Profesija ir dorovė
5 (100%) 1 vote

Profesija ir dorovė

TURINYS

1. Įvadas … 3

2. Profesinės dorovės sąvoka.. 4

3. Profesinės dorovės specifika …5

4. Profesinės dorovės vaidmuo ….6

5. Profesinė sąžinė, pareiga, atsakomybė ir garbė … 7

6. Profesinis taktas …. 8

7. Profesinis autoritetas … 10

8. Atskirų profesijų etika …. 11

9. Išvados …. 13

10. Literatūra … 14

ĮVADAS

Daugelis praeities mąstytojų didelį dėmesį skyrė žmogaus būties problemai. Jie kūrė teorijas, kaip įprasminti žmogaus gyvenimą, kaip išauklėti tobulą asmenybę ir įtvirtinti gėrį žemėje. Šiuos amžinai aktualius klausimus nagrinėjo filosofinė disciplina – etika, kuri dar buvo vadinama praktine filosofija arba tiesiog dorovės teorija.

Dorovė – sudėtingas žmonių socialinio bei dvasinio gyvenimo reiškinys.

Socializmo laikotarpiu susiformavo naujas požiūris į darbą. Darbas tapo pagrindiniu žmogaus vertinimu visuomenėje kriterijumi. Tai iš esmės pakeitė ir dorovinę pažiūrą į darbą. Žmogus pradėtas vertinti ne tik pagal tai kiek jis uždirba, o pagal tai, kaip sąžiningai jis veikia. Atsirado pagarba bet kuriam visuomenei naudingam darbui, siekimas kelti kvalifikaciją, sąmoningas ir savanoriškas darbo drausmės laikymasis, rūpinimasis bendro darbo sąlygomis ir rezultatais, nepakantumas nesąžiningai pažiūrai į darbą ir t.t. Šių aspektų įsigalėjimas turėjo didžiulę reikšmę dorovinei darbo sampratai.

Profesinė etika Lietuvoje buvo pradėta negrinėti jau XIX a. pabaigoje. Tuo metu bene daugiausia buvo svarstomi žurnalistinės etikos klausimai. Nagrinėti ir vadinamųjų laisvų profesijų atstovų – gydytojų, juristų, pedagogų – profesinės dorovės veiklos principai.

PROFESINĖS DOROVĖS SĄVOKA

Profesinė etika tiria profesinės dorovės funkcionavimą: jos esmę, specifiką, vaidmenį profesinės veiklos srityje ir kt. Profesinės etikos objektas yra profesinė dorovė.

Kartais teigiama, kad yra tik viena dorovinė sistema ir dėl to nėra pagrindo išskirti dar ir profesinę dorovę. Tvirtinama, kad visi mūsų visuomenės piliečiai nepriklausomai nuo jų profesijos privalo uoliai laikytis bendrųjų dorovės reikalavimų. Esą to visai pakanka, kad jie gerai atliktų savo profesines priedermes. Tokie samprotavimai nėra pakankamai pagrįsti.

Be abejo visiems mūsų visuomenės piliečiams privalu laikytis bendrųjų dorovės reikalavimų. Juk pirmiausia visi esame vienos visuomenės nariai. Tačiau kiekviena profesinės veiklos sritis yra labai specifiška. Joje susiklosto skirtingi žmonių bendravimo santykiai, daugiau ar mažiau skirtingos pažiūros ir elgesio normos. Todėl profesinės veiklos srityje darbuotojams, be bendrųjų, dažnai keliami ir specifiniai doroviniai reikalavimai. Juk bendrieji dorovės normatyvai dažnai negali aprėpti ir visapusiškai reguliuoti specifinių dorovinių santykių, susiklostančių profesinės veiklos srityje.

Be abejo, profesinė dorovė nėra savarankiška bendrosios dorovės sistemos sritis. Ji yra tik santykinai savarankiška šios sistemos posistemė. Tiksliau, profesinė dorovė yra bendrosios dorovės specifinis pasireiškimas vienoje svarbiausių žmogaus veiklos sričių. Todėl ir profesinė etika yra tik bendrosios etikos teorijos dalis, tirianti specifinį dorovės pasireiškimą žmonių profesinės veiklos srityje.

Profesinė dorovė yra visuomenės istorinės raidos rezultatas. Ji susiformavo ilgame visuomenės vystymosi procese. Atsiradus darbo pasidalijimui, privačiai nuosavybei, susidarė atskiros žmonių grupės, užsiimančios viena ar kitą specialia veikla. Darbo pasidalijimas ilgainiui vis labiau gilėjo ir specializavosi. Ši specializacija labai išryškėjo klasinėje visuomenėje, kai valdančiosios klasės atsiribojo nuo tiesioginio dalyvavimo gamybinėje veikloje. Atsiradus darbo pasidalijimui bei jo specializacijai, visuomenėje įsitvirtinus klasiniams gamybiniams bei socialiniams santykiams, labiau išryškėjo ir profesiniai skirtumai žmonių gyvenime. Nevienodas įvairių visuomenės grupių santykis su gamybos priemonėmis klasinėje visuomenėje sąlygojo skirtingas ir net priešingas klasių ir visuomeninių grupių moralines pažiūras ir elgesio normas, skirtingus dorovinius santykius darbo bei profesinės veiklos srityje. Tolesnė darbo diferenciacija ir specializacija klasinėje visuomenėje labai padidino ir dorovės profesinius skirtumus. Todėl neatsitiktinai F.Engelsas pažymėjo, kad „tikrovėje kiekviena klasė ir net kiekviena profesija turi savo moralę“¹.

¹ F.Engelsas „Liudvikas Feuerbachas ir klasikinės vokiečių filosofijos pabaiga“

PROFESINĖS DOROVĖS SPECIFIKA

Profesinės dorovės specifiškumą lemia esminiai pačių profesijų skirtumai. Specialistų santykius vienoje ar kitoje profesinės veiklos srityje sąlygoje visuomenės socialinių santykių sistema. Nors atskirų profesijų atstovų elgesį reguliuoja bendroji visuomenėje priimta dorovės principų ir normų visuma, tačiau profesinėje veikloje šie bendrieji normatyvai žymiai modifikuojami, nes specialistų tarpusavio santykiai saviti ir skirtingi. Todėl profesinės dorovės santykis su bendrąja dorove yra atskirybės ir bendrybės santykis. Profesinė dorovė visapusiškiau ir giliau atspindi konkrečius žmonių įsitikinimus, vertinimus, realius santykius, kurie
reiškiasi profesinės veiklos srityje.

Kiekvienoje profesijoje susiklosto skirtingos darbo sąlygos, susidaro specifinių sudėtingų specifinių situacijų. Susiformuoja ne tik skirtingos pažiūros ir specifiški tarpusavio santykiai, bet taip pat ir skirtingi veiklos ir elgesio reguliavimo bei kontrolės būdai. Darbo kolektyvuose susidaro „nerašyti“ profesiniai įstatymai, normatyvai, papročiai ir tradicijos.

Pačiu bendriausiu požiūriu visas profesijas galima suskirstyti į dvi grupes: profesijas, kurių veiklos objektas yra pats žmogus, ir profesijas, kurių veiklos objektas yra gamtos objektai ar paties žmogaus sukurti daiktai. Prie pirmosios grupės priskiriamos tokios profesijos, kaip gydytojo, pedagogo, juristo, žurnalisto ir kt., o prie antrosios – veterinarijos gydytojo, agronomo, inžinieriaus ir kt.

Ypatingai pirmosios grupės atstovams profesinė dorovė kelia didesnius reikalavimus, nes jų veiklos objektas yra žmogus, kuris yra didžiausia vertybė ir aukščiausias tikslas. Šių specialistų darbas labai sudėtingas, individualus ir kūrybiškas. Todėl jų veikla ir elgesys didele dalimi reguliuojami profesinės dorovės normų.

Nors antrosios grupės profesijų atstovų veiklos objektas – ne žmogus, tačiau ir jų darbas labai reikšmingas, tiesiogiai susijęs su gyvybiniais kitų žmonių interesais. Pavyzdžiui, namų, tiltų ir kitų objektų statytojai, mašinų ir įrenginių gamintojai, transporto darbuotojai dėl savo profesinio aplaidumo gali padaryti didelių materialinių ir moralinių nuostolių visuomenei, nes dėl jų aplaidumo gali įvykti avarijos, žūti žmonės. Kita vertus, šių profesijų specialistai, dirbdami gamyklose ar statybose, visuomet veikia kolektyviai, bendrauja su savo kolegomis. Todėl ir jų veikloje labai svarbūs dorovės normatyvai.

PROFESINĖS DOROVĖS VAIDMUO

Darbas – viena pačių svarbiausių žmogaus saviraiškos sričių. Šiuolaikinėje visuomenėje žmogaus saviraiškos darbe galimybės žymiai padidėjo. Dirbdamas žmogus ne tik išreiškia bei įtvirtina, bet ir sukuria save. Čia susiformuoja svarbiausi doroviniai bruožai, išsiugdo visuomeniškumas. Jau vien dėl to profesinės dorovės reikšmė yra labai didelė. Profesinė dorovė padeda parengti specialistą jo saviraiškai darbe, išugdyti aukštą darbo kultūrą. Juk nuo specialistų profesinio dorovinio pasirengimo, nuo jų dorovinių nuostatų ir orientacijų labai priklauso, kaip jie reikšis darbe ir kokie bus to darbo rezultatai.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1122 žodžiai iš 3513 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.