Profesinės sąjungos
5 (100%) 1 vote

Profesinės sąjungos

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………….…..2

1. Profesinės sąjungos……………………………………………………….….3

1.1. Profesinių sąjungų ir jų organų teisės…………………………………………….3

1.2. Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos……………………………….…3

1.3. Profsąjunginis judėjimas…………………………………………………………5

2. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas…………………….……6

2.1. Bendrieji nuostatai……………………………………………………………….6

2.2. Profesinių sąjungų steigimas, veiklos sustabdymas ir nutraukimas………………6

2.3. Profesinių sąjungų santykiai su darbdaviu……………………………………….8

3. Lietuvos profesinių sąjungų įstatymas……………………………………….9

4. Profsąjungų pozicija nedarbo atžvilgiu……………………………………..10

5. Užsienio šalių profsąjungų pozicija į darbo rinkos pusiausvyrą jų šalyse…..11

6. Profesinių sąjungų nuopelnai………………………………………………..12

IŠVADOS……………………………………………………………13

LITERATŪRA………………………………………………………14

ĮVADAS

Šiandien politiniame valstybių gyvenime didelį vaidmenį vaidina įvairios visuomeninės organizacijos – politinės partijos, įmonininkų sąjungos, profesinės sąjungos ir kitos. Šias organizacijas, išskyrus partijas, dalyvaujančias politiniame gyvenime, teisininkai dažniausiai vadina „spaudimo grupėmis”. Skirtingai negu partijos, jos nesiekia tiesiogiai atsidurti prie valdžios vairo ir vadovauti valstybei. Pagrindinis jų tikslas – daryti spaudimą valstybiniams organams, kad jie įgyvendintų šių organizacijų keliamus reikalavimus.

Demokratijos pagrindais gyvenančioje visuomenėje profsąjungos yra darbo rinkos partnerės, dvišaliuose – trišaliuose susitarimuose ir sutartyse atstovaujančios dirbančiųjų socialiniams, ekonominiams bei teisiniams interesams. Pagrindas tokiems susitarimams ir sutartims atsirasti – šalių integravimas į pasaulio ekonomines ir politines struktūras, taip pat darbo, ekonominių ir socialinių problemų teisinis administravimas bei reguliavimas juos atitinkančiais įstatymais šalies viduje.

Lietuvoje, kelis dešimtmečius buvusioje SSRS respublika, po nepriklausomybės atgavimo keitėsi ir profesinių sąjungų vaidmuo visuomenėje. Anksčiau veikusios pagal komandinį ir skirstytojišką darbo stilių profesinės sąjungos įgavo gerokai didesnį savo veiklos savarankiškumą. Visa tai ir buvo įteisinta naujai priimtame 1991m. lapkričio 21d. Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatyme, kuris reglamentuoja profesinių sąjungų teises, jų santykius su darbdaviais, valstybės institucijomis ir pan.

Šio darbo tikslas aptarti profesines sąjungas: kas tai?, kur jos atsirado, kaip formavosi, kokios jų teisės ir pan.

1. Profesinės sąjungos

Darbdavio dominuojanti padėtis, neribotas pranašumas prieš darbuotojus jau nuo seno skatino pastaruosius vienytis į organizacijas, kurių tikslas apsaugoti darbuotojus nuo darbdavių savivalės. Tokios istoriškai tradiciškomis tapusios organizacijos, turinčios tikslą ginti darbuotojų interesus, yra profesinės sąjungos (P. Čiočys, 1999).

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 1991 m. lapkričio 21 d. buvo priimtas Profesinių sąjungų įstatymas, nustatęs šios savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos veiklos pagrindus, jos teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, ginant savo narių interesus. Kadangi profesinės sąjungos atstovauja tik savo nariams ir gina jų interesus, tai sukėlė profesinių sąjungų įstatymo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai įvaizdį. Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime priėjo prie išvados, kad profesinės sąjungos gina ne tik savo narių, bet įstatymo nustatytais atvejais – ir kitų darbuotojų teises, ir neįžiūrėjo minėto įstatymo prieštaravimo Konstitucijai. Tai dar labiau pakėlė profesinių sąjungų vaidmenį, užtikrinant jų veiklos garantijas be valstybės įsikišimo (P. Čiočys,1999).

Profesinės sąjungos veikia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, minėto įstatymo bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų pagrindu ir savo veiklą grindžia registruotais profesinės sąjungos įstatais.

Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kiti asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvoje, ne jaunesni kaip 14 metų, dirbantys pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais, numatytais įstatymų, turi teisę laisvai jungtis profesiniu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais principais į profesines sąjungas ir dalyvauti jų veikloje (P. Čiočys, 1999).

1.1. Profesinių sąjungų ir jų organų teisės

IV skirsnis. PROFESINĖS SĄJUNGOS IR VALSTYBĖS ORGANAI

14 straipsnis. Profesinių sąjungų teisės norminių aktų leidyboje

Profesinės sąjungos ir jų susivienijimai teikia pasiūlymus valstybinės valdžios ir valdymo organams dėl norminių aktų darbo, ekonominiais ir
socialiniais klausimais priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Profesinės sąjungos savo respublikinių susivienijimų organų asmenyje turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.

15 straipsnis. Profesinių sąjungų teisių gynimas

Profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose.

Profesinės sąjungos, gindamos savo narių teise ir teisėtus interesus, gali sudaryti susitarimus su valstybės valdžios ir valdymo organais.

16 straipsnis. Valstybės organų ir organizacijų teikiama pagalba profesinėms sąjungoms

Profesinės sąjungos ir jų susivienijimai iš valstybės organų ir organizacijų turi teisę gauti savo veiklai reikalingą informaciją darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais, kurią valstybės organai ir organizacijos privalo pateikti įstatymų nustatytais terminais.

Valstybės organai skatina derybas tarp profesinių sąjungų ir darbdavių ar jų organizacijų.

Valstybės organai, organizacijos gali teikti profesinėms sąjungoms paramą socialiniams ir kitiems tyrimams vykdyti (E. Mirončikienė, 2001).

1.2. Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos

V skirsnis. PROFESINIŲ SĄJUNGŲ TEISĖS. PROFESINIŲ SĄJUNGŲ IR JŲ NARIŲ VEIKLOS GARANTIJOS

17 straipsnis. Profesinių sąjungų teisė kontroliuoti darbo ir profesinių sąjungų įstatymų laikymąsi

Profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų narių teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Šiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijas, teisinės pagalbos tarnybas ir kitas institucijas.

Profesinės sąjungos įgalioti asmenys, vykdydami šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas kontrolės funkcijas, turi teisę nekliudomai lankytis įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos nariai, ir susipažinti su dokumentais apie savo profesinės sąjungos narių darbo, ekonomines ir socialines sąlygas.

18 straipsnis. Profesinių sąjungų teisė reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus

Profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises.

Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams.

Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą.

19 straipsnis. Profesinių sąjungų teisė siūlyti traukti atsakomybės pareigūnus

Profesinės sąjungos turi teisę siūlyti traukti atsakomybėn pareigūnus, kurie pažeidžia darbo įstatymus, neužtikrina saugių darbo sąlygų, nevykdo kolektyvinės sutarties ar kitokių tarpusavio susitarimų.

20 straipsnis. Profesinių sąjungų ir jų narių teisių gynimas

Profesinių sąjungų ir jų narių teises ir teisėtus interesus įstatymų nustatyta tvarka gina valstybiniai valdžios ir valdymo organai, teismai bei kiti teisėsaugos organai.

Valstybės organai, pareigūnai, fiziniai ar juridiniai asmenys, neteisėtais veiksmais padarę žalą profesinei sąjungai, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos

Įstatymuose, kolektyvinėje ar kitoje sutartyje numatytais atvejais negalima nutraukti darbo sutarties su darbuotoju – profesinės sąjungos nariu, negavus išankstinio profesinės sąjungos, kuriai jis priklauso, organo sutikimo.

Darbuotojai, išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus ir nenutraukę su darbdaviu sudarytos darbo sutarties, negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva, išskyrus atvejį, kai įmonė, įstaiga, organizacija likviduojama, taip pat perkelti į kitą darbą be išankstinio to profesinės sąjungos organo sutikimo.

Šiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas arba keičiant esmines darbo sutarties sąlygas taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos organo sutikimas.

Profesinių sąjungų nariams, atleistiems iš darbo dėl jų išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus įgaliojimams renkamosiose pareigose, suteikiamas pirmesnis darbas (pareigos), o jeigu jo nėra – kitas lygiavertis darbas (pareigos) toje pačioje arba, darbuotojui sutikus, kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse.

22 straipsnis. Profesinių sąjungų dalyvavimas sprendžiant darbo ginčus įstatymų nustatyta tvarka

Profesinės sąjungos, sprendžiant individualius ir kolektyvinius darbo ginčus, dalyvauja įstatymų nustatyta tvarka.

Ginčus, kilusius tarp profesinių sąjungų ir darbdavio dėl įstatymų ar sutartimi numatytų pareigų ir prievolių nevykdymo, nagrinėja teismas.

23 straipsnis. Profesinių sąjungų teisė organizuoti mitingus, demonstracijas, skelbti streikus

Profesinės sąjungos turi teisę rengti susirinkimus, tai pat įstatymų nustatyta tvarka organizuoti mitingus, demonstracijas ir kitus masinius renginius.

Profesinės sąjungos,
gindamos savo narių teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę skelbti streiką (Verslas ir teisė, 1992).

1.3. Profsąjunginis judėjimas

Valstybių profesinės sąjungos organizuotos įvairiai. Cechinės organizacijos jungia darbininkus ir tarnautojus pagal profesiją. Todėl vienoje įmonėje dažnai veikia keletas skirtingų profesinių sąjungų (JAV, Didžioji Britanija). Tai apsunkina dirbančiųjų kovą su įmonininkais. Tuo tarpu gamybinės profesinės sąjungos (Švedija, Olandija, Italija, Prancūzija) jungia dirbančiuosius pagal gamybinę veiklą: visi įmonės dirbantieji priklauso vienai profesinei organizacijai. Į konfesines (dažniausiai krikščioniškas) profesines sąjungas paprastai buriasi vieno tikėjimo žmonės.

Profsąjunginis judėjimas yra susiskaldęs. Vienose šalyse (Prancūzija, Italija) veikia keletas didelių profsąjunginių centrų, kitose – vienas (Didžioji Britanija, Norvegija). Labai dažnai profesines sąjungas kontroliuoja valdančioji partija ir vyriausybė.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1487 žodžiai iš 4894 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.