Prievolių įvykdymo užtikrinimo sąvoka ir rūšys
5 (100%) 1 vote

Prievolių įvykdymo užtikrinimo sąvoka ir rūšys

1121

VILNIAUS UNIVERSITETAS

TEISĖS FAKULTETAS

CIVILINĖS TEISĖS IR PROCESO KATEDRA

(Neakivaizdinis skyrius, 2 kursas, 4 metų studijų grupė)

Prievolių įvykdymo užtikrinimo sąvoka ir rūšys.

Rankpinigiai, samprata ir susitarimo dėl rankpinigių forma

VILNIUS, 2002

Turinys

1. Prievolės sąvoka ir dalykas 3

2. Prievolių įvykdymo užtikrinimas 3

3. Prievolių įvykdymo užtikrinimo rūšys 6

4. Rankpinigiai 8

5. Literatūra 11

6. Praktinė užduotis 12

Prievolės sąvoka ir dalykas

Prievolės sąvoka buvo žinoma jau senovės romėnų teisės doktrinoje ir teisėje. Joje buvo skiriama daiktinė teisė – teisė daiktui, asmens asmeninė teisė – teisė asmeniui.

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veikimo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolių dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Prievolės dalyku taip pat gali būti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibūdintas pagal rūšį ar kiekį arba kurį galima apibūdinti pagal kitus kriterijus. Prievolės dalykas gali turėti piniginę arba nepiniginę išraišką, tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus. Prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas

Visuomet yra galimybė, kad skolininkas gali neįvykdyti subjektinės pareigos prievolėje dėl nesąžiningo požiūrio į savo pareigą, dėl jo nemokumo ir dėl kitokių objektyvių arba subjektyvių priežasčių.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo būtinybė atsirado iš siekio apsaugoti kreditoriaus interesus. “Vakaruose jau seniai egzistuoja įstatymai, reguliuojantys šios srities santykius”. Tiek kontinentinės, tiek anglų, tiek amerikiečių teisės sistemos numato įvairius būdus, kurie užtikrintu, kad skolininkas įvykdys savo subjektinę pareigą prievolėje. Logika paprasta: kreditorius suteiks kreditą, tik tuomet, jei jo reikalavimai bus patikimai apsaugoti, esant preliminariai galimybei – sutarties partneriui nevykdant savo prievolių. Apie patikimumą sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju pats kreditorius, tačiau keliami reikalavimai yra vienodi: kreditorius turi būti tikras, kad jo reikalavimas tinkamai įvertintas, ir padengtas, tarkim, skolininko turtu, jog prireikus be didelio vargo ir papildomų išlaidų jo reikalavimas bus patenkintas ir jis patirs minimalių nuostolių.

Daugelis civilinės teisės teoretikų skiria du prievolių įvykdymo užtikrinimo pobūdžius :

1) skatinamojo pobūdžio skolininko atžvilgiu, nes kitaip jo laukia netesybos ( bauda, delspinigiai ) ;

2) garantinio pobūdžio – skolininko nemokumo atveju už jį prievolę įvykdys laiduotojas, įkaito davėjas.

Abi šio pobūdžio rūšys neatsiejamai susijusios viena su kita, t.y., kiekvienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų turi jų atspalvį.

Tai, kad sudarant civilinę sutartį, aptariamos šalių teisės ir pareigos, dar nereiškia, kad jos bus įvykdytos. Aptariami prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai turi specifinį pobūdį – jie neturi bendro pobūdžio. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai turi daiktinės teisės pobūdį.

Tačiau taip kategoriškai teigti negalima, nes jeigu įkeitimas – tikrai turi daiktinės teisės pobūdį, tai laidavimas, garantija, rankpinigiai turi prievolinės teisės pobūdį.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – įstatymu ar sutartimi nustatyta papildoma prievolė prie pagrindinės prievolės, kaip skolininko civilinė – turtinė atsakomybė už pagrindinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Šis pateikiamas universalus prievolių įvykdymo apibrėžimas yra informatyvus tuo, kad pateikia esminius suvokimo, kas traktuotina kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas, momentus, būtent:

1) bet kuriuo atveju tai -papildoma prievolė – tai išplaukia iš prievolių įvykdymo užtikrinimo instituto tikslinės paskirties;

2) ši prievolė traktuotina kaip civilinė turtinė atsakomybė, kuri savo ruožtu taip pat įvardijama kaip prievolė ( išvada darytina analizuojant civilinės atsakomybės apibrėžimą, kuriuo teigiama, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius

ir sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas);

3) ši papildoma prievolė gali būti numatyta sutarties ar įstatymu – tai – jos atsiradimo pagrindas.

Iš šios prievolių įvykdymo užtikrinimo sąvokos taip pat darytina išvada, kad šalys turi pareigą ne tiktai įvykdyti prievolę, bet įvykdyti prievolę tinkamai, pagal civiliniuose įstatymuose, poįstatyminiuose norminiuose aktuose bei sutartyse nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, – pagal paprastai
reiškiamus reikalavimus.

Jau buvo minėta, kad skiriami du pagrindiniai prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų tikslai, t. y.:

1) jais sumažinamas negatyvių pasekmių mastas;

2) apsaugomi kreditoriaus interesai;

Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais siekiama stimuliuoti skolininko veiksmus, kad jis tinkamai elgtųsi, tuo pačiu suteikia kreditoriui daugiau ar mažiau patikimą garantiją, kad jo teisės bus įgyvendintos. Skolininko atitinkamo elgesio stimuliavimas pasireiškia tuo, kad kreditoriui suteikiamos papildomos teisės tam, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių arba, kad jos būtų pašalintos.

Prievolių įvykdymo principuose įtvirtinti reikalavimai prievolių kokybei, kiekiui, prievolės atlikimo terminams, vietai ir pan. Prievolių įvykdymo principai yra privalomi prievolės šalims, ir šalys savo subjektines teises ir pareigas privalo įgyvendinti vadovaujantis šiais principais.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad prievolių įvykdymo principai padeda realizuoti ne tik kreditoriaus, bet taip pat ir skolininko teisių apsaugos mechanizmą. Kadangi kreditorius prievolėje turi ne tik subjektines teises, bet ir pareigas. LR Civiliniame kodekse įtvirtinti šalių bendradarbiavimo bei ekonomiškumo principai, nustatyta, kad kiekviena iš šalių turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir visokeriopai padėti antrajai šaliai atlikti savo pareigas.

LR Civiliniame kodekse yra įtvirtintas realaus prievolių įvykdymo principas, kuris reikalauja, kad skolininkas, sumokėjęs netesybas ir atlygines nuostolius, turi subjektinę pareigą įvykdyti prievolę natūra.

Svarbus ir tinkamas prievolės priėmimo įforminimas, nes prievolės šalys netinkamai įforminusios prievolės įvykdymo priėmimo-perdavimo ateityje gali netekti galimybės įrodyti savo teisę pareikšti pretenzijas dėl netinkamo prievolės įvykdymo išieškoti netesybas, nuostolius.

Reikėtų pabrėžti, kad prievolės užtikrinimas taip pat sudaro naują prievolinį santykį tarp kreditoriaus ir skolininko arba asmens, kuris laiduoja už skolininką. Tačiau ši prievolė ypatingos rūšies, pasižyminti specifiniais požymiais, kadangi tai papildoma prievolė prie užtikrinamos, pagrindinės prievolės.

Pirma, pagrindinės prievolės negaliojimas daro negaliojančia ir užtikrinamąją prievolę ir priešingai, užtikrinamosios prievolės negaliojimas neturi įtakos pagrindinės prievolės galiojimui.

Antra, kreditoriui reikalavimo teisę perleidus trečiajam asmeniui kartu su pagrindine prievole pereina ir užtikrinančioji.

Trečia, pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir šios prievolės užtikrinimo būdas.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo rūšys

Siekiant apsaugoti kreditoriaus interesus, Europos kontinentinės, anglų ir amerikiečių teisės sistemos numato įvairius būdus, kurie užtikrina, kad skolininkas įvykdys subjektinę pareigą prievolėje. Vieni prievolių užtikrinimo būdai turi skatinamąjį pobūdį skolininkui įvykdyti prievolę, pavyzdžiui, netesybos (bauda, delspinigiai), o kiti garantuoja kreditoriui, kad skolininko nemokumo atveju už jį prievolę įvykdys laiduotojas, įkaito davėjas. Yra būdų, kurie turi daiktinės teisės pobūdį, pavyzdžiui, įkeitimas, o laidavimas, garantija, rankpinigiai – prievolinės teisės pobūdį.

Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Su įkeitimu (hipoteka) susijusius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek būsimų prievolių įvykdymas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t.. Jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles nustatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Yra keturios netesybų rūšys:

• Įskaitinės netesybos (bauda, delspinigiai) – kai už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą yra nustatytos netesybos (bauda, delspinigiai). Dėl to susidarę kreditoriui nuostoliai atlyginami tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotos netesybos (bauda, delspinigiai).

• Išimtinės netesybos (bauda, delspinigiai) – yra tokios, kai už prievolės neįvykdymą arba netinkamą vykdymą leidžiama iš skolininko išieškoti netesybas (baudą, delspinigius), bet negalima išieškoti nuostolių.

• Baudinės netesybos (bauda, delspinigiai) – yra tokios, kai už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą leidžiama išieškoti iš
tik netesybas (baudą, delspinigius), bet ir nuostolius, kurie susidarė kreditoriui dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1513 žodžiai iš 2946 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.