Priešistorė
5 (100%) 1 vote

Priešistorė

LIETUVOS PRIEŠISTORĖ

Pasitraukus ledynams paskui tundroje besiganančius šiaurės elnius į Lietuvos teritoriją iš pietų ir pietvakarių atėjo pirmieji gyventojai. Tai buvo apie X tūkstantmetį pr. Kr. Nedideli medžiotojų būreliai trumpalaikes stovyklas įsirengdavo sraunių upių pakrantėse. Jie paliko pirmuosius įrankius: iš titnago pagamintus strėlių antgalius, kailiams apdirbti reikalingus gremžtukus, grandukus. Pagal strėlių antgalių formą archeologai išskiria dvi jų kultūras: Svidrų ir Madleno.

VIII tūkstantmetyje pr. Kr. klimatas Lietuvoje pradėjo sparčiau šilti, kraštas apaugo miškais. Greta medžioklės žvejyba ir rankiojimas tapo vienu svarbiausių gyventojų verslų. Pradėti megzti tinklai, skobti luotai. Patobulėjo ir titnago apdirbimas. Išmokta pagaminti mažus įrankius iš smulkių titnago skeveldrėlių, taip pat ir sudėtinius įnagius, sujungtus iš dviejų skirtingų medžiagų. Taip atsirado kauliniai žeberklai su titnaginiais ašmenėliais. Žmonės gyveno šalia didesnių vandens telkinių grupėmis po kelias šeimas. Pagal išlikusius titnaginius dirbinius Lietuvoje išskiriamos dvi kultūros – Nemuno ir Kundos.

Šiuo laikotarpiu atsirado pirmieji kapinynai. 5871 m. pr. Kr. – tai seniausio žinomo Lietuvoje žmogaus kapo Spigino rage (Telšių r.) radiokarboninė data. Mirusysis į kitą pasaulį išlydėtas papuoštas vėriniu iš žvėrių dantų, apipiltas raudonos spalvos mineralu – ochra. Savo išvaizda tai buvo masyvaus kūno sudėjimo vidutinio ūgio europidas.

Tolydžiai švelnėjantis klimatas leido žmonėms gyventi sėsliau, daugiau dėmesio skirti buičiai ir ūkiui. Paprastas palapines pakeitė sudėtingesni stulpinės konstrukcijos pastatai, kuriuose gyveno didelės šeimos. Nuo IV tūkstantmečio pr. Kr. iš molio pradėti lipdyti smailiadugniai puodai, viršutinėje dalyje puošti įvairiais ornamentais. Nuo III tūkstantmečio pr. Kr. primityviais mediniais arklais pradėta dirbti žemė, auginti gyvuliai. Tuo metu pradėjo išsiskirti amatai ir prekyba. Pajūryje pradėtas apdirbti gintaras, kurį vietos gyventojai mainydavo į kaimyninių genčių gaminamus skalūno kirvelius. Šio laikotarpio Lietuvos archeologinės kultūros vadinamos Nemuno ir Narvos vardais.

III tūkstantmetyje pr. Kr. Lietuvos teritorijoje pasirodė iš pietų atėję vadinamieji virvelininkai (dėl būdingo virvelės įspaudų ornamento ant puodų), kuriuos dauguma mokslininkų linkę sieti su indoeuropiečiais. Jie atnešė kitokią, nei buvo iki šiol Lietuvoje, kultūrą. Be savitos keramikos, šiai kultūrai būdingi šlifuoto akmens su išgręžtomis skylėmis kotui kirviai, suriestų mirusiųjų laidojimas. Virvelininkai vertėsi gyvulininkyste. Lietuvos teritoriją jie pasiekdavo bangomis, keliavo greičiausiai raiti. Jiems susiliejus su vietiniais gyventojais susiformavo Pamarių kultūra, kur virvelininkų buvo daugiau. Kartu išliko Narvos kultūra, kur vyravo vietiniai gyventojai.

Apie 1800 m. pr. Kr. iš Vidurio Europos į Lietuvą pateko pirmieji žalvariniai dirbiniai. Po kelių šimtmečių išmokta vietoje išlydyti žalvarį iš atvežtinės žaliavos. Pradėjus ūkyje naudoti metalą visuomenėje įvyko ryškus pokytis: įgudę nukalti metalinius įrankius ir ginklus meistrai tapo pirmaisiais žmonėmis, savo padėtimi išsiskyrusiais iš bendruomenės. Palengva prasidėjo turtinė diferenciacija ir neišvengiamas jos palydovas – kariniai susidūrimai. Pradėtos tvirtinti gyvenvietės: įrengtos medinės užtvaros, pastatus imta statyti ant stačiašlaičių kalvų. Taip II ir I tūkstantmečių pr. Kr. sandūroje Rytų Lietuvos kalvose atsirado pirmieji piliakalniai. Tuo metu Vakarų Lietuvoje pradėti specialiai žymėti kapai: virš jų buvo supilami žemių kauburiai – pilkapiai ir aplink apjuosiami akmenimis. Mirusieji pradėti deginti, o sudeginti palaikai – pilti į tam skirtus molinius indus – urnas.

I tūkstantmetyje pr. Kr. didesnėje Lietuvos dalyje įsigalėjo brūkšniuotosios keramikos kultūra, taip pavadinta pagal būdingą lipdytinę keramiką, kurios dirbinių paviršius buvo lyginamas žolės gniūžte. Šios kultūros gyventojai buvo žemdirbiai, auginę įvairius gyvulius, taip pat medžioję. Dauguma įrankių dėl žalvario brangumo buvo daroma iš akmens ir kaulo. Daugėjant gyventojų piliakalniuose pradėjo trūkti vietos, ir maždaug nuo I tūkstantmečio pr. Kr. vidurio pradėtos apgyventi ir jų papėdės. Nuo V a. pr. Kr. Lietuvoje vartoti pirmieji dirbiniai iš geležies, tačiau tik II a. ji pradėta lydyti vietoje iš balų rūdos. Patys piliakalniai tuo metu pradėti tvirtinti supilant pylimus bei iškasant griovius iš lengviau prieinamų pusių.

II a. Lietuvos teritorijoje gyvenusios gentys išsiskyrė į 4 dideles grupes, kurios tarpusavyje skyrėsi materialine kultūra bei laidosena. Lietuvos pajūryje įsivyravo akmenų vainikais apdėti plokštiniai kapai, kuriuose mirusieji laidoti nedeginti. Kapuose gausu įvairių įkapių – daugiausia darbo įrankių bei papuošalų. Šie kapinynai išnyko VII amžiuje. Vidurio Žemaitijoje ir Šiaurės Lietuvoje mirusieji laidoti pilkapiuose, apjuostuose didokų akmenų vainiku. Viename pilkapyje paprastai aptinkami keli griautiniai kapai su darbo įrankiais, ginklais, papuošalais. Pilkapiai šioje Lietuvos dalyje išsilaikė iki V a. pabaigos. Vidurio Lietuvoje dar I a. įsigalėjo paprotys nedegintus mirusiuosius su
negausiomis įkapėmis – daugiausia žalvariniais papuošalais – laidoti plokštiniuose kapinynuose. Nemuno žemupyje nuo I a. mirusieji su gausiomis įkapėmis – geležiniais ietigaliais, kirviais, peiliais, žalvarinėmis segėmis, apyrankėmis, smeigtukais – laidoti nedeginti plokštiniuose kapinynuose. Genčių, palikusių šiuos kapinynus, vardai nėra žinomi.

I a., Romos imperijos didžiausios galybės laikais, rytiniame Baltijos jūros krante gyvenančios gentys pateko į romėnų pirklių akiratį. Romėnai iš čia gabenosi gintarą, mainais palikdavę žalvarinių dirbinių – daugiausia monetų ir anuo metu madingų segių. 98 m. romėnų istorikas Publijus Kornelijus Tacitas paminėjo žemdirbių aisčių gentis, renkančias gintarą. Tai pirmasis baltų genčių paminėjimas istoriniuose šaltiniuose.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 916 žodžiai iš 1793 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.