Prievolių įvykdymo užtikrinimas laidavimas garantija ir netesybos
5 (100%) 1 vote

Prievolių įvykdymo užtikrinimas laidavimas garantija ir netesybos

112131

T U R I N Y S

Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

1. Prievolės užtikrinimo sąvoka.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . .. . 3

2. Prievolės sankcija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . .. 4

3. Laidavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5

4. Garantija. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . .. 7

.5 Netesybų sąvoka. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. 9

6. Prievolės pasibaigimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . .13

Išvados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .15

Naudota literatūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .16

ĮVADAS

Paprastai sąvoka „prievolė“ suprantama kaip tam tikras teisinis santykis. Kartais sąvoka „prievolė“ suprantama kaip skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo. Atskirai sąvoka „prievolė“ suprantama kaip dokumentas, kuriuo nustatyta tam tikra skolininko pareiga ir kreditoriaus teisė.

Prievolė yra:

1) teisinis turto perėjimas iš vieno asmens nuosavybės į kito asmens nuosavybę;

2) tarp ūkio subjektų – teisinė gamybos produkcijos realizavimo ir komercinių ryšių forma;

3) tarp ūkio subjektų ir fizinių asmenų – teisinė fizinių asmenų materialinių ir kultūrinių poreikių patenkinimo forma;

4) teisinė disponavimo fizinių asmenų nuosavybe forma;

5) teisinė viešosios ir privatinės nuosavybės, fizinių asmenų sveikatos ir gyvybės apsaugos forma.

1. PRIEVOLĖS UŽTIKRINIMO SĄVOKA

Prievoliniai santykiai yra viena iš teisinių santykių rūšių, todėl jų prievolių įvykdymas turi būti saugomas ir realizuojamas teisinėmis priemonėmis, kurios turi prievartos pobūdį. Tokias priemones nustato įstatymai, ir jos pagal savo turinį yra labai įvairios.

Dauguma prievolių įvykdomos savanoriškai.

Kai kurios iš teisinių priemonių gali būti skirtos priversti prievolę įvykdyti, neįtraukiant jų į prievolinius teisinius santykius. Tai bendros tvarkos priemonės, kurioms priklauso reiškiniai dėl priverstinio prievolės įvykdymo, taip pat reiškiniai dėl nuostolių atlyginimo prievolės neįvykdžius arba įvykdžius ją netinkamai. Tačiau pasitaiko atvejų, kai skolininkas neįvykdo prievolės ir jokių nuostolių nėra arba nuostoliai yra, bet dėl įvairių priežasčių negalima įrodyti jų dydžio. Šiuo atveju realiai negalima priversti prievolės įvykdyti.

Teismas arba arbitražas gali išieškoti iš skolininko individualiais požymiais apibrėžtą daiktą arba tam tikrą kiekį vienarūšių daiktų. Bet ką daryti, jeigu jų nėra?

Dėl to kontrahentai, sukurdami prievolinius santykius, gali tarpusavio susitarimu numatyti specialaus charakterio papildomas užtikrinimo priemones, kurios leidžia siekti prievolės įvykdymo nepriklausomai nuo to, ar padaryti kreditoriui nuostoliai, ar turi skolininkas turto.

Jeigu valstybė suinteresuota prievolės įvykdymu, tai specialus prievolės įvykdymo užtikrinimas yra tiesiogiai numatomas įstatyme.

Prievolės įvykdymo užtikrinimas yra tokios įvykdymą skatinančios priemonės, kurios turi ne visuotinį, o specialų papildomą charakterį ir taikomos ne visoms, o tiktai toms prievolėms, kurioms jos specialiai nustatytos įstatymo arba šalių susitarimu.

Galiojantys įstatymai nustato šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus: netesybas, rankpinigius, garantiją, laidavimą. Labiausiai yra paplitusios netesybos: dažniausiai – tarp ūkio subjektų, rečiau – tarp fizinių asmenų. Paskolos sutartys dažnai užtikrinamos laidavimu, garantija.

Prievolės įvykdymo užtikrinimu vadinasi įstatyme arba sutartyje prie pagrindinės prievolės numatytas papildomas neigiamas turtines pareigas, kurios taikomos prievolės nevykdančiai šaliai. Jo paskirtis skatinti skolininką įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai.

Prievolės įvykdymo užtikrinimo esmė:

1) neįvykdžius pagrindinės prievolės arba įvykdžius netinkamai, atsiranda papildoma prievolė prie teisės išieškoti nuostolius;

2) papildomos prievolės yra neigiamo turtinio pobūdžio;

3) papildomos prievolės drausmina, skatina prievolės šalis tinkamai vykdyti sutartis;

4) papildomos prievolės stiprina sutartinę drausmę.

2. PRIEVOLĖS SANKCIJA

Teisės moksle sąvoka „sankcija“ yra daugiareikšmė, dažnai suprantama kaip įvairios prievolės. Nurodysime kai kurias svarbiausias jos reikšmes:

1) kaip sankciją įprasta suprasti tą teisinės normos dalį, kurioje įstatymų leidėjas numato tam tikras teisines pasekmes tais atvejais, kada šios normos netaikomos, pavyzdžiui, sandorio negalioj imas nesilaikant įstatymo reikalaujamos formos. Įstatymas teigia, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį;

2) sankcija suprantama kaip atitinkamo valstybinio organo (administracinio, prokuratūros ar
arbitražo) leidimas atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, administracinį iškeldinimą gresiant namams sugriūti;

3) civilinės teisės moksle sankcija laikoma turtinės ir kitos nenaudingos priemonės, taikomos asmenims, jiems atlikus teisę pažeidžiančius veiksmus, kaip antai: neįvykdžius prievolės arba įvykdžius ją netinkamai, padarius žalą, esant kitiems įstatyme numatytiems pagrindams.

Civilinėje teisėje sankcijai būdingi du požymiai:

1) sankcija yra turtinė ir kitokia (neturtinė) teisinė pasekmė, kuri taikoma asmenims esant įstatyme numatytoms sąlygoms;

2) sankcija taikoma esant normatyviniam ir teisiniam-faktiniam pagrindui.

Normatyviniu pagrindu vadinamas įstatymo paliepimas (nurodymas, įpareigojimas), teisiniu-faktiniu – tam tikro asmens teisę pažeidžiantys veiksmai (prievolės neįvykdymas, žalos kitam asmeniui padarymas, įgijimas arba sutaupymas be pagrindo).

Kiekviena civilinė teisinė prievolė turi atitinkamą sankciją, kuria kreditorius užtikrina prievolės įvykdymą. Pagal įstatymą kreditorius turi teisę:

1) reikalauti prievarta įvykdyti prievolę;

2) taikyti daugiau nenaudingų turtinių priemonių arba kitas teisines pasekmes (pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius).

3. LAIDAVIMAS

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduoja, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 2 d.). Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį, įstatyme numatytais atvejais ar teismo sprendimu. Laidavimas gali atsirasti nepriklausomai nuo to, ar asmuo, už kurio prievolę laiduojama, prašo prievolę užtikrinti.

Asmuo gali laiduoti tiek už pagrindinį skolininką, tiek už jo laiduotoją.

Laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas. Taip pat gali būti užtikrinama tik pagrindinės prievolės dalis. Laidavimu užtikrinant visą pagrindinę prie¬volę, automatiškai užtikrinamas ir šalutinių prievolių įvykdymas.

Laidavimo sutartis turi būti sudaroma rašytine forma. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią (CK 6.79 str.).

Laidavimo sutartis sudaroma siekiant užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą. Laidavimo sutartį reikia skirti nuo paprastos rekomendacijos arba kreditiškumo pažymos. Šitokia rekomendacija yra vienašališkas veiksmas, o laidavimo sutartyje turi būti aiškiai išreikštas įsipareigojimas prisiimti laidavimo prievolę.

Laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.78 str. 2 d., 6.87 str. l p.).

Laidavimas taip pat pasibaigia, jeigu kreditorius per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sieja su prievolės įvykdymo terminu, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, tai nesant kitokio susitarimo laiduotojo atsakomybė pasibaigia suėjus 2 metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos.

Prievolės neįvykdę, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidarūs skolininkai, j eigų ko kito nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1d.). Laiduotojas atsako ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, konkrečiai imant, už procentų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Taigi, kai ko kita nenustato laidavimo sutartis, kreditorius savo nuožiūra gali išieškoti iš skolininko arba laiduotojo. Gali būti keli laiduotojai. Jeigu sutartyje nenurodoma kitaip, jie atsako solidariai.

Šalys susitarimu gali apriboti laiduotojo ar kelių laiduotojų atsakomybę tiktai skolos dalimi arba tiktai pagrindine suma ir pan. Tačiau jeigu tokių apribojimų nėra, laiduotojas atsako ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas.

Laiduotojas turi teisę ir pareigą. Jeigu kreditorius pareiškia ieškinį laiduotojui, tai šis privalo patraukti skolininką dalyvauti byloje. Priešingu atveju skolininkas turi teisę pareikšti laiduotojo regresinio reikalavimo atžvilgiu (CK 6.82 str. l d.) visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo kreditoriui.

Laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimo atžvilgiu visus atsikirtimus, kuriuos galėtų pareikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės pareikšti šiuos atsikirtimus net ir tuo atveju, kai skolininkas nuo jų atsisako arba pripažįsta savo prievolę (CK 6.82 str. 2,3 d.).

Kad pareikštų visus atsikirtimus, laiduotojas privalo patraukti skolininką dalyvauti byloje.

Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės, turimos šioje prievolėje.

Kiekvienas iš kelių laiduotojų turi teisę regreso būdu reikalauti iš skolininko sumokėtos sumos (CK 6.83 str. 3 d.).

Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui kreditorius privalo perduoti dokumentus, patvirtinančius reikalavimą skolininkui, taip pat teises, užtikrinančias tą reikalavimą.

Laidavimo pabaiga:

1) kai baigiasi juo užtikrinama prievolė;

2) kai miršta laiduotojas;

3) kai iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios nenu¬matytos aplinkybės, jei sutartis nenumato ko kita;

4) kai skola pagal laidavimu užtikrintą prievolę perkeliama kitam asmeniui, o
laiduotojas nesutinka kreditoriui laiduoti už naująjį skolininką;

5) kai kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko ar laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą.

4. GARANTIJA

LR CK 6.90-6.97 str. garantija numatyta kaip prievolių užtikrinimo priemonė. Sąvoka „garantija“ teisinėje ir ekonominėje literatūroje suprantama įvairiai. Tarptautinių žodžių žodyne (1992. P. 174) sąvoka „garantija“ kildinama iš prancūzų kalbos žodžio „garantie“ (laiduoti):

1) sutarties arba įstatymo nustatyta juridinio asmens ar piliečio prievolė atsakyti kito juridinio asmens ar piliečio kreditoriui už skolininko prievolės nevykdymą;

2) atsakomybė pirkėjui, klientui už jo įsigytos prekės ar jau atlikto darbo gerumą, pavyzdžiui, įsipareigojimas nemokamai taisyti gedimus. Tarptautiniuose prievoliniuose santykiuose valstybė ar jos institucijos gali prisiimti laida¬vimo funkciją, t.y. įsipareigoti atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį garantuojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies. Tokios garantijos dažniausiai suteikiamos sudarant paskolos sutartis.

Garantija yra papildoma sutartis prie pagrindinės sutarties. Jos sąvoką apibrėžia LR CK 6.90 str. l d. Garantija laikoma įstatymuose ar sutartyje numatyta vieno asmens pareiga visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu pirmasis asmuo – skolininkas – prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir tam tikromis aplinkybėmis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais) atlyginti kreditoriui nuostolius. Garanto atsakomybė yra subsidiari (CK 6.90 str. l d.).

Garantas, įvykdęs asmens – skolininko – prievolę, turi teisę atgrežtinio reikalavimo būdu reikalauti iš asmens – skolininko – savo sumokėtos sumos.

LR CK 6.91 str. šiai sutarčiai nustato ypatingos formos reikalavimus. Sutarties nustatyta garantija turi būti sudaroma paprasta rašytine forma. Pagal įstatymą šios rašytinės formos nesilaikymas garantijos sutartį daro negaliojančią.

Garantijos sutartis artima laidavimo sutarčiai (CK 6.76-6.89 str.), tačiau yra esminis skirtumas: pagal laidavimo sutartį prievolės neįvykdęs skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidarūs skolininkai, jeigu laidavimo sutartis nenustato ko kita. Taigi laidavimo atveju prievolės neįvykdžius kreditorius tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojo gali pareikalauti prievolę įvykdyti.

Sudarius garantijos sutartį, garantui atsiranda papildoma prievolė, įpareigojanti garantą įvykdyti prievolę ar tiktai tą dalį, kuri neįvykdyta pa¬grindinio skolininko.

Banko garantija bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 str.). Banko garantija įsigalioja nuo jos suteikimo momento, ir bankas negali jos atšaukti, jei ko kita nenustato sutartis. Kreditorius negali perduoti garantija užtikrintos prievolės reikalavimo teisės, jei taip pat ko kita nenustato sutartis.

Banko garantija pasibaigia:

1) kai bankas sumoka kreditoriui garantijoje numatytą sumą;

2) kai sueina garantijoje nurodytas garantijos terminas;

3) kai kreditorius atsisako savo teisių pagal garantiją.

Bankas, sužinojęs apie garantijos pabaigą, turi tuoj pat apie tai pra¬nešti skolininkui.

Bankas ir skolininkas gali sutartyje numatyti banko, sumokėjusio garantijoje nustatytą pinigų sumą kreditoriui, regreso teisę skolininkui.

5. NETESYBŲ SĄVOKA

Netesybomis vadinama įstatyme arba sutartyje numatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Dažniausiai netesybos numatomos už termino įvykdyti prievolę pažeidimą. Grėsmė mokėti netesybas skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę.

LR CK 6.71 str. numatytos dvi netesybų formos:

1) bauda, kuri nustatoma konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Pavyzdžiui, tiekimo sutartyje numatoma, kad už prekės suženklinimo pažeidimą pirkėjas privalo sumokėti 50 Lt baudą arba už netinkamos kokybės prekės patiekimą tiekėjas privalo sumokėti 20% šios prekės vertės baudą;

2) delspinigiai, kuriuos skolininkas privalo mokėti kreditoriui už prievolės įvykdymo termino praleidimą, skaičiuojant už kiekvieną pavėluotą dieną, savaitę, dekadą ir t.t. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 14 d. įstatymo „Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų“ 4 str. 3 d. nustato, kad už laiku neapmokėtus mokamuosius pavedimus ir mokamuosius reikalavimus bankas apskaičiuoja ir neginčo tvarka išieško 0,8% delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną lėšų gavėjo naudai.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1989 žodžiai iš 3865 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.