Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir pavojingų pasekmių ir jo nustatymas
5 (100%) 1 vote

Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir pavojingų pasekmių ir jo nustatymas

Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir pavojingų pasekmių ir jo nustatymas

ĮŽANGA 2

I. OBJEKTYVIOJI NUSIKALTIMO PUSĖ 4

1. PAVOJINGA VEIKA 6

2. NUSIKALSTAMOS PASEKMĖS 7

II. PRIEŽASTINIS RYŠYS TARP PAVOJINGOS VEIKOS IR PAVOJINGŲ PASEKMIŲ IR JO NUSTATYMAS 10

1. BŪTINOSIOS PASEKMIŲ KILIMO SĄLYGOS TAISYKLĖ IR JOS NUSTATYMAS. 12

2. BŪTINASIS IR ATSITIKTINIS PRIEŽASTINIS RYŠYS IR JO NUSTATYMAS. 13

3. PRIEŽASTINIO RYŠIO NUSTATYMO SVARBA BYLOSE DĖL NUSIKALTIMŲ ŽMOGAUS GYVYBEI 14

4. PRIEŽASTINIO RYŠIO NUSTATYMO PROBLEMOS PRAKTINIAME DARBE. 16

IŠVADA 20

LITERATŪROS SĄRAŠAS: 21

ĮŽANGA

Žmonija išgyveno tūkstantmečius, išnyko vienos valstybės, atsirado kitos, keičiasi valstybių formos, jų valdovai, vyriausybės. Žmonija pasiekė aukštą civilizacijos lygį, įveikė daug, kaip atrodė, neįveikiamų problemų, tik nusikalstamumo problema iki šiol atrodo neįveikiama.

Nuo seno žmonių ir valstybės interesams apginti yra nustatomas draudžiamų veikų ratas. Žmogus pažeisdamas savo veiksmais draudimą, padaro žalą teisiniams gėriams – nusikaltimą, todėl jis susilaukia neišvengiamos pasekmės – bausmės. Nusikaltimo ir bausmės pagrindu formuojama baudžiamoji teisė.

Ilgus šimtmečius į bausmę buvo žiūrima tik kaip į atpildą už padarytą nusikaltimą. Bausmė tebuvo keršto aktas ir priemonė įbauginti kitus.

Jau seniai užmarštyje tie laikai, kai bausmėmis buvo siekiama sunaikinti nusikaltėlį, o ne paveikti jo elgesį norima linkme. Dabar jau daugelyje valstybių atsisakyta mirties bausmės ir istoriniuose veikaluose minimi faktai apie tai, kaip žiauriai buvo baudžiami nusikaltėliai, kaip jie būdavo žalojami ir net už mažiausią nusikaltimą skiriama mirties bausmė, dabar kelia siaubą. Sunku patikėti, kad prasikaltę asmenys būdavo deginami, nukirsdinami, paskandinami, atiduodami sudraskyti laukiniams žvėrims, gyvi užkasami į žemę.

Daug laiko praėjo, kol pagaliau buvo suprasta, kad daug naudingiau nuteistąjį panaudoti kaip darbo jėgą, nei sunaikinti ar sužaloti, taigi ilgainiui atsirado kitokių rūšių bausmės – nuteistųjų darbas kasyklose, katorgos darbai.

Nors dabar bausmės nėra tokios žiaurios, jomis vis dėlto suvaržomas kaltininko statusas, todėl labai svarbu tinkamai, visapusiškai ir išsamiai įvertinti kaltininko padarytą veiką.

„Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“ [1,5]

Kad teisingai būtų pritaikytas baudžiamojo kodekso straipsnis, buvo sukurtas mokymas apie nusikaltimo sudėtį. Mokymas apie nusikaltimo sudėtį atspindi formalius nusikaltimo sudėties požymius: objektyvių ir subjektyvių elementų požymius, tuo pačiu leisdamas atsakyti į klausimą ar buvo padarytas nusikaltimas ir koks nusikaltimas padarytas.

Kvalifikuotojas – kvotėjas, tardytojas, teisėjas, spręsdamas ar veika gali būti laikoma nusikaltimu, sutapatina jos požymius su konkrečia nusikaltimo sudėtimi, numatyta baudžiamajame įstatyme.

Objektyvūs požymiai apibūdina išorinius nusikaltimo požymius. Nusikaltimo objektyviosios pusės nustatymas turi didelę reikšmę teisingam nusikaltimo kvalifikavimui.

Vienas iš objektyviosios pusės požymių yra priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir pavojingų pasekmių. Šiame darbe aš pasistengsiu paaiškinti kas yra priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir pavojingų pasekmių, tačiau išsamiai ir visapusiškai atskleisti priežastinio ryšio esmės ir jo nustatymo neįmanoma, nekalbant apie pačią veiką ir pasekmes. Todėl kalbant apie priežastinį ryšį, pirmiausia bendrais bruožais aptarsiu visus nusikaltimo objektyviosios pusės požymius.

I. OBJEKTYVIOJI NUSIKALTIMO PUSĖ

Kaip jau minėjau, teisingam nusikaltimo kvalifikavimui didelę reikšmę turi nusikaltimo objektyviosios pusės nustatymas. Kaip tik objektyviniai požymiai apibūdina pavojingą visuomenei veiką, jos sukeltas pavojingas visuomenei pasekmes, priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir pavojingų pasekmių, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, įrankius. Kaip tik objektyviosios pusės požymiais skiriasi daugelis nusikaltimų sudėčių ir dažniausiai vienos nusikaltimų sudėtys nuo kitų panašių nusikaltimų sudėčių atribojamos pagal objektyviosios pusės požymius. Dažnai nusikaltimas siejamas su objektyviąja nusikaltimo sudėties puse, nes paprastai nusikaltimą galima pamatyti per objektyviąją pusę.

„Objektyvioji nusikaltimo pusė – tai išorinė pavojingo kėsinimosi, kuriuo pažeidžiami baudžiamojo įstatymo saugomi teisiniai gėriai, pasireiškimo pusė.“ [3, 167 ]

Baudžiamosios teisės teorijoje prie požymių, apibūdinančių nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę priskiriama:

– pavojinga veika, kuri gali pasireikšti veikimu ar neveikimu;

– nusikalstamos pasekmės;

– priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusių pasekmių;

– nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas, įrankiai, priemonės (be to gali būti ir kitos objektyvios aplinkybės).

Nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę sudaro išorinę kėsinimosi pasireiškimo pusę apibūdinantys požymiai, kurie yra numatyti baudžiamajame įstatyme, kurį kuriant atsižvelgiama į esminius, būdingiausius konkrečios nusikaltimo rūšies objektyviosios pusės požymius.

LR BK specialiosios dalies straipsnių dispozicijose, priešingai, nei kiti
nusikaltimo sudėties elementai, nusikaltimo objektyvioji pusė visada vienaip ar kitaip yra aprašoma.

Paprastose ir aprašomose dispozicijose objektyviosios pusės požymiai aprašomi daugiau ar mažiau tiksliai, blanketinėse dispozicijose nedetalizuojama, pateikiamas bendras nusikaltimo objektyviosios pusės aprašymas, o norint sužinoti koks elgesys draudžiamas, reikia remtis ir kitais įstatymais ar poįstatyminiais aktais. Pavyzdžiui, LR BK 246 straipsnis „Transporto priemones vairuojančių asmenų pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių“. Inkriminuojant veikas pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį, reikia remtis Kelių eismo taisyklėmis, kuriose konkrečiai išvardyta koks elgesys yra draudžiamas. Atsižvelgiant į Kelių eismo taisykles galimą spręsti ar veika tikrai atitinka LR BK 246 straipsnio objektyviąją pusę.

Kartais baudžiamojo kodekso straipsnių dispozicijose veikos ir pavojingų pasekmių požymiai aprašomi vienu žodžiu. Kaip pavyzdį galima pateikti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 271 straipsnį. Šio straipsnio dispozicijoje žodis „pagrobimas“ išreiškia ir veiką, t.y. neteisėtą turto paėmimą iš savininko, ir pasekmes, t.y. neteisėto turto paėmimo atveju savininkas netenka turto.

Kiekvienam nusikaltimui yra būdingas atitinkamas padarymo būdas, laikas, vieta, kiekvienu nusikaltimu padaroma žala teisiniams gėriams ar sukeliama žalos grėsmė, tačiau konstruojant konkrečias nusikaltimų sudėtis vienos paminėtos aplinkybes į sudėtis įtraukiamos, o kitos neįtraukiamos. Pavyzdžiui vienais atvejais nusikalstama veika siejama su pasekmėmis, kitais atvejais pasekmės nebūtinos, t.y. atsakomybė numatoma už pačią veiką, nepriklausomai nuo pasekmių. Kaip pavyzdį vėlgi galima pateikti LR BK 246 straipsnį ir nuo 2000m. įsigaliojusį 2461 straipsnį. Atsakomybė pagal LR BK 2461 str., atsiranda už pačią veiką – vairavimą esant neblaiviam ir jokios pasekmės čia nebūtinos, o atsakomybė pagal LR BK 246 str. atsiranda priklausomai nuo pasekmių – jei autoįvykio metu dėl neblaivaus vairuotojo kaltės padarytas lengvas kūno sužalojimas ar didelė materialinė žala, veika kvalifikuojama pagal LR BK 246 str. 1d., ir kuo didesnė žala padaroma, kuo sunkesni kūno sužalojimai, kuo pavojingesnės pasekmės, atitinkamai veika kvalifikuojama pagal LR BK 246 str. 2d., 3d., 4d. ir atitinkamai didesnė baudžiamoji atsakomybė numatoma.

Taip pat kalbant apie aplinkybių įtraukimą į konkrečias nusikaltimų sudėtis, galima pasakyti, kad vienais atvejais nurodomas konkretus nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai, priemonės, kitais ne. Pvz.; LR BK 225 str. 3d., chuliganizmas ar piktybinis chuliganizmas naudojant šaunamuosius ginklus, peilius, ar kitus daiktus, specialiai pritaikytus kūnui sužaloti, nurodyti konkretūs įrankiai, kuriuos naudojant, veika kvalifikuotina pagal LR BK 225 str. 3d.

Vienos aplinkybės įtraukiamos, o kitos ne todėl, kad tie patys nusikalstami tikslai gali būti pasiekiami labai įvairiai ir konstruojant nusikaltimų sudėtis siekiama išskirti, nustatyti svarbiausius, bendriausius požymius.

Dėl būtinųjų nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymių teisinėje literatūroje egzistuoja dvi nuomonės:

1- oji nuomonė – visų konkrečių nusikaltimų sudėčių būtinasis požymis yra tik veika.

2- oji nuomonė – būtinieji kiekvienos konkrečios nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai yra veika, nusikalstamos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Remiantis pirmąja nuostata nusikaltimo sudėtys gali būti klasifikuojamos į materialiąsias ir formaliąsias ir tik materialiosiose nusikaltimų sudėtyse yra reikšmingas priežastinio ryšio tarp pavojingos veikos ir pasekmių nustatymas, antrąja nuostata paneigiama tokia sudėčių klasifikavimo galimybė.

1. PAVOJINGA VEIKA

Baudžiamosios teisės moksle išskiriamos keturios pagrindinės veikos teorijos – kauzalinė, finalinė, socialinė ir negatyvioji, kadangi kaip ir bet kokiu klausimu, bet kokioje srityje, taip ir nagrinėjant veiką, jos prigimtį ir esmę išreiškiamos labai įvairios nuomonės.

Kauzalinės veikos teorijos šalininkai veiką siejo su pakitimais išoriniame pasaulyje. Jie aiškino, kad veika pasireiškia asmens valios nulemtu kūno judesiu ar susilaikymu nuo jo.

Finalinės teorijos atstovai veiką apibrėžė kaip žmogaus tikslingos veikos išraišką.

Pasak socialinės veikos teorijos šalininkų veika – tai žmogaus veikla kurią sąlygoja socialinis išorinis pasaulis.

Negatyvioji veiklos teorija rėmėsi išvengimo principu, t.y. veikimo atveju nustojus veikti, o neveikimo atveju pradėjus veikti galima išvengti kiekvieno nusikaltimo ir kaltininkui galėjusiam išvengti pasekmės, bet jos neišvengusiam bus inkriminuojama pasekmė.

Baudžiamosios teisės vadovėlyje nusikalstama veika apibrėžiama kaip „priešingas teisei, pavojingas, sąmoningas ir valingas žmogaus elgesys išoriniame pasaulyje.“ [3, 169 ]

Be veikos kalbėti apie nusikaltimą negalima, kadangi nusikaltimas pirmiausia yra pavojinga veika, būtent nuo jos yra įstatymais saugomi teisiniai gėriai. Baudžiamuosiuose įstatymuose numatytas pasekmes sukelia būtent žmogaus padaryta pavojinga veika.

Nusikalstama veika daroma žala teisiniams gėriams, kuriuos saugo baudžiamasis įstatymas, t.y. pavojinga veika sukeliamos nepageidautinos
veika yra pavojinga ir priešinga teisei. Nusikalstama veika turi būti sąmoninga ir valinga, t.y. žmogaus valdoma ir kontroliuojama, tik tokia veika gali būti laikoma nusikalstama. Ir ta veika turi būti konkreti, o už savo mintis, pažiūras ir įsitikinimus žmogus negali būti baudžiamas nebent jie būtų realizuojami pavojinga veika.

Išoriškai veika gali pasireikšti veikimu ir neveikimu.

Paprasčiau yra kalbėti apie veikimą, kuris pasireiškia įvairių veiksmų atlikimu, t.y. sąmoningu ir valingu žmogaus kūno judesiu, netgi veikimas žodžiu (pavyzdžiui: nusikaltimo bendrininko – kurstytojo veikimas), kėsinantis į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Veikimas yra pagrindinė nusikaltimo padarymo forma, galinti savo fizine esme, padarymo būdu pasireikšti labai įvairiai.

Nuo veikimo neveikimas skiriasi savo fizine prasme. „Neveikimas yra pasyvus žmogaus elgesys, sukeliantis ar galintis sukelti išoriniame pasaulyje tam tikrus pakitimus.“ [3, 171 ]

Tiek veikimui tiek neveikimui yra būdingi pavojingumas ir priešingumas teisei. Neveikimo pavojingumas pasireiškia žalos atsiradimu susilaikant nuo tam tikrų veiksmų atlikimo. Priešingai nei veikimo atveju, neveikimo atveju žmogus neatlieka kūno judesių kuriuos privalėjo ir galėjo atlikti ir žmogus turi suvokti, kad jis privalo atitinkamai veikti.

Nuo pavojingos veikos prasideda kiekvienas nusikaltimas. Pavojinga veika yra pirmas ir pagrindinis nusikaltimo objektyviosios pusės požymis, kuris naudojamas konstruojant nusikaltimų sudėtis.

Kalbant apie pavojingą veiką galima išskirti svarbiausius teiginius:”

1. Pavojinga veika yra objektyvus baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Be veikos negali būti baudžiamosios atsakomybės.

2. Pavojinga veika pripažįstamas ne bet koks žmogaus poelgis, o tik toks, kuris kelia realų pavojų valstybėje branginamoms vertybėms.

3. Žala valstybėje branginamoms vertybėms gali būti padaroma ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu. Todėl terminas „pavojinga veika“ apima ir veikimą, ir neveikimą.

4. Pavojingą veikimą galima padaryti ne tik fiziniu smurtu, bet ir kitokiu fiziniu poveikiu, be to rašymu, piešimu, žodžiais, konkliudentiniais veiksmais, ypatingų organizmo savybių panaudojimu.

5. Negali būti pripažįstamos pavojinga veika ir kriminalizuojamos pažiūros ir jų viešas skleidimas, taip pat kritika.

6. Pavojinga veika gali reikšti ir vieną kūno judesį, ir kelis kūno judesius ar jų kompleksą.

7. Atsakomybė už neveikimą gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais, esant asmens pareigai bei galimybei veikti.“ [4, 85-86 ]

2. NUSIKALSTAMOS PASEKMĖS

Nusikalstamos pasekmės yra nusikaltimo rezultatas. Nusikalstamų pasekmių reikšmė yra labai plati, kadangi nuo nusikalstamų pasekmių priklauso nusikaltimo pavojingumas, pasekmės gali būti nusikaltimą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, į nusikalstamas pasekmes atsižvelgiama skiriant bausmę, be to jos padeda atriboti nusikaltimą nuo kitų teisės pažeidimų.

„Kiekvienu nusikaltimu yra kėsinamasi į baudžiamojo įstatymo saugomus teisinius gėrius. Kėsinantis šiems gėriams yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos grėsmė. Ši žala, kuri atsiranda kėsinantis į baudžiamojo įstatymo saugomus objektus, t.y. teisinius gėrinius, ir vadinama nusikalstamomis pasekmėmis. “ [3, 174 ]

Bet kokiu atveju, t.y. ar nusikaltimu padaroma žala teisiniams gėriams ar sukeliama tokios žalos grėsmė, objektui atsiranda tam tikrų pakitimų, todėl nusikalstamos pasekmės betarpiškai susijusios su nusikaltimo objektu. Nusikalstamos pasekmės daugiausia priklauso nuo nusikalstamo kėsinimosi objekto turinio.

„Teisiniams gėriams, į kuriuos yra kėsinamasi, padaroma žala arba sukeliama tokios žalos grėsmė. Teisiniam gėriui, atsižvelgiant į jo pobūdį, gali būti padaroma fizinė, turtinė, moralinė, politinė ir pan. žala. Kėsinantis į tokį teisinį gėrį kaip „gyvybė“ atsiranda fizinio pobūdžio žala, kėsinantis į teisinį gėrį „nuosavybė“ – turtinio pobūdžio žala, kėsinantis į teisinį gėrį „garbė“ – moralinė žala, kėsinantis į teisinį gėrį „valstybės valdžios ir valdymo institucijų autoritetas“ – politinė žala.“ [3,158 ]

Pasekmės dažniausiai būna susijusios su tam tikros žalos padarymu. Priklausomai nuo to koks yra objekto turinys kyla ir atitinkamos pasekmės, t.y. jei objekto turinys susijęs su asmens gyvybe, sveikata – atsiranda fizinio pobūdžio pasekmės, jei objekto turinys susijęs su nuosavybe – atsiranda turtinio pobūdžio pasekmės. Nusikalstamos pasekmės pagal žalos pobūdį gali būti skirstomos į turtines, fizines, politines, moralines ir kt. Nusikaltimų sudėtyse labiau konkretizuotos turtinės ir fizinės pasekmės, o pasekmės, susijusios su moralinės, politinės ir kt. žalos padarymu, nusikaltimų sudėtyse nėra taip tiksliai apibrėžtos. Pavyzdžiui: LR BK numatyta konkreti piniginė žalos dydžio išraiška, kuomet vagystę galima laikyti padarytą stambiu mastu, t.y. kai pagrobtojo turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą; LR BK straipsniuose numatyta konkreti fizinė žala – sunkus, apysunkis kūno sužalojimas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2319 žodžiai iš 7296 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.