Prievolės ir jų rūšys
5 (100%) 1 vote

Prievolės ir jų rūšys

1121

PLANAS

ĮŽANGA

1. PRIEVOLĖS SĄVOKA

2. PRIEVOLINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ BRUOŽAI

3. PRIEVOLĖS ŠALYS, OBJEKTAS, TURINYS IR FORMA

3.1. Prievolės šalys

3.2. Prievolės objektas

3.3. Prievolės turinys

3.4. Prievolės forma

4. PRIEVOLIŲ KLASIFIKACIJA

4.1. Pagal prievolės turinį

4.2. Pagal prievolės objekto apibrėžtumą

4.3. Pagal prievolės šalių subjektinių teisių ir pareigų įgyvendinimo būdą

4.4. Regresinė prievolė

NAUDOTA LITERATŪRA

ĮŽANGA

Civilinėje apyvartoje dalyvauja teisės subjektai – fiziniai ir juridiniai asmenys, o kartais ir valstybė, kurie atlikdami visokiausius juridinius veiksmus įgyja įvairias materialines vertybes nuosavybės teise, patikėjimo teise, teise laikinai naudotis tam tikru turtu, sumoka pinigus už paslaugas, teikia paskolą, atlygina nuostolius, padarytą žalą, atlieka įvairaus pobūdžio paslaugas, perduoda vieni kitiems tam tikras savo teises ir pareigas, vykdant ūkinę, komercinę ar kitokią veiklą. Taigi tarp teisės subjektų susidaro labai daug ir įvairių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių, kurie pagal savo prigimtį ir turinį sąlygoja atitinkamą jų teisinį reguliavimą. Visi šie santykiai, sureguliuoti teisės normomis, apibūdinami vienu bendru terminu – prievoliniai santykiai. Nežiūrint jų įvairovės pagal turinį ir juridinę prigimtį jie turi tam tikrus bendrus juridinius požymius, kurie duoda pagrindą juos klasifikuoti į atitinkamas grupes.

Prievolinė teisė sudaro civilinės teisės pošakį, t.y. jos normomis reguliuojamų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių apimtis yra mažesnė negu civilinės teisės. Civilinės teisės reguliavimo dalyką apibrėžia Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (LR CK) 1.1 straipsnis, kuriame nustatyta, kad šis kodeksas reguliuoja turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius taip pat šeimos santykius, o įstatymų numatytais atvejais šis kodeksas reguliuoja taip pat ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.

Prievolinės teisės reguliavimo dalyką taip pat sudaro turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Tačiau jų apimtis mažesnė, palyginus su civilinės teisės dalyku, nes prievolinė teisė nereguliuoja nuosavybės santykių, santykių, kylančių iš autorystės. Pasak doc. P. Rasimavičiaus, prievolinės teisės išskirtinė savybė – tai, kad prievolinės teisės normos dažniausiai reguliuoja tuos turtinius ir asmeninius neturtinius santykius, kurie pasižymi savo dinamiškumu, t.y. dėl įvairių materialinių vertybių perėjimo iš vienų asmenų kitiems nuosavybės teise, patikėjimo teise, laikinai naudotis įvairių paslaugų suteikimu, nepriklausomai nuo juridinio pagrindo, pavyzdžiui, dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, dėl turto nuomos, dėl įvairių paslaugų suteikimo, dėl žalos asmeniui ar turtui atlyginimo ir pan.

Prievolinės teisės teisinis reguliavimo metodas pagrįstas bendrais civilinių santykių teisinio reguliavimo principais: subjektų – prievolės šalių lygiateisiškumas, nuosavybės neliečiamumas, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopa civilinių teisių teismine gynyba, šalių ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos.

1. PRIEVOLĖS SĄVOKA

Prievolės sąvoka buvo žinoma jau senovės romėnų teisės doktrinoje ir teisėje. Joje buvo skiriama: asmens daiktinė teisė – teisė daiktui, asmens asmeninė teisė – teisė asmeniui.

Teisė asmeniui yra asmens laisvės suvaržymas, kuris verčia asmenį ką nors daryti arba ko nors nedaryti. Tokio asmens suvaržymo nebūtų, jeigu jo nevaržytų prievolės santykiai. Pagal romėnų teisės doktriną prievolė yra teisė reikalauti bet kurio veiksmo, tenkinančio turto interesą arba nuo to veiksmo susilaikyti. Pagal romėnų teisę pagrindinis skirtumas, kuris skiria daiktinę teisę nuo prievolinės yra tas, kad pirmumo ir sekimo teisę turi tik daiktinė teisė.

Kai kurių šalių teisės sistemose nėra apibendrintos prievolės sąvokos sampratos, kuri turėtų norminį pobūdį. Šių šalių teisės doktrinoje nagrinėjama bendra prievolės sąvoka. Ji taikoma prievolėms, atsirandančioms iš sutarčių arba iš prievolių dėl žalos padarymo, tačiau joje neanalizuojamos šių prievolių bendros ypatybės arba bendri principai.

Lietuvos teisės doktrinoje, įstatymuose ir poįstatyminiuose norminiuose aktuose sąvoka „prievolė“ vartojama įvairiomis prasmėmis, pavyzdžiui, „prievolė“ kaip teisinis santykis; „prievolė“ kaip skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų kreditoriaus naudai; be to, „prievolė“ kartais suprantama kaip dokumentas, kuriame išreikšta skolininko pareiga, pavyzdžiui, paskolos sutartis, vekselis, čekis ir kt.

Prievolė pagal savo juridinę prigimtį yra civilinių teisinių santykių rūšis, todėl ji gali atsirasti tiktai tarp tokių asmenų, kurie pagal įstatymą yra pripažįstami teisės subjektais. Pavyzdžiui, jeigu neveiksnus asmuo padarys žalą asmeniui ar turtui, tai tokio prievolinio teisinio santykio šalimi – skolininku bus ne žalą padaręs neveiksnus asmuo, o jo globėjas. Lietuvos teisėje prievolės sąvoka yra legali, t.y. apibrėžta įstatymu.

LR CK 6.1 straipsnis apibrėžia prievolę kaip teisinį santykį, „kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam
tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą“.

Iš šios sąvokos matyti, kad prievolė kaip prievolinis teisinis santykis turi tokių požymių, kurie leidžia juos nagrinėti kaip vieningą, glaudžiai tarpusavyje susijusią sistemą, o kita vertus, duoda galimybę juos atriboti nuo kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, nuosavybės santykių.

2. PRIEVOLINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ BRUOŽAI

Prievolinius teisinius santykius charakterizuoja šie bruožai:

1. Prievolės subjektų apibrėžtumas. Jis pasireiškia tuo, kad prievoliniame teisiniame santykyje yra konkretūs teisės subjektai, kurie turi griežtai apibrėžtas subjektines teises ir pareigas. Tuo tarpu nuosavybės santykiuose paprastai žinomas tik savininkas, o kam ir kokiu teisiniu pagrindu atsiras tarp savininko ir kito asmens prievoliniai teisiniai santykiai – nežinoma.

2. Prievolės dinamiškumas. Prievolė yra ekonominės apyvartos teisinė forma, o ekonominė apyvarta yra labai dinamiška, nes materialinių vertybių perėjimas iš vienų subjektų kitiems susijęs su nuosavybės arba patikėjimo teisės perėjimu kitiems asmenims, arba įvairių paslaugų teikimu, pavyzdžiui, darbų atlikimu, pervežimu, laikinu turto pasinaudojimu ir pan.

3. Prievolės turinio apibrėžtumas. Prievolinė teisė nesuteikia kreditoriui teisės veikti kaip jis nori, o suteikia tik teisę reikalauti, kad skolininkas atliktų tam tikrus veiksmus arba susilaikytų nuo tokių atlikimų, kurie sudaro prievolės turinį. Todėl prievolinėje teisėje prievolinio teisinio santykio šalių teisės ir pareigos, kurios sudaro prievolės turinį yra griežtai apibrėžtos konkrečiu kreditoriaus reikalavimu ir skolininko konkrečios pareigos atlikimu (pvz., grąžinti skolą 1000 Lt, atlyginti padarytą turtui žalą 5000 Lt)

4. Prievolės šalių subjektinių teisių gynimas. Prievolės šalys – kreditorius ir skolininkas turi subjektines teises ir pareigas prievolėje. Dažniausiai pažeidžiamos kreditoriaus subjektinės teisės, kai skolininkas ne laiku arba netinkamai įvykdo savo subjektinę pareigą. Kreditorius pažeistą savo reikalavimo teisę gali ginti teisme, t.y. priversti skolininką atlikti prievolėje numatytus veiksmus kreditoriaus naudai.

5. Prievolės tikslingumas. Prievoliniai teisiniai santykiai paprastai atsiranda dėl to, kad kreditorius ar skolininkas vienokiu ar kitokiu būdu nori patenkinti savo poreikius bei interesus.

Kreditorius ar skolininkas to siekdamas priverstas užmegzti atitinkamus turtinio ar asmeninio neturtinio pobūdžio santykius, kurie sureguliuoti prievolinės teisės normų tampa prievoliniais santykiais.

Toks kreditorius ar skolininkas veikia tikslingai, o užmegzdamas prievolinius santykius su skolininku, įpareigoja pastarąjį atlikti jo naudai tam tikrus veiksmus, kurie patenkina prievolės šalių poreikius ar interesus. Tokie skolininko veiksmai dažniausiai tiesiogiai atliekami kreditoriui, bet gali būti ir trečiojo asmens naudai, kurį nurodo kreditorius (LR CK 6.101 straipsnis).

3. PRIEVOLĖS ŠALYS, OBJEKTAS, TURINYS IR FORMA

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1207 žodžiai iš 4023 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.