Privalomos skyrybos taisyklės
5 (100%) 1 vote

Privalomos skyrybos taisyklės

Privalomosios skyrybos taisyklės I. Bendroji dalis

1. Privalomosios skyrybos taisyklės – tai būtinojo skyrimo taisyklės, kurios nustato privalomai atskiriamus ar išskiriamus sakinio dalis ar dėmenis. Jos laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis mokant, redaguojant tekstus, sudarant kontrolines užduotis. Į šias taisykles nepatekę atvejai privalomais nelaikytini ir siejami su rašančiojo apsisprendimu.

Jei skyrybos ženklų vartojimo variantų nėra, taisyklė formuluojama nurodant vieną ženklą. Jei galima skirti skirtingais ženklais, tai jie arba vardijami apytikrio dažnumo tvarka, arba retesnis skyrimo ženklas nurodomas skliausteliuose. Individualios ar stilistinės skyrybos atvejai tipiškais skyrimo variantais nelaikomi ir į pavyzdžius netraukiami.

Skyrimo taisyklės išdėstytos sintaksiniu principu: pagal sakinio dalis, sakinio sandarą ir kitus sintaksinius požymius, skyrimas grindžiamas taip pat pirmiausia sintaksiniais požymiais.

II. Sakinio skyryba

2. Vienarūšės sakinio dalys

2.1. Lygiavertės vienarūšės sakinio dalys be jungtukų yra atskiriamos kableliais, pvz.:

Meilė, širdgėla, neviltis geso pamažu, visa aplinkui sustingdydama. Juk jau niekada nebestovės klasės akivaizdoje, nebežiūrės į šitas dėkingas galvas, nebeskęs šitose alkanose akyse. Barzdoti, tamsiais drabužiais vyrai vaikštinėjo po kiemą ir kažko žvalgėsi. Diena išaušo nešalta, apsiniaukusi, darganota. Žiūrėjo stalčiuj, ant lango, ant žemės. Visur apsiėjo be barnių, be muštynių.

2.2. Lygiavertės vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ar jungiamaisiais žodžiais: a) pavieniais o, bet, tačiau, tik, tai ir kt., b) poriniais nors (ir)… bet, kad ir… bet, jei(gu) ne… tai, ne tiek… kiek, ne tik…(bet) ir, kaip… taip ir kt., c) kartojamaisiais ir… ir, ar… ar, arba… arba, nei… nei, čia… čia, tai… tai, tiek… kiek ir kt., yra atskiriamos kableliais, pvz.:

a) Visi įvykiai prasideda viduje, o ne išorėje. Slopinanti tyla apgaubė Šilėnų kaimą po tos giedrios, bet neramios pavasario dienos. Duobienė nežymiai krūptelėjo, tačiau neatsisuko kalbančiųjų pusėn. Baltaragis aiškiai girdėjo tą kalbą, tik negalėjo nieko suprasti.

b) Kaip vakar, taip ir šiandien lijo visą dieną. Iš jo, tikėjosi tėvai, išeisiąs jei ne kunigas, tai daktaras ar inžinierius. Šmukštaras buvo ne tik astronomas, bet ir biologas ir labai mėgo gamtą. Tačiau ne tiek man rūpėdavo arkliai, kiek vasaros nakties burtai.

c) Bėgo vasara gėlėta ir laukais, ir šilu. Čia šunį paglostys, čia arklį delnu patapšnos, čia peniukšliui meitėliui paausį pakasys. Stebėjimo objektyvas fiksuoja daiktus tai iš apačios, tai iš viršaus. Juk nei veido šviesa, nei plaukų vešlumu, nei ūgiu nė viena man neprilygo.

2.3. Aiškinamosios vienarūšės sakinio dalys yra išskiriamos kableliais (arba brūkšniais), pvz.:

Suopis mielai nusispjautų čia pat, sau po kojomis, ir išeitų, bet nemandagu. Labai anksti, dar gerai neprašvitus, Veronika žvilgtelėjo į laikroduką ir pašoko. Kai aš buvau visai mažas, dešimties metų, ir gyvenau pas dėdę, man teko piemenauti.

Pro čia – sandėliuką, kiemus ir daržus – galėjai nesunkiai išeiti į Vytauto prospektą.

2.3.1. Išskiriami aiškinamieji pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio ir aiškinantys prieš pažymimąjį žodį einantį pažyminį, pvz.:

Kitame kampe, šviesiajame, stovėjo stalas. Nuogos apynių kartys, be lapų, be auksinių spurgų, styrojo virš sukrypusio stogo. O buvo tokio mielo stoto ir greitas vaikas – kaip ugnis.

2.4. Kelios aiškinamosios vienarūšės sakinio dalys, kai eina po apibendrinamųjų žodžių išskiriamos dvitaškiu ir kableliu (arba brūkšniu), pvz.:

Žmonių: vyrų, moterų ir paauglių, prigužėjo pilna Blažio gryčia. Pasakyk tą patį visiems: mokytojui, kaimynams, mano draugams, ir sužinosi, ką jie apie tave galvoja.

Viena tokių bėglių šeima: vyras, žmona ir dvi mažametės dukros – jau dvi savaites gyvena Telksnio sodyboje.

2.5. Po vienarūšių sakinio dalių prieš apibendrinamuosius žodžius yra rašomas brūkšnys, pvz.:

Jo pasėlius, gyvulius, padargus ar pastatus – visa tai bet kada galėjo sunaikinti nelaimės. Karus, marus plėšikavimus, kolektyvizaciją, vienkiemių nukėlimą, privatizaciją – visus tuos antžmogiškus reiškinius lydi gaisrai.

3. Išplėstinės dalyvinės, padalyvinės ir pusdalyvinės aplinkybės

3.1. Dalyvinės, padalyvinės ir pusdalyvinės aplinkybės skiriamos kableliais, jei neišskyrus sakinys yra dviprasmiškas, pvz.:

Šunį, pamatęs svečius, uždariau verandoje (plg. Šunį pamatęs svečius uždariau verandoje). Keldamas šieno šakę, pasukdavo prieš vėją ir visas šienas pasiekdavo krovėjų glėbį (plg. Keldamas šieno šakę pasukdavo prieš vėją ir visas šienas pasiekdavo krovėjų glėbį). Pusberniui, sėdint rogėse, buvo matyti surikiuoti grūdų maišai (plg. Pusberniui sėdint, rogėse buvo matyti surikiuoti grūdų maišai; Pusberniui sėdint rogėse buvo matyti surikiuoti grūdų maišai).

4. Pažyminiai ir priedėliai

4.1. Derinamieji pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio ir išplėsti bent vienu savarankišku žodžiu, yra išskiriami kableliais (arba brūkšniais), pvz.:

Stalų, išrikiuotų palei sieną, turėjo pakakti visiems. Jis turėjo skrynelę, pilną prekių. Nelegalius reklaminius įrenginius,
pastatytus be suderinto projekto, išmontavo bendrovės darbininkai. Medžius, tokius kaip liepa, beržas, žmonės sodina ir dėl pavėsio, ir dėl grožio.

Dėl to turi būti patikslinta Įstatymo paskirtis ir išplėsta jo taikymo sritis: reikia įtraukti ne tik daugiabučius namus, bet ir kitos negamybinės paskirties pastatus – tokius kaip poilsio namai, garažai ir kiti statiniai, kurie nuosavybės teise padalyti patalpų savininkams.

4.2. Keli įvairios sandaros ir derinimo pažyminiai po pažymimojo žodžio, išskyrus įprastoje vietoje einančius nederinamuosius, yra išskiriami kableliais (arba brūkšniais), pvz.:

Suolai, pajuodę, nešvarūs, ėjo pagal sienas, o viduryje stovėjo didelis stalas. Ir Ona, didelė, stambi, kaulėta, išėjo iš daržinės, glėbiu malkų nešina. Praslinko kovas – šaltas, snieguotas. Baigia sudilti birželis, kontrastingas, kartais karštas ir gerokai drėgnas.

Ankstyvo rudens vakarais, giedriais, be vėjo, pasigirsdavo vasarą primenantis žiogų čirpesys. Į vidų įėjo nepažįstamas vyras, nedidelio ūgio, gunktelėjęs, ir tyliai pasisveikino. Ir atėjo liepa – šilta, be didesnių vėjų, su retais lietumis.

Vaikai, tavo, mano, mūsų kaimyno, nesibasto vakarais mieste ir nekrečia išdaigų. (Plg. Berniukas nubalnotu smakru ir išsipešiojusiais marškiniais stovėjo sutrikęs ir žiūrėjo į mus.)

4.3. Derinamieji ar nederinamieji, prieš pažymimąjį žodį ar po jo pasakyti pažyminiai, taip pat priedėliai, turintys antrinę aplinkybės reikšmę ir a) pažymintys įvardį (net ir nepasakytą) (išskyrus pasirenkamojo skyrimo taisyklėse nurodytus atvejus) arba b) einantys su dalelytėmis nors ir, kad ir, dar (ir), tegu, irgi ir kt., yra išskiriami kableliais, pvz.:

a) Aukštas ir žilas, jis buvo panašus į senovės krivį. Juodais garbanotais plaukais, švitriomis rudomis akimis, jis priminė labiau čigoną. Bet jam, mokytam, ten rodytis netinka. Visų nužvelgiamas koridoriuje, patylomis apkalbamas bendroje virtuvėje, [jis] negalėjo ramiai jaustis net tarp artimiausių žmonių.

Seniai našlys, augino jis vienintelį sūnų.

b) Nors ir primuštas, vilkas nešė ant nugaros lapę. Tegu be sveikatos, menkam savo gyvenimui Jokūbas užsidirbs pats. Pastogė, nors ir maža, jau buvo užleista pabėgėlių vaikams. Pirmokai, irgi be pirštinių, graibė pirmąjį sniegą ir klykaudami svaidė vieni į kitus.

Kad ir mokytojas, Kazimieras neištvėrė neužrikęs ant berniukų, taip begėdiškai besityčiojančių iš patiklaus šunyčio.

4.4. Lyginamieji nederinamieji pažyminiai po pažymimojo žodžio, prasidedantys žodžiais didumo, aukštumo, ilgumo ir pan., yra išskiriami kableliais, pvz.:

Nykščio nagas, didumo sulig geru kaušeliu, nukabino prilipusį grumstelį. Vanduo atiteka iš upelio, bėgdamas išmūrytu urvu, aukštumo mažiausia sulig žmogum. Tarp kalnų margavo puiki pilis, ilgumo per kelias mylias.

4.5. Inversinis derinamasis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio, atskiriamas nuo jo kableliu, jei prieš abu pasikartoja tie patys prielinksniai arba įvardžiai, pvz.:

Po ąžuolu, po plačialapiu gulėjo didis akmenėlis. Ties viršūne, ties žaliąja žalio gluosnio tegu kranksi, tegu sukas juodas varnas. Už jūrų, už marių, už mėlynųjų yra, anūkėli, tokia šalelė. Jo jauteliai, jo palšieji po aptvarus šokinėja.

4.6. Priedėliai, einantys po pažymimojo žodžio, išskiriami kableliais (arba brūkšniais):

a) priedėliai be jungiamųjų žodžių (išskyrus pasirenkamojo skyrimo taisyklėse nurodytus atvejus), pvz.:

Bet mano tėvas, karštas žmogus, paliepė užpykęs išmesti jį pro duris. Mes, vaikigaliai, bėgdavome paskui jį ir šaukdavom. Gerbiamieji, pirmas sąraše yra Aukštaitis Jonas, Povilo sūnus. Ėjo sunkiausias metų darbas – mėšlavežis. Gimnazijos rūmai – dviaukštis degtų plytų pastatas raudonu čerpių stogu – buvo baigti statyti užpernai. Iš tolimųjų kraštų grįžta savo gimtinėn šalčio tremtiniai – laukinės žąsys, antys, gulbės – ir ima sukti lizdus. Lydeką, ešerį, aukšlę ir pūgžlį – labiausiai žinomas upių žuvis – viktorinos dalyviai atpažino greitai. (Plg. ir 2.4.)

b) priedėliai su jungiamaisiais žodžiais ypač, arba, kaip, vadinamas(is), labiausiai, daugiausiai, dažniausiai, greičiausiai, bent, kaip antai, tai yra (t. y.), būtent, pavyzdžiui ir kt., pvz.:

Kokią savaitę taip visi, ypač vaikai, spėlioja, net paties meisterio klausinėja. Vabzdžiai, arba būžiai, vasarą mums be galo įgrysta. Jis, kaip viršininkas, nuolat davinėjo įsakymus savo padėjėjams. Senoji oda, vadinamoji žalčio išnara, pasilieka prie medžio. Kažkas, veikiausiai Didžkuvienė, įėjo iš gretimo kambarėlio. Labiausiai nukenčia tie paukščiai, kurių lizdai yra dideli, be to, blogai slepiami, kaip antai strazdo giesmininko. Aš palieku viduasly savo arklį, tai yra mažą suolelį, kurį buvau jau virvele įsižabojęs ir apžergęs joti. Tik vienas klausytojas, būtent Vincas, pasiliko salėje.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1668 žodžiai iš 5240 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.