Prekybos paslaugas
5 (100%) 1 vote

Prekybos paslaugas

ĮVADAS

Komercija gali būti skirstoma į dvi stambias grupes: prekyba prekėmis ir prekyba paslaugomis. Prekybininkai paslaugomis yra dvejopi, vieni jų parduoda pagrindinį produktą – paslaugą ir fizinius produktus (prekes) parduoda kaip pagrindinės paslaugos priedus. Tuo tarpu, kiti prekybininkai paslaugas siūlo kaip papildomą priemonę klientams pritraukti, padidinti konkurencingumą prie savo parduodamų prekių. Tokios papildomos paslaugos yra vadinamos prekybos paslaugomis. Daugelis šių paslaugų yra neatsiejama prekybos dalis, tačiau taip pat yra labai daug paslaugų kurias prekybininkai gali pasirinkti, teikti jas ar ne.

Šio referato tema yra prekybos paslaugos. Savo referatui nusprendžiau pasirinkti būtent šią temą, nes manau, kad prekybos paslaugos yra nuolat kintanti sritis, labai svarbi ir įdomi ne tik prekybininkams, bet ir vartotojams. Referato tikslas yra išsiaiškinti kas yra prekybos paslaugos, kokios jos ir kaip reiktų pasirinkti kokias paslaugas teikti vartotojams.

Šiam tikslui pasiekti nustačiau tokius uždavinius:

1. susipažinti su prekybos paslaugų samprata;

2. aptarti prekybos paslaugų tipus;

3. išanalizuoti prekybos paslaugų politikos formavimą;

4. išanalizuoti prekybos paslaugų kompleksą.

Darbo atlikti naudojau mokslinės literatūros analizės metodą.

1. Prekybos paslaugų samprata

Apibrėžti paslaugos sampratą yra gan sudėtinga. Yra daugybė paslaugos apibrėžimų, tačiau iki šiol nėra vieningo apibrėžimo, tinkančio įvardinti kokią veiklą galima vadinti paslauga. Šiuolaikiniai paslaugos apibrėžimai akcentuoja, kad paslauga – tai proceso ir rezultato sintezė, nes yra neapčiuopiamos veiklos ir prekės derinys. Taip pat paslaugas galima būtų apibūdinti kaip vykstančią veiklą sąveikaujant vartotojui ir personalui arba įrengimams (mašinoms), vartotojo poreikiams tenkinti.

Prekybos paslaugos – tai papildomai teikiamos paslaugos siekiant skatinti pagrindinę prekybos veiklą – prekių pardavimą. Šios paslaugos gali būti labai skirtingos įvairiose prekybos šakose bei tos pačios šakos įmonėse, tačiau jomis visada palengvinamas prekių pirkimas, padaromas patrauklesnis, padedama įsigytas prekes vartoti. Prekybos įmonės teikiamos paslaugos yra jos bendros prekybos politikos sudedamoji dalis, realizavimą skatinanti priemonė.

Prekybines paslaugas galima būtų suskirstyti į tris grupes: pagrindinės paslaugos, laukiamos paslaugos (tos, kurių klientai tikisi) ir nebūtinos paslaugos. Pagrindinės paslaugos yra svarbiausios (būtinos) tam tikrame prekybos procese. Be jų, neįvyktų prekyba. Tokios paslaugos yra informacijos suteikimas, klientų aptarnavimas, prekių išdėstymas ir kt. Laukiamos arba paslaugos, kurių tikimasi tai nėra tos paslaugos, kurios svarbiausios prekyboje. Kaip pavyzdys galėtų būti pristatymas į namus, kreditas, pakeitimas netinkamos (brokuotos) prekės – tai paslaugos, kurių tikisi klientai pirkdami baldus, drabužius, ir kt. Nebūtinos paslaugos nėra būtinos nei pardavėjams ir jų nesitiki klientai. Taip pat šios paslaugos nėra svarbios tokios kaip pagrindinės ar laukiamos paslaugos, tačiau šios paslaugos gali padėti pardavėjams tapti ypatingas paslaugas siūlančiais ir tuo būdu išskirti iš konkurentų.

2. Prekybos paslaugų tipai

Prekybos paslaugos, tam tikra žmonių veikla skirta įvairiems visuomenės poreikiams tenkinti, turi labai daug skirstymo ir vertinimo kriterijų. Paslaugų yra labai daug, jų skirtingas turinys ir atlikimo būdai. Joms vertinti reikia atitinkamos klasifikacijos. Klasifikacijų taip pat yra nemažai ir įvairių, tai priklauso nuo to, ką norime klasifikuodami išskirti arba kokiais kriterijais vadovaujamės. Viena iš paskutiniųjų klasifikacijų, turinti rekomendacinį pobūdį, yra paslaugų sektoriaus suskirstymas, kuris buvo pateiktas 1991 m. Urugvajaus raundo daugiašalėse prekybos derybose. Čia visos paslaugos suskirstytos į dvylika grupių:

1. verslo;

2. komunikacinės;

3. konstravimas ir su juo susijusios inžinerinės paslaugos;

4. paskirstymo paslaugos;

5. švietimo;

6. aplinkos apsaugos;

7. finansų;

8. sveikatos apsaugos ir socialinės;

9. turizmo ir kelionių;

10. rekreacijos, kultūros ir sporto;

11. transporto;

12. kitos paslaugos.

Šioje klasifikacijoje prekyba pateko į ketvirtą – paskirstymo paslaugų grupę, kuri toliau detalizuota į tokius penkis pogrupius: komiso agentų paslaugos, didmeninės prekybos paslaugos, mažmeninės prekybos paslaugos, frančizė ir kitos paslaugos. Taigi prekyba yra kaip paslauga, priskiriama paslaugų sektoriui arba sferai.

V. Čaplikas siūlo prekybos paslaugas skirstyti į dvi pagrindines grupes: paslaugos, susijusios su prekių pardavimu ir paslaugos, nesusijusios su prekių pardavimu (1pav).

1 pav. Prekybos paslaugų skirstymas.

2.1. Paslaugos, susijusios su prekių pardavimu

Paslaugos susijusios su prekių pardavimu yra labai įvairios ir dėl didelės įvairovės skirstomos į atitinkamus tris pogrupius:

 paslaugos, tiesiogiai susijusios su prekių pardavimu;

 paslaugos, gerinančios prekių įsigijimo sąlygas;

 paslaugos, padedančios plėsti prekių vartojimą.

Paslaugos, tiesiogiai susijusios su prekių pardavimu yra tokios paslaugos, be kurių prekių pardavimas neįsivaizduojamas. Pavyzdžiui, perkant audinius, linoleumą ar
kiliminę dangą yra teikiamos tokios paslaugos kaip reikiamo gabalo atkirpimas, pjaustymas, audinio apsiuvimas ir kt. Taip pat tiesiogiai susijusios su prekių pardavimu paslaugos yra maisto produktų (duonos, mėsos, sūrių ir kt.) supjaustymas pirkėjo pageidavimu, kavos pupelių sumalimas.

Paslaugos, gerinančios prekių įsigijimo sąlygas palengvina jų įsigijimą. Tokių paslaugų gali būti daug ir įvairių, jos labai svarbios. Pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelės, poilsio kambariai, vaikų priežiūra, daiktų saugojimas, informacijos punktai, galimybė su parduotuvės vežimėliais išvažiuoti iš prekybos patalpų į automobilių aikštelę ir kt.

Paslaugos, padedančios plėsti prekių vartojimą tai be abejo bus prekių pristatymas į pirkėjų nurodytą vietą, tam tikros technikos pajungimas, kad funkcionuotų, baldų surinkimas. Taip pat prie šios grupės priskiriamos garantinio laikotarpio bei prekės priežiūros per visą vartojimo laikotarpi paslaugos.

2.2. Paslaugos, nesusijusios su prekių pardavimu

Paslaugos, nesusijusias su prekių pardavimu – tai pačių prekybinių organizuojamos, kooperuotai su kitais vykdytojais, ir paslaugos, kurias organizuoja ne prekybininkai, tai yra kiti vykdytojai. Šias paslaugas taip pat būtų tikslinga išskirti į pogrupius:

 Prekybininkų organizuojamos paslaugos;

 Paslaugos, organizuojamos bendromis prekybininkų ir kitų paslaugų vykdytojų pastangomis;

 Kitų vykdytojų organizuojamos paslaugos.

Prekybinių organizuojamos paslaugos tiesiogiai nesusijusios su prekių pardavimu. Tokių paslaugų pavyzdys galėtų būti prekybos įmonėje, jos pačios pastangomis, įrengti žaidimo ir lošimo aparatai. Arba parduotuvė gali atitinkamuose prekių skyriuose platinti kulinarijos ir konditerijos receptus, valgio gaminimo žinynus. Prekybos įmonėje įrengta speciali darbo vieta konsultantui, kuris informuos pirkėjus, kaip įrengti ir jaukiai sutvarkyti butą, sodo namelį, garažą ir pan. Tokių paslaugų nomenklatūra, jų gausa priklauso nuo įmonės dydžio, jos pajėgumo, priklausomumo analogiškų įmonių susivienijimui ar sąjungai.

Paslaugos, organizuojamos bendromis prekybinių ir kitų paslaugų vykdytojų pastangomis yra plačiai paplitusios, kadangi pačios įmonės ne viską pajėgios padaryti, ypač ten, kur reikia specialios kvalifikuotos jėgos, sudėtingos technikos. Tokiu atveju parduotuvė nuomoja tik patalpų plotą arba įsigyja įrengimus, o juo aptarnauja specialistai iš kitų įmonių, neretai ir sudėtingos technikos gamintojų atstovai. Tokios paslaugos susijusios su poligrafija (atvirukų, vizitinių kortelių spausdinimas), dokumentų kopijavimu ir užsakomųjų vaizdo filmų gamyba, pastatų projektavimu bei patalpų įrengimu ir pan. tokios paslaugos labai naudingos prekybininkams, plečia įmonės galimybes, didina pelną ir pritraukia papildomų pirkėjų.

Prie šios paslaugų grupės reiktų priskirti ir tas paslaugas, kurias teikia specialios nedidelės įmonės, kur vienam ar dviem darbuotojams tenka vykdyti tiek prekių pardavimo, tiek ir kitas įvairias paslaugas. Pavyzdžiui, degalinės, kurių pagrindinė paskirtis – parduoti kurą, teikia ir smulkaus autoserviso paslaugas, turi kavinę, žaidimo aparatus ir pan.

Kitų vykdytojų organizuojamos paslaugos yra atskira savarankiškų paslaugų grupė. Šias paslaugas organizuoja pavieniai asmenys arba susiformavusios, žinomos paslaugų struktūros. Tokių paslaugų yra labai daug, jų nomenklatūra nuolat plečiama. Ryšys su prekyba toks, kad jos integruojasi teritorijoje, veikia įvairaus tipo istoriškai susiformavusiose ir naujai statomuose prekybos centruose, stambesniuose prekybos objektuose. Prie šios paslaugų grupės yra priskiriamos visos finansinės, namų ūkio, sakralinės, kultūros, sveikatos priežiūros, sporto, turizmo ir kitų sričių paslaugos. Tai labai stambios paslaugų sritys, turinčios daug pogrupių ir konkrečių paslaugų rūšių.

Pateiktas toks paslaugų skirstymas yra svarbus teritoriniam organizavimui, nes svarbu žinoti, kur kokias paslaugas tikslinga teikti, jų reikšmę konkurencijai ir gyventojų aptarnavimui.

3. Prekybos paslaugų politikos formavimas

Įvairių tipų prekybos įmonių ir parduotuvių paslaugų politika gali būti labai skirtinga. Pavyzdžiui, universalinės parduotuvės ir prekybos namai siekia plėsti paslaugų apimtį ir teikti jas veltui, tuo tarpu savitarnos centrai, laikydamiesi agresyvios kainų politikos, atsisako nemokamų paslaugų.

Prekybos paslaugų politikai, jų apimčiai ir pobūdžiui didelę reikšmę turi parduodamų prekių pobūdis. Pavyzdžiui, jų fizinės ir cheminės savybės (svoris, matmenys, laikymo sąlygos), gamybiniai ir ekonominiai požymiai (serijinės, masinės ar individualios gamybos produkcija), prekių naujumas ir jų pažinimas ( ar tai naujas gaminys, ar visiems žinomas), kainų lygis (pirkdamas brangią prekę, pirkėjas tikisi aukštesnio lygio paslaugų). Didelių matmenų prekės reikalauja pristatymo paslaugos, o prieš įsigydami kokią nors techniką, klientas visada pasidomi ar bus teikiama remonto paslauga ją įsigijus. Geresnių prekybinių paslaugų reikalauja ir prabangos bei individualios paklausos prekės. Pavyzdžiui, aukštosios mados pramonėje, klientai paprastai tikisi parduotuvės personalo pagalbos renkantis drabužį, patogių ir saugių persirengimo kambarių,
siuvėjo paslaugų, jei reiktų rūbą pataisyti, priderinti pagal kliento figūrą, malonaus aptarnavimo ir gražaus bei patogaus pirkinio įpakavimo.

Formuojant paslaugų politiką reikia atsižvelgti ir į parduotuvės tipą bei dydį, o taip pat vietą, kurioje parduotuvė veikia. Mažų parduotuvių savininkai yra apribojami nedidelės erdvės, todėl negali savo klientams pasiūlyti plataus prekybos paslaugų pasirinkimo. Tačiau, dideliuose prekybos centruose, universalinėse parduotuvėse, pirkėjai tikisi sulaukti daugybės prekybos paslaugų. Vartotojai tikisi sulaukti prekybos paslaugų pasiūlos pradedant nuo patogaus privažiavimo ir priėjimo prie parduotuvės ir baigiant nemokamu kavos puodeliu, prekių įpakavimu. Taigi priklausomai nuo parduotuvės tipo, bei dydžio, prekybininkai yra įpareigoti teikti vienas ar kitas paslaugas. Taip pat, atsižvelgiant į vietą, kur parduotuvė dirba, reiktų žinoti kokios paslaugos tam regione jau teikiamos, kokių dar trūkstą, ko pageidauja čia gyvenantys vartotojai.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1582 žodžiai iš 4875 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.