, kuri

parengiama kiekvienai įmonei, siekiant su jos galimybe gauti kuo

didesnį pelną.

3. Operatyviniu-finansiniu aspektu:

➢ ¬       Logistika siejama su partnerių paieškos laiku ir

veikla, judant materialinėms vertybėms iki galutinio vartotojo,

t.y. Kada visoje judėjimo grandyje žaliavos virsta pinigine

išraiška.

Apjungiant visus tris aspektus, gautume šiandieninę logistiką.

Šiandien logistikos kategorija yra platesnė nei marketingas. Logistika yra

efektyvi tiek įmonės lygyje, tiek šakoje, dėl to ji yra kaip šaka. Jos

atskiromis dalimis laikomos šios logistikos dalys:

➢ ¬       Pirkimo logistika,

➢ ¬       Pardavimo logistika,

➢ ¬       Skirstomoji logistika,

➢ ¬       Transportavimo logistika (sudėtinė).

Visos šios dalys yra susietos su IT.

Visa logistinė grandinė, kurioje juda medžiagų srautai, apima kelią nuo

tiekėjo iki vartotojo ( žr. schemą ).

[pic]

Logistikoje galima išskirti 2 pagrindines funkcijas:

➢ ¬       Sandėliavimo;

➢ ¬       Transportavimo.Makrologistika sprendžia klausimus, susijusius su tiekėjo ir vartotojo

rinkos analize, sandėlių išdėstymu juos aptarnaujant, transporto rūšimis,

pervežimo organizavimu. Mikrologistika sprendžia logistikos uždavinius

lokaliniame lygyje, t.y.
atskiroje įmonėje.Vienas iš pagrindinių logistikos uždavinių yra sudaryti integruotą

efektyvią sistemą reguliuojančią srautus, todėl iš šios pagrindinės

užduoties galima išskirti 2 realizacijos rūšis:

➢ ¬       Operatyvinę;

➢ ¬       Koordinacinę.

Operatyvinė – susieta su vertybių valdymu, tiekimu ir skirstymu.

Koordinacinė – susieta su poreikių analize ir apdorojimu nuo užsakymo

vykdymo iki materialinių srautų pateikimo klientui.

[pic]

Logistika, kuri sujungia rinkos pasiūlą su informacija – tai informacinė

logistika.

Logistikos vystymosi raida ir ją lemiantys atskiri faktoriai

Logistikos vystymosi raidoje galima išskirti 6 etapus:1. 1.      1900 – 1940 m. – žemės ūkio produkcijos rinka. Logistikos esmę

sudarė žemės ūkio prekių judėjimas iš individualių ūkių į vartojimo

vietą. Logistiką įtakojo transporto priemonių vystymas.2. 2.      1940 – 1960 m. – II pasaulinis karas. Įtaką logistikai turėjo

karo sektorius, karinis mokslas. Aprūpinimas karinėmis priemonėmis ir

jų paskirstymas integravosi į verslo logistikos funkcijas iki 6-jo

dešimtmečio ir buvo kuriama prekių aprūpinimo sistema. Šiuo

laikotarpiu ištobulėjo transporto priemonės, technologijos ir

didžiausias dėmesys buvo skiriamas išorinei logistikai.3. 3.      1960 – 1970 m. – Integruota verslo logistika. Buvo kreipiamas

dėmesys į įmonės kaip sistemos valdymą, sprendžiamos pagrindinių

funkcijų tikslų formulavimo problemos. Buvo kuriami kolūkiai, t.y.

pasikeitė požiūris į įmonės valdymą. Logistiką įtakojo pramonės

vystymosi ir augimo tempai, pramoninė ekonomika, naujų sričių

atsiradimas tokių kaip pvz. kibernetika.4. 4.      1970 – 1985 m. – Vartotojų poreikių tenkinimo etapas. Gamyba

intensyvėjo, vartotojų aptarnavimas tapo paskirstymo logistikos

dalimi. Klientų aptarnavimas tapo svarbia sudėtine paskirstymo

logistikos dalimi. Šiame logistikos vystymosi etape buvo išsivystyta

atsargų kaupimo kaštų ir kitos koncepcijos. Šiame etape didžiausią

įtaką turėjo vadybos mokslas, tuo momentu atsirado marketingo

koncepcijos susijusios su vartotojų poreikių tenkinimu.5. 5.      1985 – 2000 m. – Šis laikotarpis pasižymi išskirtiniu

logistikos vaidmeniu atskirų įmonių veikloje. Logistika tampa

konkurencijos įrankiu. Šis etapas apibrėžiamas bendrąja verslo

strategija, logistika tampa neatsiejama įmonės strategijos formavimo

dalimi. Logistikoje išryškėja globalizacijos, integruoto valdymo

efektyvumo, IT panaudojimo tendencijos. Taip pat logistika siejama su

technologijomis.6. 6.      >2000 m. – Įmonės, vartotojo elgsenos etapas, logistikos

plėtra. Šis laikotarpis susietas su logistikos teorijos formavimosi,

teoriniais ir praktiniais sprendimais. Logistika suvokiama kaip

nematerialios veiklos formavimo procesas jį sujungiant su klientų

aptarnavimo politika. Ateities prognozės numato tiek logistikos tiek

marketingo atskirų vadybinių lygmenų sprendimo procesą.Apibendrinant visus etapus: Logistika kaip mokslas yra vystymosi stadijoje

ir grindžiama sociologijos, ekonomikos, vadybos, technikos, transporto,

inžinerijos ir karo mokslo nuostatomis.

Logistikos vystymąsi lemiantys faktoriai

Taupant laikui ir lėšoms nustatomi 2 logistikos vystymąsi lemiantys

faktoriai:

1. 1.      Paskirstymo sistemos kokybės faktorius;

2. 2.      Lanksčių galimybių logistikos grandinėje faktorius.Reikšmingas žingsnis logistikoje yra perėjimas nuo pardavėjų į pirkėjų

rinką (strategija ir politika). Ankstesnė politika keičiama programomis,

orientuotomis į paklausos struktūrą rinkoje ir yra instrumentu rinkoje

įmonės konkurencinėje kovoje. Paskirstymo kokybės problema yra suvedama į

logistikos proceso optimizavimą, kuomet prasidėjo orientavimasis iš stambių

į smulkias partijas.

Veiksniai, padedantys logistikai vystytis:

1. Sisteminės ir kompromisinių taikymų teorijų panaudojimas sprendžiant

logistikos vystymąsi, taisyklių ir normų modifikavimas, judant

tarptautiniais maršrutais. Standartizuojant kelius, pakrovimo ir

iškrovimo priemones, sudarant pasaulinius kontraktus.2. Greitintinas komunikacijos sistemų diegimas logistikos praktinėje

veikloje.Sisteminė teorija: logistikos koncepcija susieta su srautų judėjimu, kuris

turi tarpusavyje dedamųjų tiek viduje tiek išorėje, todėl logistikos

teorija apima dedamųjų analizę.Kompromisiniai taikymai: logistikoje yra taikomi mažinant išlaidas ir

didinant pelną tiek atskirose grandinėse, tiek ir visame paskirstymo

procese.

Bendrųjų kaštų teorija

Logistikos koncepcijos vystymasis yra paremtas kompleksiniu visos įmonės

traktavimu. Logistikoje funkcijos sudaro visoje įmonėje vieną posistemę ir

nuo jos veiklos rezultatų priklauso visos įmonės rezultatai. Logistikos

valdymas yra siejamas su įmonės tikslais – maksimaliu veiklos
produktyvumu.

Priėjimas prie šio efektyvumo – logistikos išlaidų minimizavimas. Kaip

suderinti atskirų padalinių interesus ir pasiekti bendro rezultato yra

analizuojama paveiksle.

 

[pic]Pristatymas gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Siekiant minimizuoti

pristatymo laiką, yra tikslingiausia gabenimus vykdyti per tarpinius

sandelius, kuriuose yra galimybes laikyti nedideles prekių partijas. Esant

tarpiniams sandėliams, trumpėja bendras pristatymo laikas. Tranzitinė

prekių pristatymo forma yra mažiau efektyvi, bet ją patartina naudoti

lėtiems pristatymams.Nuo 1980 m. Logistika išeina iš ekonomikos aplinkos į socialinę-ekonominę

ir politinę aplinką, kur išlieka maksimali nauda ir minimalūs kaštai. Šis

laikotarpio apibūdinimas yra panašus į bendrąją atsakingumo koncepciją.Logistikos sistemai yra taikomas principas: “logistikos produktas –

rinkai“. Pati misija planuojama kaip: minimalūs kaštai, trumpiausiu laiku,

kintamoms partijoms, optimaliais intervalais. Misija apibrėžiama įmonės

tikslais pažymint funkcijas ir šių tikslų pasiekimas siejamas su

alternatyviu variantu, kuris esamoje logistikos grandinėje yra optimalus.

Taigi optimalus variantas – tai tas, kuris leidžia įmonei pasirinkti

galimybę kuri leidžia minimaliomis išlaidomis atlikti logistinį užsakymą.Analizuojant logistikos sistemą, kaštų centrų požiūris yra siejamas su

kaštų sudarymu atskirai logistikos funkcijai ir jis turi atitikti įmonės

vadybinius bendrus interesus. Vadybinis poreikis susideda iš tarpusavio

sąryšio tarp bendrųjų kaštų ir bendrojo įmonės veiklos lygio, taip pat

vadybiniai poreikiai susieti su funkciniais kaštais, skirtais atskiroms

veiklos sritims, nustatant kiekvienos iš jų bendrą rezultatą įmonei. O tai

yra prielaida įmonei siekti konkurencingumo. Taigi bendrų kaštų analizė –

yra vienas iš svarbiausių aspektų jos veikloje.

Nagrinėjant kaštus, jie yra išskaidomi į:

• •         pardavimo;

• •         sandėliavimo;

• •         transportavimo;

• •         marketingo.

Todėl nuo 1960 m. pardėta taikyti bendrųjų kaštų teoriją.

 

[pic]Šiandien logistikoje aktuali ekonominių kompromisų teorija, kuri leidžia

spręsti iškilusias versle problemas.

Kompromisai – vertinimas pagal išlaidų ir pajamų subalansavimo metodus.

Kompiuterinės sistemos apima strateginius, organizacinius ir kitus įmonės

tikslus. Praktinėje veikloje sudaro galimybę:

1. 1.      Gera informacinė sistema;

2. 2.      Firmų struktūriniuose padaliniuose atliekama logistinė

analizė kiekvienam firmos padaliniui.

3. 3.      Pelno (nuostolio) dalies išskyrimas padaliniams.

4. 4.      Logistinio konkurencingumo laipsnis.

Pagrindiniai reikalavimai logistikos procesui:

1. Logistikos ryšių įtraukimas į firmos strategiją.

2. Materialiųjų logistikos srautų judėjimo organizavimo tobulinimo.

3. Reikalingos informacijos gavimas, apdorojimas.

4. Logistikos personalo valdymas.

5. Optimalių aptarnavimo lygių logistikos funkcijos.

Vienarūšiams srautams yra naudojami terminalai.

Organizacijos tobulinimas. Užsakymo valdymo optimizavimas leidžia sumažinti

sąnaudas ir sutrumpinti pristatymo terminus. Organizacijos tobulinimo

rezultatai – kuo trumpiausi ryšiai tarp užsakovo ir kliento, t.y. ryšių

tobulinimas.

 

Pirkimų logistika

Funkcijos ir uždaviniai

Pagrindinė funkcija – aprūpinti gamybos ir prekybos medžiagomis ir

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2414 žodžiai iš 8042 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.