Prienai
5 (100%) 1 vote

Prienai

Vilniaus Pilaitės vidurinės mokyklos

IX a klasės mokinys Martians Glovickis

PRIENAI

REFERATAS

Mokytoja VILMA RAKETYTĖ

Vilnius 2000

Naudota literatūra

1.ENCIKLOPEDIJA

PRIENAI

Prienų miestas įsikūręs kairiajame Nemuno krante, prie Mažosios Birštono

kilpos. Nou Kauno plentu į Prienus 30 km, plaukiant Nemunu – 80km.

Prienų, kaip ir daugelio kitų vietovių, pradžia neatsekama.Likusios tik

legendos. Du pavadinimai sako, kad Prienų vardas esąs vardinės kilmės.

Pagal vieną jų legendą, kunigaikštis Prienys šiose apylinkėse medžiojęs,

susižavėjęs vietove ir čia pastatęs pilį, kurią pavadinęs savo vardu –

PRIENAIS. Deja, tokios pilies likučių neapčiuopta. Pavadinimas galėjo

atsirasti Vilniaus įkūrimo pavyzdžiu. Kita pavadinimo atmaina sako, kad į

dabartinę Prienų vietovę senais laikais siūsdavę nusikaltėlius. Vienas iš

jų buves Prienas. Jis prie mažo Mielupio upelio (jo vandeniu iki I-ojo

pasaulinio karo kai kurie misto gyventojai mėgino gydyti akis) pasistatęs

sodybą, pavadintą jo vardu. Yra dar trečias pavadinimas. Kai kairiajame

Nemuno krante pradėjo kurtis gyvntojai, Nemunas dar neturėjęs vardo; jį

vadinę ana upė, o tuos

naujakurius sakydavę kuriantis prie anos upės; iš prie anos upės

išsirutulioję Prienai. Šis pavadinimas turi dar priedą: Vytautas grįždamas

su kariais į Birštoną, ties vieta, kur vėliau buvo Rūdupio dvaras, rado

upę; iš čia ir Rūdupis. Iš visų šių pavadinimų tikra tai, kad miestas

vadinamas Prienais, o minėtas dvaras Rūdupiu. Vietos žmonės pelkėtas

vietas, kurių Nemuno pašlaitėse netrūksta, vadina rūdynais, ypač kai

šaltinių vanduo palieka geležies rūdžių. Iš čia kilo Rūdupio vardas.

GEOGRAFINĖ PADĖTIS. Miestas Lietuvos pietuose, abipus Nemuno; rj centras.

9100 gyventojų (1976). Teritorija 860ha. Gyventojai įsikūrę Nemuno trasose.

Diduma miesto siaura juosta tęsiasi Nemuno kairiuoju krantu. Abi dalis

jungia tiltas. Planas stačiakampis. Iš šiaurės ir vakarų miestą supa statūs

upės slėnio šlaitai ir Prienų šilas. Nemunas daro 17 km ilgio kilpą, kurios

sąsmaukos plotis 1,2 km. Kilpoje esantis Žvėrinčiaus miestas tęsiasi iki

Birštono. Plentai į Vilnių, Kauną, Kapsuką, Alytų.

Prienų apylinkės – aukštis įspūdingi nemuno slėnio šlaitai, apaugę medžiais

bei krūmais ir didžiulės daubos. Ties prienais Nemuno slėnis yra

siauriausiai. Sausame rytų slėnyje buvo prienų dvaro likučiai. Čia ir

Bulteris buvo pasistatęs pilį, apie kurią jau buvo anksčiau minėta. Jos

liekanos minimos ir dabartinėje okupuotosios Lietuvos spaudoje. Dešinėje

Nemuno pusėje yra Birštono mažosios kilpos pusiasalis, Buchta arba

Žvėrinčium vadinamas. Per prienus nuo senų laikų eina Kauno – Trakų

susisiekimo arterija, kurios dalis nuo Kauno iki Prienų buvo vadinama

Kristoforo traktu. Į prienus sueina keli plentai: iš Kauno, Marijampolės,

Balbieriškio, ir Alytaus, keli vieškeliai.

Apie 1,5 km nuo prienų, Mačiūnų kaime, yra piliakalnis ir senkapiai,

kuriuose žmonės prancūzkapiais vadina. Tame kaime yra įdomi dauba: aukšti

krantai, apačioje liūnas. Dauba panaši į didžiulį dubenį, kriam pietų

pusėje trūksta šono. Tai buvęs ežeras, išplėšęs pietų krantą ir išbėgęs

Tartoko upeliu į Nemuną. Upelio žiotyse yra tvenkinys ir senas malūnas.

Tartoku vadinamas. Kadaise čia buvo vandens sukama lentpjūvė; ji išnyko,

bet Tartoko vardas pasiliko.

Iš Mačiūnų kaimo Kauno – Prienų plentas vingiuodamas leidžiasi nuo šlaito

žemyn Prienų link. Tą kalną vadina Nuotakos kalnu.Gal šis vardas kilęs iš

nuotakus, bet žmonės jį kitaip aiškina. Esą senovėje vestuvininkai važiavę

į prienu šliūbo. Kalne sustoję, nes nuotakai reikėję tam tikrais reikalais

išlipti. Išlipusi ir pasislėpusi už gūbrio; vestuvininkai laukę ir

nesulaukę ėję ieškoti. Apvaikščioję visus gūbrius, mišką, šaukę, bet

veltui. Grįžę atgal: Ta nuotaka niekada neatsišaukusi. Nou to laiko žmonės

tą kalną ėmė vadinti Nuotakos kalnu.

Greta Mačiūnų kaimo iš rytų yra Strielčių kaimas; jo vardas liudija, kad

kadaise ir čia bus buvę miškai, medžioklės. Kitas ta linkme yra Bagrėno

kaimas ir buvęs dvaras, minimas jau 1609 m. Priartėjusiame prie Nemuno

šlaite yra Bagrėno piliakalnis, Švedų šančiais vadinamas.

Įdomus Nemuno ruožas Naravai – Birštoas. Nemunas Naravuose teka iš pietų į

šiaurę. Sutikęs nenugalimą Kernuvių kalną, suka į kairę ir ieško prarastos

linkmės. Padaro apie 14 km ilgio kilpą, apžiūri Birštoną ir vėl grįžta į

Naravus. Tuomet staigiai pasuka atgal į šiaurę. Birštono – Kernuvių

sąsmauka tik 1,5 km pločio. Šią kilpą vasarotojai naudojo ekskursijoms

Nemunu. Nemuno posūkyje iš Naravų Prienų link buvo rėva Telyčia,

viršugalvyje kilpos ties Prienais antra šniokščianti rėva, į kurią srovė

neša sielius ir vytines, ties Bagrėno – Rūdupio pasisukimu Birštono link

siauras gilesnis ruožas. Nuostolingas ruožas tik Prienų ir Mačiūnų pievoms:

Nemuas kairįjį
krantą ardo. Padaro Nemunas žalos ir Prienams. 1924 m

rugpjūčio mėn Prienuose nusmuko į Nemuną aukštas krantas ir viduryje Nemuno

išspaudė kalną.

Tiesiu keliu apie 3 km nuo Bagrėno į šiaurės rytus, Pošvenčio kaimo šlaite,

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 862 žodžiai iš 1695 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.