Prieskoniniai augalai
5 (100%) 1 vote

Prieskoniniai augalai

ĮVADAS

Žmonės nuo seniausių laikų vartoja prieskonius: įvairių augalų džiovintus pumpurus, žieves, šaknis, uogas, vaisius. Egiptiečiai žolėmis ir prieskoniais balzamuodavomirusiuosius, įsitrindavo kūnus, kabindavo kvapiųjų augalų ryšulėlius patalpose, kad pranyktų nemalonus kvapas. Daugelį prieskonių kartu su smilkalais ir mira iš arabijos pusiasalio ir Rytų Afrikos į Egiptą atgabendavo kupranugarių karavanai vadinamuoju smilkalų keliu. Prieskoniai, kaip vertinga prekė, dažnai minima Biblijoje. Sabos karalienė išmintimi garsėjusiamIzraelio karaliui Saliamonui dovanojo aukso, papuošalų, prieskonių, o Juozapą pardavė jo broliai arabų pirkliams, gabenusiems į Egiptą prieskonius, melisą, mirą.Taigi. arabai iki pat I a.pr. Kr. kontroliavo prieskonių prekybą iš rytų. Viduržemio jūros regione prieskoniais dar prekiavo dar ir finikiečiai.

Istorijos šaltiniuose minima, kad romėnai jau I m.e.a. pasiekdavo Indijos krantus. Maždaug tuo metu buvo atrastas ir vadinamasis Šilko kelias, kuriuo iš Kinijos pirkliai gabeno ne tik Šilką bet ir prieskonius. Populiariausias Rytų prieskonis buvo pipirai, imbieras, ir kurkuma. Beje , pipirai tuomet turėjo aukso vertę. Antai 408 m. gotai, apsiautę Romą, pareikalavo, kad romėnai duoklę mokėtų pipirais. Tačiau žlugus Romos imperijai, nusmukoir prieskonių prekyba, egzotiškų prieskonių tuomet buvo galima iš vysti tik pilyse ir didikų namuose, taip pat vienuolynų virtuvėse. Visi prekybos keliai dabar susiėjo į iškilusį Konstantinopolį. Matyt per jį į Europą tuomet buvo atvežti gvazdikėliai ir muskato riešutas- taip pat labai brangūs ir reti prieskoniai. Tačiau tada labai daug prieskonių, Žinoma vioetinių buvo auginama daržuose. Turtingi žemės savininkai ir vienuolynai užveisdavo didžiulius sudėtingai išplanuotus daržus , kuriuose augino daugiau kai 50 žolių rūšių: kmynus, gelsvę, mėtas, rozmariną, salierus, petražoles, česnakus, aguonas.

Viduramžiais iškilo tokie Italijosmiestai kaip Venecija ir Genuja. Jų pirkliai mainė vilną, drabužious, geležį ir medį į egzotiškus vaisius, Rytų prieskonius : į pipirus, muskato riešutą, cinamoną, gvazdikėlius, kardamoną. Nors prieskoniai vis dar buvo labai brangūs, Tačiau juos pamažu pradėjo vartoti vis daugiau Europos gyventojų. Tačiau pelninga prieskonių prekyba viliojo ne tik otalus, bet ir kitų šalių pirklius. XV a. prasidėjo ieškolimas naujų prekybos kelių, kuriais būtų galima pasiekti prieskonių turtingas šalis. Kristubas Kolumbas, pats nežinodamas atrado Ameriką, o vietoj paslaptingųjų brangenybių atvežė į Europą batatus, pupeles, kvapiuosius pipirus ir kitus nežinomus vaisius ir daržoves. Vasko de Gamai pasiekus Kalkutą, didžiausią Vakarų Indijos prekybos uostą, prasidėjo portugalų viešpatavimas prieskonių prekyboje, kurie tą prekybą grindė mainais.XVII a. olandai išstūmėportugalus iš Ceilono ir Molukų salų, o su voietiniais vadovais pradėjo sudarinėti sutartis, supirkinėti prieskonius olandų nustatytomis kainomis – susikūrė ištisa olandų valdoma kolonijinė imperija, kurios didžiausias turtas buvo gvazdikėliai, muskato riešutai ir žiedai bei pipirai.

Šiuo metu daugiausia prieskonių eksportuoja Indija (pipirus, Čilį, kardamoną, kurkumą, kario miltelius), Madagaskaras (vanilę, gvazdikėlius) ir Malaizija (pipirus, imbierą).

********************

Visose besivystančiose pasaulio šalyse vėl susidomėta laukiniais augalais. Viena iš to susidomėjimo priežasčių – žemės ūkyje, ypač kovai su augalų kenkėjais, taip pat maisto pramonėje, vartojamų chemikalų nuodingumas ir žalingas poveikis.Dėl melioracijos, žemės ūkio gamybos intensyvumo, herbicidų vartojimo, miškų medynų skalsinimo ir daugelio kitų priemonių , sumažėjonatūralių vaistinių augalų augimviečių: dirvonų, krūmynų, pelkių, tarpulaukių ir kt. Šiose vietose auga žemės ūkio kultūros, arba įrengtos kultūrinės pievos ir ganyklosDirbamoje žemėje išnaikinta daug piktžolių, kurių nemaža dalis bubvo vartojama vaistams. Miestuose, pakelėse, prie gamyklų, gyvulininkystės kompleksuoseaugantys augalai užteršti ir jų žaliava vaistams netinka. dėl to nedelsiant reikia parinktiir apsaugoti natūralias vaistinių augalų augimvietes, įveisti naujaspuskultūrinių plantacijas, iš kurių kasmet būtų galimagautigeros kokybės reikiamos žaliavos kiekį. Stengiamasi gamtoje surasti tokio maisto, kurio vertei nepakenkė per didelis trąšų naudojimas. Antra priežastis – farmacijos pramonė pradėjo gaminti tik cheminius vaistus kurie dažnai sukialia pašalinius, pavojingus gyvybei , reiškinius. Tsaigi, vaistingieji augalai, vėl grįžta į “ madą”, nors daugelis gydytojų laiko juos lėtai ir silpnai veikiančiais, o kai kurie tvirtina, jog ir vaistažolės sukelia šalutinį poveikį at pavojingųreiškinių. Daugelyje šalių fitoterapija, ligonių ir sveikstančiųjų gydymas augaliniais vaistais, tapotyrinėjimų objektu. Mokslininkai ištyrėdaug senųjų liaudies medicinos tradicijų, taip pat surado naujų vaistingųjų augalų vartojimo būdų. Padidėjus alkoholizmo, rūkymo, narkomanijos neigiamai įtakai, taip pat daugiau vartojant vaistų, netinkamai maitinantis, labiau susirūpinta sveikogyvenimo būdoir sanitarijos puoselėjimu, laukinių augalų vartojimu maistui ir vaistams, susidomėta
senais liaudies valgiais, laukinių augalų vartojimo tradicijomis. Dabartiniu metu reikėtų aiškinti šeimininkėms, kad daugumą maisto produktų jos gali veltui gauti iš gamtos, tuo sutaupydamos pinigų, laiko ir triūso.

PRIESKONINIŲ AUGALŲ REIKŠMĖ

Dauguma šiandien moterų jau neįsivaizduoja savo virtuvės be prieskonių. Jie vartojami mėsos, žuvies, daržovių, konservų, dešrų gaminimui, konditerijos gaminiams, gėrimams aromatizuoti., Vertinami kaip gydomieji ir vitaminingieji.

Nuo seno česnakas, svogūnas, krienai, garstyčios dedami į ilgesniam laikotarpiui ruošiamą mėsą, sūdant, raugiant, marinuojant, bei sandėliuojant obuolius ar daržoves, nes prieskoniai turi dar ir antimikrobinių savybių. Kai kurie prieskoniai yra aštrūs irir gausiai vartojant gali sukelti skrandžio ir žarnyno sutrikimų , todėl patariama vartoti pas mus augančius prieskoninius augalus, turinčius eterinių aliejų kurie patiekalui suteikia malonų skonį ir aromatą, bei turi gydomųjų savybių. Kad nereiktų vartoti atvežtinių prieskonių, oavyzdžioui pipirus galim pakeisti kalendra, lauro lapus – baziliku, muskatą – raudonėliu, gelsve, gvazdikėlius – citrinine melisa, taip pat galim vartoti diemedžio džiovintus lapelius. Keptiemsriebiems patiekalams pravers kartusis kietis. Prieskonių vartojimas priklauso nuo turimos žaliavos, skonio, gaminimo būdo, svarbum kad nenustelbtų prieskoniai tikrojo skonio.Todėl patariama vartoti ne daugiai kaip 2-3 prieskonių rūšis. Kad visada turėtume virtuvėje reikalingų mums prieskonių, galima prie lango auginti petražoles, mairūną, krapus, baziliką, karvelinį builį.

Kaip būtų gaila ir keista, tačiau pasirodo, kad, prekiaujant prieskoniais, atvežti gerą, kokybišką produktą iš užsienio daug paprasčiau, nei auginti Lietuvoje, arba jį čia nusipirkti. Vakaruose yra ūkininkų, kurie specializuokasi būtent, prieskonių daržovių auginimo srityje. Pavyzdžiui Lietuvoje negaminamisvogūnų ir česnakų milteliai, niekas nemala kalendros ir lauro lapelių . Yra ir svogūnų druskos (gatavas mišinys su druska )ir česnako druskos, bei granuliuoto česnako. Dauguma prieskonių vežama iš Vokietijos, Olandijos, Belgijos. Tačiau ir ten daug kas neauginama,todėl tenka importuoti prieskonius ištolimų egzotiškų šalių: Madagaskaro, Egipto, Tuniso, Vietnamo, Gvatemalos, Turkijos, Kinijos.

Maistui pagardinti galima vartoti ne tik atskirus prieskonius, bet ir jų mišinius.Prieskonių mišiniai būna skirti žuviai, mėsai, grybams, kepiniams, duonai, tešlainiams, pyragams, sausainiams, jie tinka marinavimui, sriuboms, salotoms, padažams, kečupams gaminti, taip pat patiekalams puošti – jie gražiai atrodo. Sezamo sėklas tinka barstyti ant picos, karštų sumuštinių. Taip pat yrair nitritinių – fosfatinių priedų dešrų gamybai, kurie padidina išeigą, suteikia gaminiui gražią spalvą. Specialūs mišiniai žuviai-keptai, virtai, sūdytai- daugiausia skirti žuvies perdirbimo įmonėms.

Lietuviai vis dėlto labiausiai vertina tradicinius prieskonius: lauro lapus, krapus, petražoles, gvazdikėlius, pipirus, muskato riešutus, cinamoną. Tačiau šiuo metu pradėjo populiarėti ir bazilikas, mairūnas, raudonėlis, bei rozmarinas. Žmonės vartoja vaniliną, o niekas neklausia apie natūralią vanilę- natūralaus produkto, juk yra natūralios vanilės, vanilinio cukraus, šimtaptocentinio vanilino.Taip pat lietuvių pamėgtą “vegetą” nurungia kari, kurio Lietuvoje yra 6 rūšių. o pats brangiausias prieskoninis produktas – Šafranas. Taip pat galima rasti ir prieskonių net karštam vynui.Jei mėsai nori suteikti būdingą rūkytos mėsos kvapą, tai reikia ją ištrinti , arba tiesiog įberti prieskonių mišinio su dūmų ekstraktu. Tarsi stebuklas virtuvėje yra mėsą minkštinanti druska. Ja pabarstyta mėsa suminkštėja, būna sultinga ir kepama neišdžiūsta, be to gerokai sutrumpėja jos kepimo laikas, todėl išlieka mėsoje esantys vitaminai ir maistingosios savybės, be to tokia mėsa ir virškinama lengviau. Kiekvienai šeimininkei pravartu žinoti, kad prastesnės kokybės galvijų ar paukščių mėsa paruošta su šia druska suminkštėja, tampa skanesnė, sultingesnė, o seno paukščio mėsa tampa tikru gardumynu.

Su išmone parinkti kvapieji prieskoniai ir žalumynai pagerina įprastų patiekalų skonį ir suteikia jiems savitumo. Saikingai vartojant prieskonius, maistas įgauna subtilųskonį bei aromatą, tampa ne tik skanus, bet ir lengvai virškinamas. Dauguma prieskonių turi ir gydomųjų savybių.

VAISTINIŲ AUGALŲ REIKŠMĖ

Lietuvoje pagrindinius vaistinius augalus aprašė Daukantas, daug prie jų tyrinėjimo prisidėjo profęsorė Šimkūnaitė. Vaistiniai augalai panaudojamiįvairių ligų gydymui ir jų profilaktika, tai ypač svarbu XX a., kai medikamentai ir fizioterapinis gydymas ne visada aktyvūs.

Lietuvoje yra apie 800 vaistinių augalų rūšių, 20 iš jų auga tik miškuose, 230 rūšių vartojama vaistiniams preparatams. Net 80 %vartojama širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti, o 74 % virškinimo organų ligoms gydyti gaminama iš vaistinių augalų.

Kai nežinomos augalų vartojimo galimybės, nepakankamai vertinama ir jų reikšmė. Daugelis mano jog apie juos galima kalbėt kaip apie nevykusį pakaitalą, kuriam reikia daug darbo, o rezultatas yra menkas.Todėl reikia atkreipti dėmesį į šiuos
faktus:

1. Kiemuose, soduose, padirvėse, pakrantėse ir t. t. auga daugybė augalų, kurių stiebus, lapus, sėklas, šakniastiebius, mūsų protėviai vartojo maistui, kurie daugelyje kitų šalių valgomi ir dabar. Daugumas šių augalų tinka mūsų maistui, bet juos vartoti trukdo mūsų nežinojimas ir nemokėjimas.

2. Moksliniai tyrinėjimai įrodė, jog šiuos augalus sveika vartoti, jie ypač maistingi ir netgi vertingesni už auginamas daržoves. , nes jie turi daug apsauginių ir mineralinių medžiagų, vitaminų, baltymų. Pvz. dilgėlės lapai maistingesni 30 % nei špinatai, o vitaminingesni net 2 kartus. Kiaulpienės, pienės ir kitų šakniastiebių kilogramas maistingumu prilygsta 2-5 kg morkų. Dėl maisto medžiagųš gausumo laukinės daržovėsyra nepakeičiamas vaistas nuo skorbuto ir pavasarį jaučiamo silpnumo.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1684 žodžiai iš 5594 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.