Prekybos logistikos darbas
5 (100%) 1 vote

Prekybos logistikos darbas

PREKYBOS LOGISTIKAPREKYBOS LOGISTIKOS OBJEKTAS, STRUKTŪRA IR FUNKCIONAVIMO BRUOŽAI

Prekybos logistika, jos samprata, vieta ir reikšmė

Prekybos logistika – viena iš naujausių prekybos ūkio ir šios gyventojų aptarnavimo šakos mokslo ir praktinės veiklos sričių, apimančių pagrindinius prekių pateikimo nuo gamintojų iki vartotojų, dažniausiai iki mažmeninės prekybos objektų klausimus.

Šiam procesui reikia transporto ir prekių sankaupos vietų – didmeninės prekybos sandėlių ir mažmeninės prekybos įmonių. Todėl prekybos logistiką tikslinga vadinti ir prekių judėjimo organizacija arba sistema, kuri per įvairiausių sandėlių tinklą ar tiesiogiai iš gamintojų pateikia prekes mažmeninei prekybai.

Prekių judėjimo pagrindas – išorinis ir vidinis, t.y. veikiantis patalpų viduje, transportas.

Be transportavimo, prekių judėjimas apima ir kitas operacijas:

  Prekių išsiuntimą ir gavimą;

  Krovinių pakrovimą ir iškrovimą;

  Paketų sudarymą ir išskaidymą.

Prekybos logistika yra tam tikra bendrosios arba visuminės logistikos dalis (žiūrėti 1 schemą).1 schema. Principinė logistikos mokslo schema.

Kaip matom iš schemos, logistika skirstoma į 2 pagrindines dalis: teorinę, arba makrologistiką, ir šakinę, arba mikrologistiką. Makrologistika apima svarbiausius, esminius logistikos teorijos klausimus (logistikos strateginius reikalavimus, kurie tenkiną šio proceso dalyvių ekonominius, techniško racionalumo ir gamtosaugos reikalavimus). Mikrologistika – atskiros šio mokslo bei praktinės veiklos šakos. Verslo logistika apibūdinama kaip materialinių ir informacinių srautų valdymas ir reguliavimas, siekiant įveikti poreikių skirtumus laiko ir nuotolio atžvilgiais. Vienas iš svarbiausių logistikos tikslų – reikalingą ir kokybišką gaminių kiekį pristatyti reikiamu laiku į numatytą vietą optimaliais kaštais. Taigi logistika visada apima šias būtinas sąvokas: kokybę, kiekį, vietą ir kainą.Logistikos, kaip savarankiškos praktinės ir mokslinės veiklos, atsiradimo aplinkybės

Logistikos mokslo ir praktikos raidą galima atsekti nuo pat antikos laikų. Žodis “logistika” – kilęs iš graikų kalbos ir reiškia skaičiavimą, sąskaitybą. Dar antikoje, Atėnuose, buvo vartojama logisto sąvoka. Logistais vadinti komisijos nariai, tikrinę visuomeninių kasų išlaidas. Mokslinėje teorijoje pabrėžiama, kad logistas visada yra jungiamoji dviejų svarbių partnerių – siuntėjo ir gavėjo, gamintojo ir vartotojo grandis. Šių skirtingų lyčių interesų jungimas, taip pat sėkmingas tarpusavio problemų sprendimas – pagrindinis logistikos teorijos uždavinys.

Tačiau istorinio laiko tėkmėje logistikos sąvoka kito, buvo vartojama įvairiose srityse (žiūrėti 1 lentelę).

1 lentelė. Istorinė logistikos plėtotė.

Logistikos sąvokos vartojimas

Laikas Karinės sritys Ūkio ir visuomenės mokslo sritys

Antika Aprūpinimas, transportas ir dalinių apgyvendinimas

Romos imperija Legionierių aprūpinimas maistu ir priežiūra per logistiką

Apie 900 m. Kaizeris Leontas IV pirmą kartą pavartojo karo meno triadą: strategija – taktika – logistika

1830 m. Generolas Dūamini išleido veikalą apie dalinių apgyvendinimą ir jų aprūpinimą

I ir II pasauliniai karai Tolimų karo veiksmų vietovių (JAV – Europa) aprūpinimas

1960 m. Pirmą kartą sąvoka pavartota JAV

1970 m. Pirmą kartą sąvoka pavartota Europoje

1977 m. Elektronikoje ir informatikoje

1987 m. Tarpįmoninė logistika

1992 m. Europos Sąjungos bendroje rinkoje

2000 m. Aukščiausias logistikos išvystymas ?

Matome, kad logistika ilga laiką buvo vartojama karinėje srityje ir tik nuo 1960 m. Perėjo į ūkinius procesus, prekyboje įsigalėjo 80 dešimtmetyje. Todėl prekybos logistika sietina su kompiuterine technika, jos naudojimu valdant ir reguliuojant plataus vartojimo prekių srautus.

Lietuvoje prekybos logistikos pradžia sietina su 1992 m. Kai VU EF buvo įvestas savarankiškas prekybos logistikos kursas. Prekybos logistikai artimiausia yra prekybos technologijos sąvoka, nes siejama su prekių judėjimo organizavimu.

Prekybos logistikos sudedamosios dalys ir pagrindiniai elementai

Prekybos logistika turi savitą vidinę struktūrą, sudedamąsias dalis arba sritis.Pagrindinės plataus vartojimo prekių logistikos sritys yra šios: transporto, sandėlių, ir parduotuvių logistika (žiūrėti 2 schemą).2 schema. Prekybos plataus vartojimo prekėmis logistikos sritys.

Transporto logistika apima visus procesus, jų operacijas, susijusias su prekių vežimu svarbiausiomis išorinio transporto rūšimis: automobilių, geležinkelių, oro, vandens, o taip pat ir kinkomuoju arba taip vadinamu biotransportu. Svarbiausias operacijas sudaro: prekių sukrovimas į transporto priemones, jų vežimas ir iškrovimas. Nuo šių operacijų priklauso vežimo sėkmė, pristatymo laikas, kokybė ir kaina. Dabar transporto logistiką siekiama valdyti ir reguliuoti kompiuterių pagalba.

Sandėlių logistika išskirtina tuo, kad yra jungiamoji grandis tarp gamintojų ir mažmeninės prekybos. Jai būdingi dideli intensyvūs prekės srautai, jų sutelkimas, atitinkamas apdorojimas ir išsiuntimas į mažmenines įmones.

Parduotuvių logistika sudaro pagrindinę mažmeninės prekybos logistikos dalį. Ji apimą parduotuvių
aprūpinimą prekėmis, prekių išdėstymą, asortimentą, techninę įrangą ir dislokacijos vietą. Bendrąja prasme tai viso prekių judėjimo proceso pabaiga ir pirkėjų aptarnavimo procesų automatizavimas ir valdymas.

Nepriklausomai nuo logistikos rūšies, visada būtina planuoti, prognozuoti, įgyvendinti atitinkamas organizacines ir technines priemones, kontroliuoti, apdoroti ir vertinti informacinius srautus. Dar vienas prekybos logistikos bruožas – bendrą jos struktūrą sudaro tokie organizaciniai elementai: darbo jėga, darbo priemonės (technika) ir darbo objektas (prekės).

Prekybos logistikos ryšys su kitomis mokslo ir praktikos sritimis

Prekybos logistika yra artimai susijusi su įvairiomis mokslo ir praktikos sritimis, naudojasi jų patyrimu, konkrečiais būdais ir metodine baze (žiūrėti 3 schemą).

3 schema. Prekybos logistika, jos ryšis su kitomis mokslo ir praktikos sritimis.

Logistikos uždaviniai ir funkcijos

Meną skaičiuoti teoretikai išskyrė jau Romos imperijos laikais. Bizantijos karalius skaitė, kad logistikos uždaviniai yra armijos aprūpinimas ir panašiai. Todėl logistikos uždavinių ištakos siejami su kariuomenės aprūpinimu. XIX a. pradžioje taip pat buvo patvirtinta, kad logistika buvo karinių dalykų sritis.

Logistika apima ne tik aprūpinimą, bet ir planavimą, sandėliavimą, infrastruktūros statybą ir t.t. Vakarų šalyse logistika siejama su materialiuoju srautu.

Šiandieniniai teoretikai logistiką išskiria kryptimis, kurios susietos su prekių judėjimo valdymu, iš kitos pusės sieja prekių judėjimą su tiek tiekėju tiek vartotojų prekių analize, kuri yra paremta paklausos ir pasiūlos subalansavimu.

Logistikos nagrinėjimas skirtingais aspektais:

1. Valdymo aspektu:

  Valdymo aspektas apima materialinius srautus ir juos lydinčius informacinį planavimą, valdymą ir kontrolę.

2. Ekonominiu aspektu:

  Logistika traktuojama kaip visų rūšių veiklos visuma susieta su minimalioms sąnaudoms pristatant prekes laiku nustatytoje vietoje, todėl logistika yra kaip sistema, kuri parengiama kiekvienai įmonei, siekiant su jos galimybe gauti kuo didesnį pelną.

3. Operatyviniu-finansiniu aspektu:

  Logistika siejama su partnerių paieškos laiku ir veikla, judant materialinėms vertybėms iki galutinio vartotojo, t.y. Kada visoje judėjimo grandyje žaliavos virsta pinigine išraiška.

Apjungiant visus tris aspektus, gautume šiandieninę logistiką.

Šiandien logistikos kategorija yra platesnė nei marketingas. Logistika yra efektyvi tiek įmonės lygyje, tiek šakoje, dėl to ji yra kaip šaka. Jos atskiromis dalimis laikomos šios logistikos dalys:

  Pirkimo logistika,

  Pardavimo logistika,

  Skirstomoji logistika,

  Transportavimo logistika (sudėtinė).

Visos šios dalys yra susietos su IT.

Visa logistinė grandinė, kurioje juda medžiagų srautai, apima kelią nuo tiekėjo iki vartotojo ( žr. schemą ).Logistikoje galima išskirti 2 pagrindines funkcijas:

  Sandėliavimo;

  Transportavimo.

Makrologistika sprendžia klausimus, susijusius su tiekėjo ir vartotojo rinkos analize, sandėlių išdėstymu juos aptarnaujant, transporto rūšimis, pervežimo organizavimu. Mikrologistika sprendžia logistikos uždavinius lokaliniame lygyje, t.y. atskiroje įmonėje.

Vienas iš pagrindinių logistikos uždavinių yra sudaryti integruotą efektyvią sistemą reguliuojančią srautus, todėl iš šios pagrindinės užduoties galima išskirti 2 realizacijos rūšis:

  Operatyvinę;

  Koordinacinę.

Operatyvinė – susieta su vertybių valdymu, tiekimu ir skirstymu.

Koordinacinė – susieta su poreikių analize ir apdorojimu nuo užsakymo vykdymo iki materialinių srautų pateikimo klientui.Logistika, kuri sujungia rinkos pasiūlą su informacija – tai informacinė logistika.

Logistikos vystymosi raida ir ją lemiantys atskiri faktoriai

Logistikos vystymosi raidoje galima išskirti 6 etapus:

1. 1. 1900 – 1940 m. – žemės ūkio produkcijos rinka. Logistikos esmę sudarė žemės ūkio prekių judėjimas iš individualių ūkių į vartojimo vietą. Logistiką įtakojo transporto priemonių vystymas.

2. 2. 1940 – 1960 m. – II pasaulinis karas. Įtaką logistikai turėjo karo sektorius, karinis mokslas. Aprūpinimas karinėmis priemonėmis ir jų paskirstymas integravosi į verslo logistikos funkcijas iki 6-jo dešimtmečio ir buvo kuriama prekių aprūpinimo sistema. Šiuo laikotarpiu ištobulėjo transporto priemonės, technologijos ir didžiausias dėmesys buvo skiriamas išorinei logistikai.

3. 3. 1960 – 1970 m. – Integruota verslo logistika. Buvo kreipiamas dėmesys į įmonės kaip sistemos valdymą, sprendžiamos pagrindinių funkcijų tikslų formulavimo problemos. Buvo kuriami kolūkiai, t.y. pasikeitė požiūris į įmonės valdymą. Logistiką įtakojo pramonės vystymosi ir augimo tempai, pramoninė ekonomika, naujų sričių atsiradimas tokių kaip pvz. kibernetika.

4. 4. 1970 – 1985 m. – Vartotojų poreikių tenkinimo etapas. Gamyba intensyvėjo, vartotojų aptarnavimas tapo paskirstymo logistikos dalimi. Klientų aptarnavimas tapo svarbia sudėtine paskirstymo logistikos dalimi. Šiame logistikos vystymosi etape buvo išsivystyta atsargų kaupimo kaštų ir kitos koncepcijos. Šiame etape
didžiausią įtaką turėjo vadybos mokslas, tuo momentu atsirado marketingo koncepcijos susijusios su vartotojų poreikių tenkinimu.

5. 5. 1985 – 2000 m. – Šis laikotarpis pasižymi išskirtiniu logistikos vaidmeniu atskirų įmonių veikloje. Logistika tampa konkurencijos įrankiu. Šis etapas apibrėžiamas bendrąja verslo strategija, logistika tampa neatsiejama įmonės strategijos formavimo dalimi. Logistikoje išryškėja globalizacijos, integruoto valdymo efektyvumo, IT panaudojimo tendencijos. Taip pat logistika siejama su technologijomis.

6. 6. >2000 m. – Įmonės, vartotojo elgsenos etapas, logistikos plėtra. Šis laikotarpis susietas su logistikos teorijos formavimosi, teoriniais ir praktiniais sprendimais. Logistika suvokiama kaip nematerialios veiklos formavimo procesas jį sujungiant su klientų aptarnavimo politika. Ateities prognozės numato tiek logistikos tiek marketingo atskirų vadybinių lygmenų sprendimo procesą.

Apibendrinant visus etapus: Logistika kaip mokslas yra vystymosi stadijoje ir grindžiama sociologijos, ekonomikos, vadybos, technikos, transporto, inžinerijos ir karo mokslo nuostatomis.

Logistikos vystymąsi lemiantys faktoriai

Taupant laikui ir lėšoms nustatomi 2 logistikos vystymąsi lemiantys faktoriai:

1. 1. Paskirstymo sistemos kokybės faktorius;

2. 2. Lanksčių galimybių logistikos grandinėje faktorius.

Reikšmingas žingsnis logistikoje yra perėjimas nuo pardavėjų į pirkėjų rinką (strategija ir politika). Ankstesnė politika keičiama programomis, orientuotomis į paklausos struktūrą rinkoje ir yra instrumentu rinkoje įmonės konkurencinėje kovoje. Paskirstymo kokybės problema yra suvedama į logistikos proceso optimizavimą, kuomet prasidėjo orientavimasis iš stambių į smulkias partijas.

Veiksniai, padedantys logistikai vystytis:

1. Sisteminės ir kompromisinių taikymų teorijų panaudojimas sprendžiant logistikos vystymąsi, taisyklių ir normų modifikavimas, judant tarptautiniais maršrutais. Standartizuojant kelius, pakrovimo ir iškrovimo priemones, sudarant pasaulinius kontraktus.

2. Greitintinas komunikacijos sistemų diegimas logistikos praktinėje veikloje.

Sisteminė teorija: logistikos koncepcija susieta su srautų judėjimu, kuris turi tarpusavyje dedamųjų tiek viduje tiek išorėje, todėl logistikos teorija apima dedamųjų analizę.

Kompromisiniai taikymai: logistikoje yra taikomi mažinant išlaidas ir didinant pelną tiek atskirose grandinėse, tiek ir visame paskirstymo procese.

Bendrųjų kaštų teorija

Logistikos koncepcijos vystymasis yra paremtas kompleksiniu visos įmonės traktavimu. Logistikoje funkcijos sudaro visoje įmonėje vieną posistemę ir nuo jos veiklos rezultatų priklauso visos įmonės rezultatai. Logistikos valdymas yra siejamas su įmonės tikslais – maksimaliu veiklos produktyvumu. Priėjimas prie šio efektyvumo – logistikos išlaidų minimizavimas. Kaip suderinti atskirų padalinių interesus ir pasiekti bendro rezultato yra analizuojama paveiksle.

Pristatymas gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Siekiant minimizuoti pristatymo laiką, yra tikslingiausia gabenimus vykdyti per tarpinius sandelius, kuriuose yra galimybes laikyti nedideles prekių partijas. Esant tarpiniams sandėliams, trumpėja bendras pristatymo laikas. Tranzitinė prekių pristatymo forma yra mažiau efektyvi, bet ją patartina naudoti lėtiems pristatymams.

Nuo 1980 m. Logistika išeina iš ekonomikos aplinkos į socialinę-ekonominę ir politinę aplinką, kur išlieka maksimali nauda ir minimalūs kaštai. Šis laikotarpio apibūdinimas yra panašus į bendrąją atsakingumo koncepciją.

Logistikos sistemai yra taikomas principas: “logistikos produktas – rinkai“. Pati misija planuojama kaip: minimalūs kaštai, trumpiausiu laiku, kintamoms partijoms, optimaliais intervalais. Misija apibrėžiama įmonės tikslais pažymint funkcijas ir šių tikslų pasiekimas siejamas su alternatyviu variantu, kuris esamoje logistikos grandinėje yra optimalus. Taigi optimalus variantas – tai tas, kuris leidžia įmonei pasirinkti galimybę kuri leidžia minimaliomis išlaidomis atlikti logistinį užsakymą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1954 žodžiai iš 6443 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.