Vilniaus Pilaitės vidurinės mokyklos
IX a klasės mokinys Martians Glovickis
PRIENAI
REFERATAS
Mokytoja VILMA RAKETYTĖ
Vilnius 2000
Naudota literatūra
1.ENCIKLOPEDIJA
PRIENAI
Prienų miestas įsikūręs kairiajame Nemuno krante, prie Mažosios Birštono
kilpos. Nou Kauno plentu į Prienus 30 km, plaukiant Nemunu – 80km.
Prienų, kaip ir daugelio kitų vietovių, pradžia neatsekama.Likusios tik
legendos. Du pavadinimai sako, kad Prienų vardas esąs vardinės kilmės.
Pagal vieną jų legendą, kunigaikštis Prienys šiose apylinkėse medžiojęs,
susižavėjęs vietove ir čia pastatęs pilį, kurią pavadinęs savo vardu –
PRIENAIS. Deja, tokios pilies likučių neapčiuopta. Pavadinimas galėjo
atsirasti Vilniaus įkūrimo pavyzdžiu. Kita pavadinimo atmaina sako, kad į
dabartinę Prienų vietovę senais laikais siūsdavę nusikaltėlius. Vienas iš
jų buves Prienas. Jis prie mažo Mielupio upelio (jo vandeniu iki I-ojo
pasaulinio karo kai kurie misto gyventojai mėgino gydyti akis) pasistatęs
sodybą, pavadintą jo vardu. Yra dar trečias pavadinimas. Kai kairiajame
Nemuno krante pradėjo kurtis gyvntojai, Nemunas dar neturėjęs vardo; jį
vadinę ana upė, o tuos
naujakurius sakydavę kuriantis prie anos upės; iš prie anos upės
išsirutulioję Prienai. Šis pavadinimas turi dar priedą: Vytautas grįždamas
su kariais į Birštoną, ties vieta, kur vėliau buvo Rūdupio dvaras, rado
upę; iš čia ir Rūdupis. Iš visų šių pavadinimų tikra tai, kad miestas
vadinamas Prienais, o minėtas dvaras Rūdupiu. Vietos žmonės pelkėtas
vietas, kurių Nemuno pašlaitėse netrūksta, vadina rūdynais, ypač kai
šaltinių vanduo palieka geležies rūdžių. Iš čia kilo Rūdupio vardas.
GEOGRAFINĖ PADĖTIS. Miestas Lietuvos pietuose, abipus Nemuno; rj centras.
9100 gyventojų (1976). Teritorija 860ha. Gyventojai įsikūrę Nemuno trasose.
Diduma miesto siaura juosta tęsiasi Nemuno kairiuoju krantu. Abi dalis
jungia tiltas. Planas stačiakampis. Iš šiaurės ir vakarų miestą supa statūs
upės slėnio šlaitai ir Prienų šilas. Nemunas daro 17 km ilgio kilpą, kurios
sąsmaukos plotis 1,2 km. Kilpoje esantis Žvėrinčiaus miestas tęsiasi iki
Birštono. Plentai į Vilnių, Kauną, Kapsuką, Alytų.
Prienų apylinkės – aukštis įspūdingi nemuno slėnio šlaitai, apaugę medžiais
bei krūmais ir didžiulės daubos. Ties prienais Nemuno slėnis yra
siauriausiai. Sausame rytų slėnyje buvo prienų dvaro likučiai. Čia ir
Bulteris buvo pasistatęs pilį, apie kurią jau buvo anksčiau minėta. Jos
liekanos minimos ir dabartinėje okupuotosios Lietuvos spaudoje. Dešinėje
Nemuno pusėje yra Birštono mažosios kilpos pusiasalis, Buchta arba
Žvėrinčium vadinamas. Per prienus nuo senų laikų eina Kauno – Trakų
susisiekimo arterija, kurios dalis nuo Kauno iki Prienų buvo vadinama
Kristoforo traktu. Į prienus sueina keli plentai: iš Kauno, Marijampolės,
Balbieriškio, ir Alytaus, keli vieškeliai.
Apie 1,5 km nuo prienų, Mačiūnų kaime, yra piliakalnis ir senkapiai,
kuriuose žmonės prancūzkapiais vadina. Tame kaime yra įdomi dauba: aukšti
krantai, apačioje liūnas. Dauba panaši į didžiulį dubenį, kriam pietų
pusėje trūksta šono. Tai buvęs ežeras, išplėšęs pietų krantą ir išbėgęs
Tartoko upeliu į Nemuną. Upelio žiotyse yra tvenkinys ir senas malūnas.
Tartoku vadinamas. Kadaise čia buvo vandens sukama lentpjūvė; ji išnyko,
bet Tartoko vardas pasiliko.
Iš Mačiūnų kaimo Kauno – Prienų plentas vingiuodamas leidžiasi nuo šlaito
žemyn Prienų link. Tą kalną vadina Nuotakos kalnu.Gal šis vardas kilęs iš
nuotakus, bet žmonės jį kitaip aiškina. Esą senovėje vestuvininkai važiavę
į prienu šliūbo. Kalne sustoję, nes nuotakai reikėję tam tikrais reikalais
išlipti. Išlipusi ir pasislėpusi už gūbrio; vestuvininkai laukę ir
nesulaukę ėję ieškoti. Apvaikščioję visus gūbrius, mišką, šaukę, bet
veltui. Grįžę atgal: Ta nuotaka niekada neatsišaukusi. Nou to laiko žmonės
tą kalną ėmė vadinti Nuotakos kalnu.
Greta Mačiūnų kaimo iš rytų yra Strielčių kaimas; jo vardas liudija, kad
kadaise ir čia bus buvę miškai, medžioklės. Kitas ta linkme yra Bagrėno
kaimas ir buvęs dvaras, minimas jau 1609 m. Priartėjusiame prie Nemuno
šlaite yra Bagrėno piliakalnis, Švedų šančiais vadinamas.
Įdomus Nemuno ruožas Naravai – Birštoas. Nemunas Naravuose teka iš pietų į
šiaurę. Sutikęs nenugalimą Kernuvių kalną, suka į kairę ir ieško prarastos
linkmės. Padaro apie 14 km ilgio kilpą, apžiūri Birštoną ir vėl grįžta į
Naravus. Tuomet staigiai pasuka atgal į šiaurę. Birštono – Kernuvių
sąsmauka tik 1,5 km pločio. Šią kilpą vasarotojai naudojo ekskursijoms
Nemunu. Nemuno posūkyje iš Naravų Prienų link buvo rėva Telyčia,
viršugalvyje kilpos ties Prienais antra šniokščianti rėva, į kurią srovė
neša sielius ir vytines, ties Bagrėno – Rūdupio pasisukimu Birštono link
siauras gilesnis ruožas. Nuostolingas ruožas tik Prienų ir Mačiūnų pievoms:
Nemuas kairįjį
krantą ardo. Padaro Nemunas žalos ir Prienams. 1924 m
rugpjūčio mėn Prienuose nusmuko į Nemuną aukštas krantas ir viduryje Nemuno
išspaudė kalną.
Tiesiu keliu apie 3 km nuo Bagrėno į šiaurės rytus, Pošvenčio kaimo šlaite,