PREKYBOS LOGISTIKA
Prekybos logistikos objektas, struktūra ir funkcionavimo bruožai
Prekybos logistika, jos samprata, vieta ir reikšmė
Prekybos logistika – viena iš naujausių prekybos ūkio ir šios gyventojų
aptarnavimo šakos mokslo ir praktinės veiklos sričių, apimančių
pagrindinius prekių pateikimo nuo gamintojų iki vartotojų, dažniausiai iki
mažmeninės prekybos objektų klausimus.Šiam procesui reikia transporto ir prekių sankaupos vietų – didmeninės
prekybos sandėlių ir mažmeninės prekybos įmonių. Todėl prekybos logistiką
tikslinga vadinti ir prekių judėjimo organizacija arba sistema, kuri per
įvairiausių sandėlių tinklą ar tiesiogiai iš gamintojų pateikia prekes
mažmeninei prekybai.Prekių judėjimo pagrindas – išorinis ir vidinis, t.y. veikiantis patalpų
viduje, transportas.
Be transportavimo, prekių judėjimas apima ir kitas operacijas:
➢ ¬ Prekių išsiuntimą ir gavimą;
➢ ¬ Krovinių pakrovimą ir iškrovimą;
➢ ¬ Paketų sudarymą ir išskaidymą.Prekybos logistika yra tam tikra bendrosios arba visuminės logistikos dalis
(žiūrėti 1 schemą).
[pic]
1 schema. Principinė logistikos mokslo schema.Kaip matom iš schemos, logistika skirstoma į 2 pagrindines dalis: teorinę,
arba makrologistiką, ir šakinę, arba mikrologistiką. Makrologistika apima
svarbiausius, esminius logistikos teorijos klausimus (logistikos
strateginius reikalavimus, kurie tenkiną šio proceso dalyvių ekonominius,
techniško racionalumo ir gamtosaugos reikalavimus). Mikrologistika –
atskiros šio mokslo bei praktinės veiklos šakos. Verslo logistika
apibūdinama kaip materialinių ir informacinių srautų valdymas ir
reguliavimas, siekiant įveikti poreikių skirtumus laiko ir nuotolio
atžvilgiais. Vienas iš svarbiausių logistikos tikslų – reikalingą ir
kokybišką gaminių kiekį pristatyti reikiamu laiku į numatytą vietą
optimaliais kaštais. Taigi logistika visada apima šias būtinas sąvokas:
kokybę, kiekį, vietą ir kainą.
Logistikos, kaip savarankiškos praktinės ir mokslinės veiklos, atsiradimo
aplinkybėsLogistikos mokslo ir praktikos raidą galima atsekti nuo pat antikos laikų.
Žodis “logistika” – kilęs iš graikų kalbos ir reiškia skaičiavimą,
sąskaitybą. Dar antikoje, Atėnuose, buvo vartojama logisto sąvoka.
Logistais vadinti komisijos nariai, tikrinę visuomeninių kasų išlaidas.
Mokslinėje teorijoje pabrėžiama, kad logistas visada yra jungiamoji dviejų
svarbių partnerių – siuntėjo ir gavėjo, gamintojo ir vartotojo grandis. Šių
skirtingų lyčių interesų jungimas, taip pat sėkmingas tarpusavio problemų
sprendimas – pagrindinis logistikos teorijos uždavinys.Tačiau istorinio laiko tėkmėje logistikos sąvoka kito, buvo vartojama
įvairiose srityse (žiūrėti 1 lentelę).1 lentelė. Istorinė logistikos plėtotė.
|Logistikos sąvokos vartojimas |
|Laikas |Karinės sritys |Ūkio ir visuomenės mokslo |
| | |sritys |
|Antika |Aprūpinimas, transportas ir | |
| |dalinių apgyvendinimas | |
|Romos |Legionierių aprūpinimas maistu | |
|imperija |ir priežiūra per logistiką | |
|Apie 900 m. |Kaizeris Leontas IV pirmą kartą | |
| |pavartojo karo meno triadą: | |
| |strategija – taktika – logistika| |
|1830 m. |Generolas Dūamini išleido | |
| |veikalą apie dalinių | |
| |apgyvendinimą ir jų aprūpinimą | |
|I ir II |Tolimų karo veiksmų vietovių | |
|pasauliniai |(JAV – Europa) aprūpinimas | |
|karai | | |
|1960 m. | |Pirmą kartą sąvoka |
| | |pavartota JAV |
|1970 m. | |Pirmą kartą sąvoka |
| | |pavartota Europoje |
|1977 m. | |Elektronikoje ir |
| | |informatikoje |
|1987 m. | |Tarpįmoninė logistika |
|1992 m. | |Europos Sąjungos bendroje |
| | |rinkoje |
|2000 m. | |Aukščiausias logistikos |
| | |išvystymas ? |
Matome, kad logistika ilga laiką buvo vartojama karinėje srityje ir tik nuo
1960 m. Perėjo į ūkinius procesus, prekyboje įsigalėjo 80 dešimtmetyje.
Todėl prekybos logistika sietina su kompiuterine technika, jos
naudojimu
valdant ir reguliuojant plataus vartojimo prekių srautus.Lietuvoje prekybos logistikos pradžia sietina su 1992 m. Kai VU EF buvo
įvestas savarankiškas prekybos logistikos kursas. Prekybos logistikai
artimiausia yra prekybos technologijos sąvoka, nes siejama su prekių
judėjimo organizavimu.
Prekybos logistikos sudedamosios dalys ir pagrindiniai elementai
Prekybos logistika turi savitą vidinę struktūrą, sudedamąsias dalis arba
sritis.Pagrindinės plataus vartojimo prekių logistikos sritys yra šios:
transporto, sandėlių, ir parduotuvių logistika (žiūrėti 2 schemą).
[pic]
2 schema. Prekybos plataus vartojimo prekėmis logistikos sritys.Transporto logistika apima visus procesus, jų operacijas, susijusias su
prekių vežimu svarbiausiomis išorinio transporto rūšimis: automobilių,
geležinkelių, oro, vandens, o taip pat ir kinkomuoju arba taip vadinamu
biotransportu. Svarbiausias operacijas sudaro: prekių sukrovimas į
transporto priemones, jų vežimas ir iškrovimas. Nuo šių operacijų priklauso
vežimo sėkmė, pristatymo laikas, kokybė ir kaina. Dabar transporto
logistiką siekiama valdyti ir reguliuoti kompiuterių pagalba.Sandėlių logistika išskirtina tuo, kad yra jungiamoji grandis tarp
gamintojų ir mažmeninės prekybos. Jai būdingi dideli intensyvūs prekės
srautai, jų sutelkimas, atitinkamas apdorojimas ir išsiuntimas į mažmenines
įmones.Parduotuvių logistika sudaro pagrindinę mažmeninės prekybos logistikos
dalį. Ji apimą parduotuvių aprūpinimą prekėmis, prekių išdėstymą,
asortimentą, techninę įrangą ir dislokacijos vietą. Bendrąja prasme tai
viso prekių judėjimo proceso pabaiga ir pirkėjų aptarnavimo procesų
automatizavimas ir valdymas.Nepriklausomai nuo logistikos rūšies, visada būtina planuoti, prognozuoti,
įgyvendinti atitinkamas organizacines ir technines priemones, kontroliuoti,
apdoroti ir vertinti informacinius srautus. Dar vienas prekybos logistikos
bruožas – bendrą jos struktūrą sudaro tokie organizaciniai elementai: darbo
jėga, darbo priemonės (technika) ir darbo objektas (prekės).
Prekybos logistikos ryšys su kitomis mokslo ir praktikos sritimis
Prekybos logistika yra artimai susijusi su įvairiomis mokslo ir praktikos
sritimis, naudojasi jų patyrimu, konkrečiais būdais ir metodine baze
(žiūrėti 3 schemą).
[pic]
3 schema. Prekybos logistika, jos ryšis su kitomis mokslo ir praktikos
sritimis.
Logistikos uždaviniai ir funkcijosMeną skaičiuoti teoretikai išskyrė jau Romos imperijos laikais. Bizantijos
karalius skaitė, kad logistikos uždaviniai yra armijos aprūpinimas ir
panašiai. Todėl logistikos uždavinių ištakos siejami su kariuomenės
aprūpinimu. XIX a. pradžioje taip pat buvo patvirtinta, kad logistika buvo
karinių dalykų sritis.Logistika apima ne tik aprūpinimą, bet ir planavimą, sandėliavimą,
infrastruktūros statybą ir t.t. Vakarų šalyse logistika siejama su
materialiuoju srautu.Šiandieniniai teoretikai logistiką išskiria kryptimis, kurios susietos su
prekių judėjimo valdymu, iš kitos pusės sieja prekių judėjimą su tiek
tiekėju tiek vartotojų prekių analize, kuri yra paremta paklausos ir
pasiūlos subalansavimu.
Logistikos nagrinėjimas skirtingais aspektais:
1. Valdymo aspektu:➢ ¬ Valdymo aspektas apima materialinius srautus ir juos
lydinčius informacinį planavimą, valdymą ir kontrolę.
2. Ekonominiu aspektu:
➢ ¬ Logistika traktuojama kaip visų rūšių veiklos visuma
susieta su minimalioms sąnaudoms pristatant prekes laiku
nustatytoje vietoje, todėl logistika yra kaip sistema, kuri
parengiama kiekvienai įmonei, siekiant su jos galimybe gauti kuo
didesnį pelną.
3. Operatyviniu-finansiniu aspektu:
➢ ¬ Logistika siejama su partnerių paieškos laiku ir
veikla, judant materialinėms vertybėms iki galutinio vartotojo,
t.y. Kada visoje judėjimo grandyje žaliavos virsta pinigine
išraiška.
Apjungiant visus tris aspektus, gautume šiandieninę logistiką.
Šiandien logistikos kategorija yra platesnė nei marketingas. Logistika yra
efektyvi tiek įmonės lygyje, tiek šakoje, dėl to ji yra kaip šaka. Jos
atskiromis dalimis laikomos šios logistikos dalys:
➢ ¬ Pirkimo logistika,
➢ ¬ Pardavimo logistika,
➢ ¬ Skirstomoji logistika,
➢ ¬ Transportavimo logistika (sudėtinė).
Visos šios dalys yra susietos su IT.
Visa logistinė grandinė, kurioje juda medžiagų srautai, apima kelią nuo
tiekėjo iki vartotojo ( žr. schemą ).
[pic]
Logistikoje galima išskirti 2 pagrindines funkcijas:
➢ ¬ Sandėliavimo;
➢ ¬ Transportavimo.Makrologistika sprendžia klausimus, susijusius su tiekėjo ir vartotojo
rinkos analize, sandėlių išdėstymu juos aptarnaujant, transporto rūšimis,
pervežimo organizavimu. Mikrologistika sprendžia logistikos uždavinius
lokaliniame lygyje, t.y.
atskiroje įmonėje.Vienas iš pagrindinių logistikos uždavinių yra sudaryti integruotą
efektyvią sistemą reguliuojančią srautus, todėl iš šios pagrindinės
užduoties galima išskirti 2 realizacijos rūšis:
➢ ¬ Operatyvinę;
➢ ¬ Koordinacinę.
Operatyvinė – susieta su vertybių valdymu, tiekimu ir skirstymu.
Koordinacinė – susieta su poreikių analize ir apdorojimu nuo užsakymo
vykdymo iki materialinių srautų pateikimo klientui.
[pic]
Logistika, kuri sujungia rinkos pasiūlą su informacija – tai informacinė
logistika.
Logistikos vystymosi raida ir ją lemiantys atskiri faktoriai
Logistikos vystymosi raidoje galima išskirti 6 etapus:1. 1. 1900 – 1940 m. – žemės ūkio produkcijos rinka. Logistikos esmę
sudarė žemės ūkio prekių judėjimas iš individualių ūkių į vartojimo
vietą. Logistiką įtakojo transporto priemonių vystymas.2. 2. 1940 – 1960 m. – II pasaulinis karas. Įtaką logistikai turėjo
karo sektorius, karinis mokslas. Aprūpinimas karinėmis priemonėmis ir
jų paskirstymas integravosi į verslo logistikos funkcijas iki 6-jo
dešimtmečio ir buvo kuriama prekių aprūpinimo sistema. Šiuo
laikotarpiu ištobulėjo transporto priemonės, technologijos ir
didžiausias dėmesys buvo skiriamas išorinei logistikai.3. 3. 1960 – 1970 m. – Integruota verslo logistika. Buvo kreipiamas
dėmesys į įmonės kaip sistemos valdymą, sprendžiamos pagrindinių
funkcijų tikslų formulavimo problemos. Buvo kuriami kolūkiai, t.y.
pasikeitė požiūris į įmonės valdymą. Logistiką įtakojo pramonės
vystymosi ir augimo tempai, pramoninė ekonomika, naujų sričių
atsiradimas tokių kaip pvz. kibernetika.4. 4. 1970 – 1985 m. – Vartotojų poreikių tenkinimo etapas. Gamyba
intensyvėjo, vartotojų aptarnavimas tapo paskirstymo logistikos
dalimi. Klientų aptarnavimas tapo svarbia sudėtine paskirstymo
logistikos dalimi. Šiame logistikos vystymosi etape buvo išsivystyta
atsargų kaupimo kaštų ir kitos koncepcijos. Šiame etape didžiausią
įtaką turėjo vadybos mokslas, tuo momentu atsirado marketingo
koncepcijos susijusios su vartotojų poreikių tenkinimu.5. 5. 1985 – 2000 m. – Šis laikotarpis pasižymi išskirtiniu
logistikos vaidmeniu atskirų įmonių veikloje. Logistika tampa
konkurencijos įrankiu. Šis etapas apibrėžiamas bendrąja verslo
strategija, logistika tampa neatsiejama įmonės strategijos formavimo
dalimi. Logistikoje išryškėja globalizacijos, integruoto valdymo
efektyvumo, IT panaudojimo tendencijos. Taip pat logistika siejama su
technologijomis.6. 6. >2000 m. – Įmonės, vartotojo elgsenos etapas, logistikos
plėtra. Šis laikotarpis susietas su logistikos teorijos formavimosi,
teoriniais ir praktiniais sprendimais. Logistika suvokiama kaip
nematerialios veiklos formavimo procesas jį sujungiant su klientų
aptarnavimo politika. Ateities prognozės numato tiek logistikos tiek
marketingo atskirų vadybinių lygmenų sprendimo procesą.Apibendrinant visus etapus: Logistika kaip mokslas yra vystymosi stadijoje
ir grindžiama sociologijos, ekonomikos, vadybos, technikos, transporto,
inžinerijos ir karo mokslo nuostatomis.
Logistikos vystymąsi lemiantys faktoriai
Taupant laikui ir lėšoms nustatomi 2 logistikos vystymąsi lemiantys
faktoriai:
1. 1. Paskirstymo sistemos kokybės faktorius;
2. 2. Lanksčių galimybių logistikos grandinėje faktorius.Reikšmingas žingsnis logistikoje yra perėjimas nuo pardavėjų į pirkėjų
rinką (strategija ir politika). Ankstesnė politika keičiama programomis,
orientuotomis į paklausos struktūrą rinkoje ir yra instrumentu rinkoje
įmonės konkurencinėje kovoje. Paskirstymo kokybės problema yra suvedama į
logistikos proceso optimizavimą, kuomet prasidėjo orientavimasis iš stambių
į smulkias partijas.
Veiksniai, padedantys logistikai vystytis:
1. Sisteminės ir kompromisinių taikymų teorijų panaudojimas sprendžiant
logistikos vystymąsi, taisyklių ir normų modifikavimas, judant
tarptautiniais maršrutais. Standartizuojant kelius, pakrovimo ir
iškrovimo priemones, sudarant pasaulinius kontraktus.2. Greitintinas komunikacijos sistemų diegimas logistikos praktinėje
veikloje.Sisteminė teorija: logistikos koncepcija susieta su srautų judėjimu, kuris
turi tarpusavyje dedamųjų tiek viduje tiek išorėje, todėl logistikos
teorija apima dedamųjų analizę.Kompromisiniai taikymai: logistikoje yra taikomi mažinant išlaidas ir
didinant pelną tiek atskirose grandinėse, tiek ir visame paskirstymo
procese.
Bendrųjų kaštų teorija
Logistikos koncepcijos vystymasis yra paremtas kompleksiniu visos įmonės
traktavimu. Logistikoje funkcijos sudaro visoje įmonėje vieną posistemę ir
nuo jos veiklos rezultatų priklauso visos įmonės rezultatai. Logistikos
valdymas yra siejamas su įmonės tikslais – maksimaliu veiklos
produktyvumu.
Priėjimas prie šio efektyvumo – logistikos išlaidų minimizavimas. Kaip
suderinti atskirų padalinių interesus ir pasiekti bendro rezultato yra
analizuojama paveiksle.
[pic]Pristatymas gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Siekiant minimizuoti
pristatymo laiką, yra tikslingiausia gabenimus vykdyti per tarpinius
sandelius, kuriuose yra galimybes laikyti nedideles prekių partijas. Esant
tarpiniams sandėliams, trumpėja bendras pristatymo laikas. Tranzitinė
prekių pristatymo forma yra mažiau efektyvi, bet ją patartina naudoti
lėtiems pristatymams.Nuo 1980 m. Logistika išeina iš ekonomikos aplinkos į socialinę-ekonominę
ir politinę aplinką, kur išlieka maksimali nauda ir minimalūs kaštai. Šis
laikotarpio apibūdinimas yra panašus į bendrąją atsakingumo koncepciją.Logistikos sistemai yra taikomas principas: “logistikos produktas –
rinkai“. Pati misija planuojama kaip: minimalūs kaštai, trumpiausiu laiku,
kintamoms partijoms, optimaliais intervalais. Misija apibrėžiama įmonės
tikslais pažymint funkcijas ir šių tikslų pasiekimas siejamas su
alternatyviu variantu, kuris esamoje logistikos grandinėje yra optimalus.
Taigi optimalus variantas – tai tas, kuris leidžia įmonei pasirinkti
galimybę kuri leidžia minimaliomis išlaidomis atlikti logistinį užsakymą.Analizuojant logistikos sistemą, kaštų centrų požiūris yra siejamas su
kaštų sudarymu atskirai logistikos funkcijai ir jis turi atitikti įmonės
vadybinius bendrus interesus. Vadybinis poreikis susideda iš tarpusavio
sąryšio tarp bendrųjų kaštų ir bendrojo įmonės veiklos lygio, taip pat
vadybiniai poreikiai susieti su funkciniais kaštais, skirtais atskiroms
veiklos sritims, nustatant kiekvienos iš jų bendrą rezultatą įmonei. O tai
yra prielaida įmonei siekti konkurencingumo. Taigi bendrų kaštų analizė –
yra vienas iš svarbiausių aspektų jos veikloje.
Nagrinėjant kaštus, jie yra išskaidomi į:
• • pardavimo;
• • sandėliavimo;
• • transportavimo;
• • marketingo.
Todėl nuo 1960 m. pardėta taikyti bendrųjų kaštų teoriją.
[pic]Šiandien logistikoje aktuali ekonominių kompromisų teorija, kuri leidžia
spręsti iškilusias versle problemas.
Kompromisai – vertinimas pagal išlaidų ir pajamų subalansavimo metodus.
Kompiuterinės sistemos apima strateginius, organizacinius ir kitus įmonės
tikslus. Praktinėje veikloje sudaro galimybę:
1. 1. Gera informacinė sistema;
2. 2. Firmų struktūriniuose padaliniuose atliekama logistinė
analizė kiekvienam firmos padaliniui.
3. 3. Pelno (nuostolio) dalies išskyrimas padaliniams.
4. 4. Logistinio konkurencingumo laipsnis.
Pagrindiniai reikalavimai logistikos procesui:
1. Logistikos ryšių įtraukimas į firmos strategiją.
2. Materialiųjų logistikos srautų judėjimo organizavimo tobulinimo.
3. Reikalingos informacijos gavimas, apdorojimas.
4. Logistikos personalo valdymas.
5. Optimalių aptarnavimo lygių logistikos funkcijos.
Vienarūšiams srautams yra naudojami terminalai.
Organizacijos tobulinimas. Užsakymo valdymo optimizavimas leidžia sumažinti
sąnaudas ir sutrumpinti pristatymo terminus. Organizacijos tobulinimo
rezultatai – kuo trumpiausi ryšiai tarp užsakovo ir kliento, t.y. ryšių
tobulinimas.
Pirkimų logistika
Funkcijos ir uždaviniai
Pagrindinė funkcija – aprūpinti gamybos ir prekybos medžiagomis ir