Priesoperacines paciento problemos
5 (100%) 1 vote

Priesoperacines paciento problemos

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………3

1. PACIENTAS KAIP OPERACIJOS OBJEKTAS……………………………………….4

1.1. Operacijos sąvoka ir jos aptartis…………………………………………………….4

1.2. Operacijos organizavimas…………………………………………………………….6

1.2.1. Priešoperacinis laikotarpis………………………………………………………….6

1.2.2. Operacinis laikotarpis………………………………………………………………7

1.2.3. Pooperacinis laikotarpis…………………………………………………………….8

1.3. Pacientas. Jo problemos priešoperaciniu laikotarpiu ir jų sprendimo būdai. .…9

2. PACIENTŲ PRIEŠOPERACINIŲ PROBLEMŲ TYRIMAS………………………..12

2.1. Tyrimo metodologija………………………………………………………………..12

2.2. Tyrimo rezultatai ir jų analizė……………………………………………………..13

2.3. Tyrimo apibendrinimas…………………………………………………………….18

IŠVADOS………………………………………………………………………………….…21

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………..22

PRIEDAI……………………………………………………………………………………..23

ĮVADAS

Dabartinės medicinos pasiekimai, leidžia gydyti žmones, vis naujesnėmis ir geresnėmis sąlygomis, tačiau neužtenka vien prietaisų, geros aplinkos, patirties kaitos. Eidamas į gydymo įstaigą, žmogus dažnai jaučia diskonfortą. Ir tai kyla, iš pačios žmogaus vidaus. Nors šiuolaikinės reformos gali patobulinti gydymo procesą, bet jie nepakeis žmogaus psichikos, emocijų, jausmų, mąstymo.

Kreipdamasis į gydymo įstaigą asmuo tampa pacientu. Norėdamas pasveikti, turi būti gydomas, priklausomai nuo atsiradusios ligos. Ne kiekvieną ligą galima diagnozuoti ir ligonį pagydyti iš karto. Vienas iš daugelio gydymo būdų yra operacija. Šis žodis, pacientui sukelia nemalonius jausmus, esama problema įsivaizduojama žymiai didesnė negu yra.

Kai kurie pacientai greitai susitaiko su ta mintimi, jog turi būti operuojami, o kai kuriems mintis apie operaciją, sukelia stresą ir daug kitų psichologinių problemų, tokių kaip: baimė, nerimas, pyktis, depresija ir kt. Visos šios problemos pacientui aktualiausios priešoperaciniame laikotarpyje, kurio metu reikia, ne tik susitaikyti su mintimi, kad „būsiu operuojamas“, bet ir su būsimais pakitimais, problemomis pooperaciniu metu.

Priešoperaciniame laikotarpyje pacientams kylančios fiziologinės ar kitokio pobūdžio problemos, medikams – ne naujiena. Atskiro žmogaus problemos yra skirtingos, todėl reikia sugebėti pažinti paciento psichologiją ir jam padėti nusiteikti operacijai.

Priešoperacinės paciento problemos egzistuoja, tačiau jas galima sumažinti ar net panaikinti.

Darbo objektas – paciento problemos priešoperaciniu laikotarpiu.

Darbo tikslas – išanalizuoti priešoperacinį laikotarpį, jame pacientui iškylančias problemas, pasiūlyti kaip jas spręsti.

Uždaviniai:

– atskleisti operacijos įtaką pacientui,

– išanalizuoti literatūrą nagrinėjamu klausimu,

– ištirti pacientų nuomonęs apie esančias problemas priešoperaciniu laikotarpiu,

– apibendrinti rezultatus ir pateikti išvadas.

1. PACIENTAS, KAIP OPERACIJOS OBJEKTAS

1.1 . Chirurginės operacijos sąvoka ir jos aptartis

Nevisada gydymas įmanomas vaistais, procedūromis ir kitais būdais. Norint ligonį išgydyti ar prislopinti ligos progresavimą yra pasitelkiamos į pagalbą operacijos. Pats žodis operacija – reiškia gydomuosius veiksmus chirurgijos įrankiais ir prietaisais (2). Kadangi, tie veiksmai daugiausia pasireiškia chirurgijos srityje, tai glaudžiausiai ir siejasi su šia medicinos sritimi.

Chirurgija – reiškia „rankų darbą“ (4) arba „ligų gydymą operacijomis“ (2,98). Medicinos enciklopedijoje, chirurgija apibūdinama kaip „medicinos šaka tirianti ligas, kurios gydomos mechaniškai (instrumentais, rankomis, spec. aparatais) veikiant pataloginį procesą, kuriant tų ligų gydymo būdus, operacijų metodus“ (5,136).

Daugelio žmonių akimis, chirurgija siejasi su pjaustymu, žaizdomis, kokio nors organo dalies ar jo viso pašalinimu. Medicinos moksle chirurginės operacijos – sena sritis.

„Chirurgijoje“ A. Sučila, L. Kuzmaitė, V. Sirvydis chirurginę operaciją apibūdina, kaip medicininį gydantį poveikį ligonio audiniams ir organams (6,40).

„Chirurginė operacija yra mechaninis audinių ir organų poveikis, atliekamas siekiant pagydyti ligonį, palengvinti jo kančias arba diagnozuoti ligą“ (3,90).

Taigi, chirurginė operacija, tam tikri veiksmai, kurie padeda užkirsti kelią ligos progresavimui, atstato normalią organizmo fiziologinę būklę, padeda diagnozuoti ligas.

Vyrauja įvairi operacijų klasifikacija. Operacijos grupuojamos:

1. Pagal atlikimo laiką:

• labai skubios operacijos,

• skubios operacijos,

• planinės operacijos.(3).

L a b a i s k u b i o s o p e r a c i j o s yra atliekamos tuoj pat atvykus pacientui į ligoninę, gelbstint ligonio gyvybę arba norint išvengti sunkių komplikacijų.

„S
k u b i o s o p e r a c i j o s – kai dėl susirgimo pavojingumo negalima operacijos atidėti ilgesniam laikui, tačiau jei reikia, ligonis gali būti kelias dienas tiriamas, ruošiamas operacijai“ (3,90).

P l a n i n e i o p e r a c i j a i yra ruošiamasi iš anksto, pacientui patogiu laiku, ištyrus detaliai jo organizmo būklę, esant palankiems tyrimo rezultatams.

2. Pagal siekiamą tikslą:

• radikalios operacijos,

• paliatyvios operacijos,

• diagnostinės operacijos.(3)

R a d i k a l i o s o p e r a c i j o s tikslas – pašalinti ligos židinį, po kurio ligonis pasveiksta.

P a l i a t y v i o s o p e r a c i j o s tikslas – pagerinti ligonio būklę, prailginti gyvenimą, palengvinti kančias.

D i a g n o s t i n ė s o p e r a c i j o s tikslas – išsiaiškinti tikslią diagnozę.

3. Pagal etapiškumą:

• vienetapės operacijos,

• dvietapės operacijos,

• daugiaetapės operacijos.

V i e n e t a p ė s o p e r a c i j o s – baigiamos vienu kartu.

D v i e t a p ė s i r d a u g i a e t a p ė s o p e r a c i j o s – atliekamos per du ar kelis kartus.

Chirurginėje praktikoje, pagal atlikimo laiką, pasitaiko tiek ekstrinių, tiek skubių, tiek planinių operacijų. Pagal siekiamą tikslą, dažniausiai pasitaiko radikalios ir paliatyvios operacijos, rečiau – diagnostinės operacijos. Pagal etapiškumą, dauguma chirurginių operacijų yra vienetapės, rečiau pasitaiko dvietapės ir daugiaetapės.

Ar operacija įvyks, tai priklauso nuo aplinkybių, ar operacija galima, ar negalima. Indikacijos operacijai – aplinkybės, dėl kurių operuoti galima, o kontraindikacijos – aplinkybės, dėl kurių operacija negalima. Tiek indikacijos, tiek kontraindikacijos skirstomos į: reliatyvias ir absoliučias (žr.lentelę Nr.1).

Lentelė Nr. 1.

Pavadinimas Absoliučios Reliatyvios

Indikacijos Būtina operuoti, nes neoperavus iškyla grėsmė paciento gyvybei. Kai neoperuotas ligonis gali gyventi, o operuojant jį galima išgydyti.

Kontraindikacijos Negalima operuoti, dėl įvairių fiziologinių priežasčių, kurių pašalinti neįmanoma. Negalima operuoti, dėl tam tikrų priežasčių, kurias pašalinti įmanoma.

Taigi, chirurginė operacija padeda keisti paciento būklę, indikacijos ir kontraindikacijos apsprendžia ar galima yra ligoniui operacija, o operacijų klasifikavimas nurodo, kaip ji turėtų būti organizuojama ir kokio tikslo yra siekiama.

1.2 . Operacijos organizavimas

Operacijos organizavimas priklauso nuo tai, kokia operacija bus atliekama, koks jos siekiamas tikslas, atlikimo laikas ir etapiškumas.

Operacijos organizavimas apima ne tik pačią operaciją, bet ir priešoperacinį ir pooperacinį laikotarpį. Nuo pasiruošimo operacijai ir slaugos pooperaciniame laikotarpyje priklauso paciento stabilumas ir pasveikimas.

1.2.1. Priešoperacinis laikotarpis

„Priešoperacinis laikotarpis tęsiasi nuo to momento, kai galutinai nusprendžiama, kad bus atliekama tam tikra chirurginė operacija, iki kol pacientas atsigula ant operacinio stalo. Šis laikotarpis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių parų, net ilgiau“ (1,143). Tai, priklauso nuo pačios operacijos. Tiek slaugytojai, tiek pacientai yra labiau pasiruošę, kai operacija yra suplanuota. Tada sužinome daugiau informacijos apie pacientą, ištiriama ne tik tas organas kuris bus operuojamas, bet ir bendra ligonio būklė.

Priešoperaciniu laikotarpiu, reikia numatyti ar operacija bus eilinė, ar ko nors išskirtina. Taip pat reikia numatyti specifines detales, kurios bus reikalingos operaciniu ir pooperaciniu laikotarpiu.

Egzistuoja bendras, betarpiškas, ekstrinis bei vaiko paruošimas operacijai. Čia didžiausia atsakomybė tenka slaugytojui, kuris turi ištirti ir nuteikti pacientą operacijai.

„Bendras paruošimas operacijai apima:

• paciento ištyrimą,

• gretutinių susirgimų gydymą,

• bendros organizmo būklės stiprinimą,

• paciento psichologinį paruošimą,

• paciento mokymą“ (3,90).

Slaugytojas aktyviai dalyvauja paciento tyrime. Ne tik pats surenka informaciją apie pacientą, bet ir užsako ligoniui paskirtus tyrimus (rentgenologinį, ultragarsinį, endoskopinį, radioizotopinį) ir tiems tyrimams pacientą ruošia (3). Taip pat slaugytojas turi rūpintis, ne tik ligonio pagrindiniu susirgimu, kuriuo paguldytas, bet ir gretutiniais susirgimais, ypač jei turi įtakos operacijai ir ligonio pasveikimui.

Neužtenka paruošti paciento tik fizinę būklę, daug didesnio dėmesio reikia skirti paciento psichikos paruošimui. Slaugytojui techninių priemonių paruošimas yra eilinis dalykas, o atskiro ligonio paruošimas skiriasi ir būna individualus kiekvienam. Čia slaugytojas turi bendrauti daug su pacientu, suteikti informacijos kaip vyksta paruošimas operacijai, kokia numatoma operacijos eiga ir kokios galimos problemos po operacijos.

Priešoperaciniu laikotarpiu pacientą reikia informuoti apie būsimus tyrimus, procedūras, anesteziją kaip ir dėl ko bus tai daroma. Reikia įsitikinti ar ligonis informaciją suvokė, atsakyti į dar jam kylančius klausimus ir neaiškumus. Suteikta informacija sumažina psichinę paciento įtampą, padeda nugalėti nerimą. Taip pat informacija turi būti suteikiama šeimos nariams, bei artimiesiams.

Betarpiškas paciento paruošimas operacijai vyksta šiek tiek skirtingai, nei bendras paruošimas. Ruošimasis pradedamas paskyrus konkretų operacijos laiką (dažniausiai
iš vakaro). Šiuo laikotarpiu ligoniui yra skiriamas atitinkamas maisto rėžimas, specialios procedūros (infuzija, nazogastrinio zondo įvedimas ir kt), pašalinami nereikalingi veiksniai galintys turėti įtakos operacijai (nuvaloma kosmetika, pašalinami plaukai nuo operacinio lauko, išimami protezai ir kt.). Ligonis yra dar kartą nuraminamas, padrąsinamas (3).

Ruošiant ligonį ekstrinei operacijai, paruošimo laikas sutrumpinamas iki minimumo. Atliekami, tik būtiniausi tyrimai, taip pat kaip ir betarpiško paruošimo metu, pašalinami veiksniai galintys turėti įtakos operacijai (3).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1485 žodžiai iš 4916 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.