Pročiai
5 (100%) 1 vote

Pročiai

1121

ĮVADAS

„Įprotis – antroji prigimti“ – sako romėnų patarlę. Ir tikrai įpročių reikšmė žmogaus sveikatai ir gyvenimui yra labai svarbi. Iš mažens įpratintas žmogus vėliau sunkiai gali atsikratyti kartais visai menkų prietarų ar elgesio normų. Įgytieji įpročiai bei įgūdžiai turi didelę reikšmę tolimesniam organizmo vystymuisi, sveikatai ir pajėgumui. Sveiki įgūdžiai padeda žmogui vystytis, būti kūrybingam, sveikam, o žalingi įpročiai trumpina jo gyvenimą, mažina darbingumą ir pajėgumą.Ugdant sveikatai naudingus įgūdžius, labai svarbu žinoti, kas sveika ir kas kenksminga. Tačiau vien žinojimo nepekanka. Dažnai žmonės, gerai suprasdami, kad organizmui kenkia narkotikai, momento nuotaikos vedami neatsisako šių žalingų įpročių ir kartais kasdien sąmoningai silpnina savo organizmą trumpina amžių. Stebėdamas palaidą ir netvarkinga valdančiųjų Romos piliečių gyvenimą ir palyginus jų trumpą amžių, mūsų eros pradžios filosofas Seneka, pasakė, kad žmonės ne miršta, bet nusižudo, tik vieni žudosi iš karto, o kiti – po truputį trumpindami savo gyvenimą. Ir nors vidutinis žmogaus amžius daugelyje kultūrinių šalių jau siekia daugiau kaip 70 metų, dar dažniau žmonės miršta per anksti, paprastai dėl netinkamo gyvenimo būdo. Čia ne mažai prisideda ir labai paplitęs alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas. Kai žmogus įgyja sveikus įgūdžius, tai naudiga jo sveikatai dienos rėžimo dalis tampa įpročiu, jis visada randa laiko bei galimybių laikytis to rėžimo ir greičiau atsisako žalingų sveikatai įpročių. Svarbu išugdyti sveikus įgūdžius, kurie prigytų ir padėtų kurti sveiką gyvenimo būdą, sudarytų tvirtą pagrindą tolesnei jo veiklai ir kūrybiškumui. Pats tinkamiausias laikas pradeti ugyti įgūdžius suprasti žalingus įpročius yra ikimokyklinis amžius. Kuo veliau, tuo sunkiau įdiegti naujus, sveikus įgūdžius, nes dažnai aplinka išduoda abejotinas vertes, žalingus įpročius, kurioms performuoti reikia daug laiko ir pastangu.Tik specialiai ugdant įgimtas savybes ir formuojant reikiamus įgūdžius, galima visapusiškai išvystyti jo sugebėjimus. Neugdant šių savybių jos gali visiškai nepasireikšti arba likti mažai teišsivysčiusios. Ir tai atsilieptų tolimesniam gyvenimo būdui. Mūsų visuomenėje ir kitose pasaulio šalyse tarp paauglių paplitę svaiginančios medžiagos: narkotikai ir alkoholis. Išgirdus šiuos žodius iškyla daugybė, klausimų. Vienas iš jų; Kas verčia žmones vartoti svaiginančias medžiagas?

Šeimose, kuriose yra paauglių ar artimų žmonių, save naikinančių šiomis medžiagomis ištinka nelaimė. Daugelis esame įsitikinę, kad ši nelaimė mūsų tikrai neištiks. Marihuana, heroinas, visuomenės padugnėmis tapę narkomanai – visa, tai, atrodo, taip toli, ir mūsų mylimi vaikai niekada neįklimps į šį liūną. Tačiau gyvenimas liūdija ką kitą…

Narkomanų daugėja visame pasaulyje, taigi ir Lietuvoje. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje populiariausi opiatai. 2000 metais juos vartojo 2 619, 2001 metais – 3 168, 2002 metais – 3 498 narkomanai. Iš viso Lietuvoje pernai buvo užregistruota4 405 narkomanai (2000-aisiais – 3 521). 81,7 proc. – moterys. Net 94,1 proc. Narkotikus vartojančių vyrų gyvena mieste. Statistiniai duomenys liūdija, kad per penkerius metus narkomanų skaičius Lietuvoje išaugo beveik 10 kartų. Deja, panaši tendencija stebima ir mokyklose. Pasaulinė patirtis rodo, kad policija bejėgė sustabdyti narkomanijos plitimą. Geriausiai tai iliustruoja Tailando pavyzdys. Nors už narkotikų platinimą čia gresia mirties bausmė, jie vistiek gmonami ir pardavinėjami. Vienintelė galimybė apsaugoti paauglį nuo narkotikų – išmokyti jį džiaugtis realaus gyvenimo teikiamais malonumais, tada galėsite būti ramūs, kad dukra ar sūnus neieškos laimės ir džiaugsmo pakaitalų.

Taigi, vargu ar rasime nors vieną moksleivį, kuris nebūtų girdėjas apie narkotikus.

Beveik kiekvienas jau turi ir savo nuomonę šiuo klausimu, paremtą daugiau pasakojimais, matytais filmais, skaitytomis knygomis ar pan. O kai kurie kaip liudija jau minėtų tyrimų duomenys, jau turi asmeninę patirtį – yra gėrę alkoholį, rūkę „žolę“, bandę ekstazy ar kitų narkotikų.

Tyrimai rodo, kad moksleiviai apie narkotikus žino daugiau, neisuaugusieji – mokytojai, tėvai. Moksleiviai domisi šiuo klausimu, žino daug narkotinių medžiagų pavadinim, turi pažystamų vartojančių narkotikus, būna kompanijose, kuriose jie vartonami.

Pastaruoju metu narkotikai tapo viena populiariausių moksleivių pokalbių, diskusijų temų. Deja, jaunimui tūksta tikslios, tikros informacijos. Žinodami apie kai kurias žalingas narkotikų vartojimo pasėkmes, jie nesupranta, kas yra fizinė ir psichinė priklausomybė, apstinencija.

Dauguma moksleivių nemano, kad alkoholis yra narkotikas. Yra paplitę daug mitų, pavyzdžiui; „jei vartosi ne kasdien, narkomanu netapsi‘, „keli kartai tikrai nepakenks“, „žolė visai nekenkia“ ir panašiai. Tačiau priešingai narkotikai pakeria žmogaus valią, sugebėjimą savarankiškai spręsti ir atsilaikyti prieš pašaliečių spaudimą. Todėl visą, dažniausiai labai trumpą,
narkotikų vego gyvenimą tvarko narkotikų prekeiviai. Narkotikų prekeiviams lengviausia sukvailinti jaunimą. Mokyklose, diskotekose, kitose jaunimo susibūrimo vietose jie rezga savo voratinklius, kuriose, kaip vargšės musės, beviltiškai nemaža patiklaus, nesuvokiančio narkotiniuose skysčiuose klastos ir pavojų jaunimo, jūsų bendraamžių.

Psichologinė priklausomybė – tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžiagas siekian jaustis gerai arba normaliai.

Fizinė priklausomybė – viso organizmo įpratimas gauti narkotiką pasireiškiantis ryškiais fiziniais sutrikimais, pasibaigus narkotiko poveikiui. Ši būklė vadinama abstinencija. Ji išnyksta, kaip organizmas gauna naują narkotikų dozę.

Vartojant narkotikus, tiek fizinę tiek psichologinė priklausomtbė vystosi drauge viena kita sustiprindamos.

Narkotikai suteikia ir galimybę pasijisti laimingam be jokių pastangų – neeikvojant energijos savo asmenybei ugdyti, žingsnis įveikti įvairiausius sunkumus. Paauglys narkomanas neugdo valios ir nekaupia gyvenimo patirties, padedančių sunkiomis minutėmis įvairiose sunkiose situacijose.

Tačiau narkotinės enforijos metu psichika labai greitai pavargsta nuo ekstremalių krūvių. Gyvenimas be narkotikų pradeda sukėti, susergama depresija. Narkotiko sukeliama būsena narkomanui tampa vieninteliu ir būtinu pasitenkinimu, ima stomuliouto jo psichinę veiklą. Be psichologinių veiksmų, šiame etape save primena ir biologiniai. Narkotikus sudarančios cheminės medžiagos ima dalyvauti medžiagų apykaitoje, ir jeigu jų pristinga, prasideda fizinės kančios – „laužymai“. Patys narkomanai šią būseną vaizdžiai apibudimna tai pojutis nežmoniškas… Tarsi į vidų būtų sulindusi sadistū gauja: vieni laužo kaulus, kiti sukinėja sanarius, treti visur kala vinis…

Psichologai įsitikinę, kad objektyvi ir išsami informacija vaikystėje apie narkotikų vartojimo padarinius gali tapti savotiškais stabdžiais narkomanijos saugus paauglystės. Tuo pasirūpinti gali tik tėvai.

Angelai sargai

Kokių priemonių imtis, kad vaikas niekada nesusigundytų narkotikų?

Sukurkite šeimoje malonų klimatą. Jeigu vaikui blogai su tėvais jis pradeda ieškoti jam artimos emocinės terpės. Dažniausiai tai būna įtakingi draugai. Kadangi dabar tarp paauglių paplitusi narkomanija, gana didelė galimybė, kad ir vaikui bus pasiūlyta ko nors parūkyti.

Norint nuo to apsaugoti atžalą, nuo pat vaikystėa reikia padėti vaikui pasirinkti draugus, leistis pasikviesti į namus, su jais bendrauti.Tik taip elgiantis po kiek laiko bus galima daryti įtaką ne tik savo vaikams, bet ir jų draugams. Reikia įsigilinti į vaikų interesus, kartu išgyventi jų džiaugsmus ir rūpesčius, dalintis meile.

Palankus klimatas šeimoje sulaikys vaiką nuo pagundos pabandyti narkotikų. Mokykite mylėti gyvenimą. Vaikas neturi kasdien iš jūsų girdėti, koks sukus gyvenimas, kiek daug aplink bligų žonių, koks baisus oras. Dažnai kalbėkite kaip gera būti sveikam, kiek daug įdomių ir nuostabių vietų yra pasaulije, kokia laiminga laukia ateitis.

Jeigu patys netikime, kad gyvenimas puikus, ka galime iškelti kaip priešpriešą narkotikams?

Ugdyti savigarbos jausmą.Savigarbos jausmą turintys vaikai dažniau atsisako dažniai atsisako jiems siūlomo akoholio ir narkotikų. Kuo dažniau ir už nereikšmingus laimėjimus, kelti vaikams konkrečius tikslus, įtraukti į bendrą darbą, kad jis jaustųsi komandos narys ir patikėkite jiems užduotis.

Padekite susiformuoti neigiamą požiūrį į narkotikus. 12 – 14 metų paauglaia apie narkotikus jau daug žino. Leiskite vaikui suprasti, kad šia tema drąsiai gali kalbėti ir su jumis. Pasirnkite pokalbiui, kad nebūtų taip, jog vaikas žinotų daugiau už jus. Neskaitykite paskaitos apie narkotikų žalą sveikatai: paauglaims hepatitas B, AIDS – bereikšmiai žodžiai. Jiems daug svarbiau būti nepriklausomiems. Todėl paaiškinkite, kad pradėję vartoti narkotikus jie praras galimybę būti savarankiški. Viskas, ką jie daro nepriklauso nuo jų pačių, o nuo preikeivių žole ir narkotikais.

Reikia pamokyti kaip elgtis, jeigu tarp pažystamų atsiranda narkomanas. Bet kuris paauglys gali išgirsti, kad narkotikus pradėjo jo pažystamas. Tokiu atveju labai svarbu pasielgti teisingai – nesistenkti iš liū no draugą ištraukti pačiam. Narkomaną turi gydyti specialistas. Vienintelis dalykas, ka paauglys gali padaryti – paaiškinti draugui, kad jeigu šis nesiliaus vartojęs narkotikų jis bus priverstas su juo nebendrauti. Reikia įtikinti paauglį, kad palikti draugą būtina – tai gali paskatinti narkomaną gydytis. Pasielgęs kitaip sūnus ar dukra taptų narkomano bendraminčiu. Negalima narkomano silpnybių slėpti nuo giminių, duoti jam pinigų, skolinti daiktus, kviesti nakvynės.

Žolės rūkymas – nėra nekaltas dūmas

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1482 žodžiai iš 2948 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.