Įvadas
Pastaruoju metu vis daugiau 18-25 metų ir mokyklinio amžiaus jaunimo vartoja medžiagas, sukeliančias priklausomybę. Dėl to kyla didelė grėsmė sveikatai ir gyvybei. Priklausomybę sukeliančių medžiagų spektras yra platus, jos įvairiai veikia žmogaus organizmą, sukeldamos įvairius organų pakitimus, ligas, o kartais netgi ir mirtį. Vienos iš jų yra labai plačiai paplitusios ir vartojamos legaliai. Prie tokių medžiagų galime priskirti alkoholį, nikotiną, esantį tabake, kofeiną, esantį kavoje, arbatoje. Kitai priklausomybę sukeliančių medžiagų grupei priklauso nelegaliai vartojami narkotikai. Tai opijus, heroinas, hašišas, marihuana, haliucinogenai, sintetiniai narkotikai. Svaiginimosi tikslams jaunimas ir vaikai naudoja ir įvairius tirpiklius, lakias medžiagas, be gydytojo paskyrimo raminamuosius ir migdomuosius vaistus.
Moksleiviai ypatingai domisi narkotikais, diskutuoja, skaito literatūrą, ne vienas nutaria juos išbandyti, nesuprasdami, kaip rizikuoja pakenkti sau. Pardavinėjami narkotikai pasilinksminimo vietose, gatvėse ir netgi mokymo įstaigose. Vis dažniau pardavinėjami sintetiniai narkotikai. Sparčiai daugėja jaunų žmonių, sergančių narkomanija, o su ja ir susijusių infekcinių susirgimų skaičius (hepatito C, AIDS). Daugėja smurto, prievartos, nusikaltimų.
Narkomanija – didelė problema. Tai ne tik moraliniai, bet ir ekonominiai nuostoliai šaliai. Svarbu sustabdyti jos plitimą. Parengta ir patvirtinta nacionlinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa 1999-2003 metams. Vienas jos tikslų – sumažinti narkotinių medžiagų vartojimo tarp vaikų ir jaunimo paplitimą, vykdyti prevencinį darbą.
Bendrosios žinios apie priklausomybę
sukeliančias medžiagas
Yra daug medžiagų, kurios turi įtakos žmogaus psichikai, veikia narkotizuojančiai. Plačiausiai iš jų žinomi legalūs narkotikai – etilo spiritas, kuris gaminamas iš įvairių maisto produktų, ir nikotinas, esantis tabako stiebuose, lapuose. Narkotinių savybių turi medžiagos, esančios daržo aguonų galvutėse, įvairiose indiškos kanapės augalo dalyse, Pietų Amerikoje augančio kokamedžio lapuose, kai kuriuose nuodinguose grybuose ir t.t. Daug narkotinių medžiagų gaminama sintetiniu būdu. Visos jos yra nelegalios. Dauguma jų žmonėms sukelia pripratimą ir priklausomybę bei ilgalaikius asmenybės pakitimus.
PSO pateikė tokį priklausomybių apibrėžimą: ”Periodiško ar chroniško apsinuodijimo centrinę nervų sistemą veikiančiomis medžiagomis būsena, kuri sukelia psichologinę ar psichologinę ir fizinę priklausomybę ir taip padaro žalą individui, o per jį ir visuomenei”. Tai narkotinės, psichotropinės ir kitos psichiką veikiančios medžiagos.
1992 m. PSO priimta ir patvirtinta 10-oji Tarptautinė ligų, taip pat ir narkomanijų klasifikacija, kuri Lietuvoje įdiegta 1997 metais. Pagal tarptautinę klasifikacija psichoaktyvioms medžiagoms, kurias vartojant sutrinka psichika ir elgesys, priklauso:
• Alkoholis.
• Opioidai.
• Kanabinoidai.
• Raminančios ir migdančios medžiagos.
• Kokainas ir preparatai iš kokos augalo.
• Stimuliatoriai ir kofeinas.
• Haliucinogenai.
• Tabakas.
• Lakios medžiagos.
• Psichoaktyvios medžiagos ir keli narkotikai, sumaišyti vienu metu.
Šių medžiagų poveikis organizmui yra labai įvairus. Vienos gali sukelti narkozę, žmogus nejaučia skausmo, kitos padeda atsipalaiduoti, dar kitos veikia jaudinančiai, stimuliuojančiai arba priešingai – slopinančiai. Yra medžiagų, kurios sukelia haliucinacijas, o yra ir tokių, kurių veikimas “neprognozuojamas”. Tai priklauso nuo vartojamos medžiagos rūšies, kiekio, žmogaus organizmo individualių savybių. Visos šios medžiagos turi bendrų požymių: veikia žmogaus psichiką, sukelia euforinę būklę, prie jų greičiau ar lėčiau, daugiau ar mažiau priprantama, atsiranda psichinė ir fizinė arba tik psichinė priklausomybė; sutrikdo sveikatą, išsekina organizmą ir sukelia pavojų gyvybei. Daugelis jų yra narkotinės medžiagos.
Priklausomybės narkotinėms medžiagoms
priežastys
Priklausomybę narkotinėms medžiagoms įtakoja daugybė įvairių tarpusavyje susijusių priežasčių – biologinės, psichologinės, socialinės.
Kai kurie mokslininkai priklausomybę narkotikams aiškina endokrininės sistemos disfunkcija, kiti nurodo ryšį su konstituciniu tipu. W. Majer aiškina, kad yra paveldimi du genai, kurie įtakoja alkoholį skaidantį fermentą alkoholdehidrogenazę. Šio fermento kiekis ir aktyvumas kiekvieno žmogaus organizme yra skirtingas. Dėl įgimtos nepilnavertės tiamino ir amino rūgščių apykaitos, o taip pat ir nepilnavertės neuromediatorių veiklos kai kurie žmonės yra jautresni ir pažeidžiamesni. Emocinę įtampą jiems padeda įveikti narkotikai.
Alkoholikų tėvų vaikai turi didesnę toleranciją alkoholiui ir menkesnę reakciją, išgėrus nedidelį alkoholio kiekį. Jiems būdingas paveldėtas psichologinis polinkis ir didesnė rizika susirgti alkoholizmu.
Į narkomaniją linkę irzlūs, jautrūs, greitai netenkantys dvasinės pusiausvyros, silpnavaliai, nepasitikintys savimi, greitai pasiduodantys kitų įtakai, ribotų interesų, turintys psichologinių problemų žmonės.
Dažniausiai tai asmenys, neturintys gyvenime tikslo, ieškantys netikrų malonumų, lepūnėliai, “nesuprasti”, mėgstantys be tikslo šlaistytis gatvėmis, linkę pervertinti savo galimybes arba nusivylę po nesėkmių. Tarp linkusiųį narkomaniją dažnai pasitaiko tokių, kurie vaikystėje ilgai kramtė nagus, ilgai šlapinosi lovoje, patyrė galvos smegenų traumas, po kurių buvo netekę samonės, sirgę neuroinfekcija, neuropatai ar psichopatai.
Jaunuoliai narkotines medžiagas vartoja, norėdami:
• patenkinti smalsumą, pajusti narkotiko poveikį,
• patirti pakitusią samonės būseną, pajusti kažką nepatirta (malonumą ar pavojų),
• sumažinti įtampą ar atsipalaiduoti,
• pamiršti problemas, nemalonias situacijas,
• neatsilikti nuo draugų, kartu praleisti laiką,
• greičiau tapti suaugusiu, perimti suaugusių elgesio normas,
• įrodyti savo nepriklausomybę, protestuoti.
Narkomanijai plisti didelę įtaką turi:
• Netinkamas auklėjimas šeimoje. Vienu atveju gali būti per didelė tėvų kontrolė, per griežta drausmė, tolerancijos stoka, vaiko gebėjimų menkinimas arba per didelė laisvė, jo įgeidžių, kaprizų tenkinimas. Vaikas neišmoksta tinkamai išreikšti savo jausmų, neišmoksta savarankiškai įveikti vaikams trūksta dėmesio arba atvirkščiai – skiriamas per didelis dėmesys ir globa. Tada kylančių sunkumų ir jų valdyti.
• Nepilna šeima arba nuolatinis vieno iš tėvų užimtumas. Tokioje šeimoje užaugusiems daugybės rūpesčių kupinas gyvenimas ir neigiami jausmai gali išsilieti destruktyviais protrūkiais, uždarumu ar pasinėrimu į fantazijų pasaulį.
• Dvasinės ir fizinės traumos. Vaikas buvo patyręs fizinę, psichinę ar seksualinę prievartą, su juo buvo elgiamasi brutaliai, žiauriai. Tokiose šeimose augančiam vaikui būdingas iškreiptas garbės ir orumo supratimas, formuojasi nuolatinis vidinis konfliktas ir dvasinis diskomfortas.
• Piknaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje. Šeimų kur vyrauja nekritiškas požiūris į narkotikus, kuriose reguliariai girtaujama arba vartojamos kitos narkotinės medžiagos, vaikai dažniau linkę piknaudžiauti alkoholiu paauglystėje, nes seka tėvų pavyzdžiu.
• Alkoholizmas šeimos istorijoje. Vaikai, gimę šeimose, kuriose buvo alkoholikų ar narkomanų, gali paveldėti polinkį šiems įpročiams. Prancūzų mokslininkai įrodė, kad polinkis tapti alkoholiku yra paveldimas dėl pakitusios medžiagų apykaitos, sutrikus centrinės nervų sistemos reguliavimo mechanizmams. Čia veikia ir genetiniai, ir aplinkos veiksniai. Berniukai, gimę alkoholikų šeimoje, (net jei juos išaugino negeriantys tėvai) yra 2-4 kartus labiau linkę tapti alkoholikais, negu vaikai, gimę nealkoholikų šeimose.
• Asocialus vaiko elgesys ir padidėjęs aktyvumas. Jei ankstyvoje vaikystėje buvo išreikštas agresyvumas, padidėjęs aktyvumas, paauglystėje dažniau bėga iš namų, nuo šeimos, pradeda vartoti narkotikus.
• Nenoras mokytis, nesėkmės moksle. Nenorintys mokytis, niekinantys mokyklą paaugliai jaučiasi išskirtiniais, kitokiais ir gali tapti maištaujančiais. Kuo mažiau moksleiviai mėgsta mokyklą, kuo mažiau skiria dėmesio mokymuisi, tuo didesnis pavojus, kad jie pritaps prie narkomanų.
• Draugystė su narkotikus vartojančiais bendraamžiais. Tai labai stiprus veiksnys, nes šiame amžiuje didžiausią įtaką turi bendraamžiai, labai stiprus bendrumo jausmas.
• Ankstyvas alkoholio ir kitų narkotikų išmėginimas. Pradėjus išgėrinėti ankstyvame amžiuje, vaiko organimas greičiau tampa fiziologiškai priklausomas nuo alkoholio. JAV nacionalinio piknaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto mokslininkų tyrimai rodo, kad pradėjus vartoti alkoholį iki 13 metų amžiaus, tikimybė tapti alkoholiku yra net 47%, o 21 metų – 10%. Kiekvieni uždelsti metai alkoholizmo tikimybę sumažina 14%.
• Neteisingas požiūris į alkoholį ir kitus narkotikus. Kai manoma, kad alkoholis nekenkia, o teikia tik malonumą, kad kenkia tik “stiprūs” arba vartojami intraveniniu būdu narkotikai.
• Alkoholio ir kitų narkotikų prieinamumas. Svaigiųjų gėrimų, rūkalų ir kitų narkotikų prieinamumas padeda piknaudžiauti jais.
• Ekonominiai – socialiniai nepritekliai. Vaikai iš asocialių, izoliuotų, žemo socialinio statuso šeimų daugiau linkę į asocialius veiksnius, dažniau vartoja alkoholį ir kitus narkotikus.
• Bendruomenės ryšių sumažėjimas. Ten kur žmones mažiau sieja bendrumo jausmas, kur dažnai keičiasi gyventojai, kur aukštas nusikalstamumo lygis, paaugliai dažniau piknaudžiauja alkoholiu ir kitais narkotikais.
• Nepakankamas mokykloje vykdomas narkomanijos prevencinis darbas. Vyksta tik pavieniai renginiai, nėra sistemingo, nuoseklaus visas narkomanijos rūšis apimančio prevencinio darbo.
• Neigiamas mokytojų asmeninis pavyzdys. Mokykloje toleruojami rūkantys mokytojai.
• Nepakankamas mokinių užimtumas užklasinėje, užmokyklinėje veikloje, propoguojant ir ugdant sveiką gyvenimo būdą.
Psichiką slopinančios medžiagos
Šių medžiagų grupei priskiriami opiatai (opijus, morfijus, heroinas, metadonas), raminamieji vaistai barbituratai, alkoholis.
Opiatai
Pats seniausias augalinis narkotikas – opijus, kuris minimas dar prieš 6000 metų. Opijus yra gaunamas iš sudžiovintų opijinės
pieningų sėklų sulčių arba aguonų galvučių. Jos daug kartų įpjaunamos, išbėgusios pieningos sultys patamsėja ir sudžiūsta. Kitą dieną jos nugramdomos ir apdorojamos. Iš jų pirmiausiai yra gaminamas morfijus, o iš jo – heroinas ir kodeinas. Opiatams giminingi sintetiniai narkotikai, taip vadinami opioidai, tokie kaip petidinas ir metadonas, buvo išrasti tam, kad malšintų skausmą ir nesukeltų vartojimo poreikio. Tačiau visi opiatai ir jų sintetiniai pakaitalai, jeigu vartojami skausmui malšinti neteisingai, gali sukelti priklausomybę.