Profesinio konsultavimo organizavimas
5 (100%) 1 vote

Profesinio konsultavimo organizavimas

112131

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………2

1. Profesinis konsultavimas, jo funkcijos…………………………………………………3

2. Konsultavimas vidurinėje mokykloje…………………………………………………..4

3. Konsultavimas profesinio mokymo įstaigoje……………………………………………8

4. Konsultavimas įmonėje………………………………………………………………..11

5. Profesinio konsultavimo centras……………………………………………………….12

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………..15

ĮVADAS

Profesiją renkasi žmonės, kai juos prispiria egzistencijos sąlygos, t.y. kai nebeįmanoma gyventi be profesijos arba su profesija, kuri nebegali būti egzistencijos atrama. Žmogaus profesinių nuostatų formavimasis – sudėtingas, daugiaplanis reiškinys. Šios nuostatos būna skirtingo įsisamoninimo lygio, intensyvumo, pastovumo ir t.t. Jau paauglystėje tūlam būtina griebtis darbo, užsidirbti, kad galėtų kaip nors pragyventi. Darbas be profesijos neperspektyvus, tad reikia rinktis mokyklą ar kursą jai įgyti. Jaunystės, subrendimo metais ieškoma profesijos, kuri ilgą laiką teiktų sąlygas gerai sutvarkyti buitį. Rinktis profesiją, darbą, darbovietę tenka visą gyvenimą. Rinkimasis tampa žmogaus būties tvarkymo veiksnys. Svarbu jį tinkamai panaudoti. Ar žmogus pajėgus be klaidų rinktis? Kas jis yra? Koks jis? Tai vertėtų aiškintis siekiant spręsti tinkamumo rinkimosi ir pagalbos galimybę. Kvalifikuoti patarimai besirenkančiajam profesiją galimi tik tada, kai pažįstama interesanto asmenybė. Tam reikia nors kiek žinoti, į ką kreipti dėmesį jį tiriant, kokios apskritai yra jo savybės. Tada reikalingas profesinis konsultavimas, kuris yra pagalba žmogui renkantis arba keičiant profesiją. Profesinį konsultavimą sudaro: psichologinis konsultavimas, profesinis informavimas ir medicininis konsultavimas. Psichologinės konsultacijos metu aptariami konsultuojamojo interesai, gabumai, polinkiai, asmenybės savybės, profesijos įgijimo būdai, profesinio tobulėjimo galimybės, mokoma optimalaus elgesio šioje pasirinkimo situacijoje. Konsultuojantis psichologas turi būti profesionaliai pasirengęs gerai atlikti psichodiagnostinius tyrimus, nes daugiausia jie lemia profesinio konsultavimo sėkmę. Psichologinį konsultavimą papildo profesinis informavimas (supažindinimas su esamomis profesijomis, mokymo įstaigomis, kuriose galima tų profesijų išmokti, įstojimo ir mokymosi sąlygomis, darbo gavimo galimybėmis) ir medicininis konsultavimas (nustatymas tų fiziologinių organizmo ypatybių, sveikatos trūkumų, kurie gali trukdyti įgyti vieną ar kitą profesiją). Profesinis konsultavimas būna sėkmingas, kai atsižvelgiama į daugelį svarbiausių profesinio apsisprendimo veiksnių: į profesiją pasirenkančiojo asmenybę (jo interesus, polinkius, tikslus, gabumus, pretenzijų lygį), į tai, kiek viena ar kita profesija šiuo metu yra visuomenei reikalinga, be to, į klaidinančią, netikslią informaciją apie profesijų įgijimo būdus.

1. PROFESINIS KONSULTAVIMAS, JO FUNKCIJOS

Profesinis konsultavimas yra tokia visuomeninės veiklos funkcija, kuri įgalina racionaliai diferencijuoti tiek jaunimo, tiek suaugusiųjų pasiskirtymą įvairiuose profesinės ir kitokios veiklos baruose, užtikrinant jos produktyvumą. Ji realizuojama tada, kai orientuojamasi į darbą ar profesiją, atsižvelgiant į individualias žmogaus savybes jo gyvenimo planus ir konkrečią darbo rinkos situaciją. Tik tokia šios funkcijos sklaida laiduoja tinkamą laisvų vietų aprūpinimą patikimu, produktyviu personalu.

Ankstesnė profesinio konsultavimo ir orientavimo Lietuvoje patirtis rodo, kad praktinė veikla neapsiriboja vien patarimais.

Esama daugiau funkcijų, neatsiejamų nuo konsultavimo esmės. Išryškėjo visas jų kompleksas. Štai jis:

· Informavimas apie darbo rinkos būklę, profesijas, asmenybės ir profesinis tikrovės tyrimas;

· Patarimai savęs pažinimo, saviugdos, rinkimosi klausimais;

· Patarimai dėl mokyklų ir darboviečių perspektyvų, profesinio kryptingumo motyvacija;

· Mokyklinės ir profesinės adaptacijos organizavimas;

· Atrankos tvarkymas;

· Profesinis skirstymas institucijos viduje;

· Profesinis tobulinimas, perkvalifikavimas, perkėlimas;

· Koordinavimas;

· Profesinė reabilitacija.

Ši funkcijų struktūra byloja apie labai didelį veiksmų barą, aprėpiantį visą konsultavimo veiklą. Ją galima pavadinti makrostruktūra. Kiekviena funkcija turi dar savo struktūrą, kurią apibrėžia uždaviniai, kylantys vykdant konkrečią funkciją. Tai – mezostruktūros. Kai vykdomos vieno individo aptarnavimo funkcijos, konsultavimas įgyja mikrostruktūrą, kuri galėtų atrodyti taip:

· Asmenybės medicininis ir psichologinis tyrimas;

· Konsultavimas.

Minėtos funkcijos atsiskleidžia per įvairių institucijų praktinį konsultavimo darbą. Kai kurias jų apžvelgsime.

2. KONSULTAVIMAS VIDURINĖJE MOKYKLOJE

Ne iš karto nusprendžiama, kuo būti, ką veikti. Tačiau rinkimosi galimybių gausa visiškai negarantuoja, kad bus gerai apsispręsta. Tinkamam pasirinkimui reikia subręsti, bet tai nepriklauso nuo vaiko, jam
reikia tikslingai vadovauti, t.y sąmoningai brandinti jo savimonę, kuri neklystamai orientuotų į darbo pasaulį. Tad konsultavimas yra ilgo vadovavimo jaunuoliui, kurį norime parengti tinkamam apsisprendimui, vyksmas. Tam sąlygas teikia mokykla.

Jau vaikų darželyje ir pradžios mokykloje vaikas domisi suaugusiųjų darbo įrankiais ir veikla. Interesai keičiasi. Jie darosi patvaresni, kai nuolat realizuojami veikloje, kai virsta polinkiais. Pastarieji išryškėja paauglystėje, ypač tada, kai jie sutampa su kokia nors patrauklia vertybe. Klasių vadovų, konsultantų dėmesį turi patraukti mokinių vertybinės orientacijos, jų ryšys su intelekto ir valios ypatybėmis. Tyrimai rodo, kad vertybinės orientacjos glūdi moksleivio gyvenimo planuose – jie yra reikšmingiausias rinkimosi motyvas. Tačiau jis dažnai nukreipia klaidingai. Klaidos daromos dėl informacijos stokos. Todėl konsultantai rūpinasi, kad vertybinės orientacijos būtų pagrįstos. Tam reikia ilgalaikio pažintinio konsultavimo.

Pažintinio orientavimo tikslas – teikti būsimajam darbo kandidatui tokių žinių, kuriomis grindžiamas kvalifikuotas darbas, jo vertingumas, individų galimybės jį sėkmingai dirbti. Pažintinį konsultavimą galima pritaikyti dėstant bet kurį bendrojo lavinimo dalyką. Deja, ta proga nepasinaudojama taip, kaip reikėtų.

Mūsų jaunimas šiandien domisi technikos laimėjimais, kurie sudaro didelę vertybinių orientacijų dalį. Štai dėl ko mokslas, technika įgyja tokį didelį prestižą, nulemiantį profesijos pasirinkimą. Tuo tarpu kvalifikuotos darbininkų specialybės jaunimui atrodo paprasta manipuliacijų sistema, neturinti nieko bendra su mokslo laimėjimais. Iš tikrųjų smarkiai klystama. Šiandieninis kvalifikuotas industrinis ar agrotechninis darbas grindžiamas mokslo laimėjimais. Kūrybiškai nusiteikęs jaunimas dažnai mano, kad darbininkų darbas tėra mechaniškų operacijų suma. Nors kalbama, kad kiekviename darbe yra kūrybos, bet nepakankamai įtikinamai. Tai suprantama, nes jaunuolio požiūrį grindžia jo paties patirtis. Jis mokėsi įvairių darbų namie, mokyklos dirbtuvėse, darže, stebėjo kitų darbą statybose, žemės ūkyje, bet nepastebėjo matytų veiksmų ryšio su mokslu. Ar sudaromos sąlygos mokinių moksliniam ir techniniam kūrybingumui reikštis? Mokyklose stinga mokslinių, techninių būrelių. Praktika parodė, kad ten, kur techninis darbas grindžiamas mokslo laimėjimais, kur reiškiasi mokinių kūrybingumas, konsultantui nereikia labai stengtis orientuoti mokinius į techniškąsias specialybes, reikalingas kraštui.

Nepaprastai aktualus yra prognostinis konsultavimas. Vertybinis ir pažintinis konsultavimas mažai orientuoja į ateitį, yra aktualus visai grupei, o prognostinis patarimas ar siūlymas visada konkretus, skirtas vienam individui. Suprantama, toks konsultavimas labai rizikingas, nes ne kiekvienas gali numatyti individo darbo sėkmę, jo elgesį ateityje. Vis dėlto veiklos prognozės būna patikimos. Psichometrija padeda nustatyti, kokiu tikslumu, kokia paklaida galimas prognostinis srendimas. Bet kyla klausimas, ar galima prognozuoti moksleivio ateitį mokyklos veiklos sąlygomis, kai asmenybę formuoja daug nevaldomų veiksnių? Patirtis rodo, kad ne tik konsultantų, bet ir patyrusių mokytojų prognozės dėl tolesnio mokymosi sėkmės yra gana patikimos.

Pagrindinė patikimos prognozės sąlyga – informacijos apie mokinį gausa, įgalinanti jį visapusiškai ir nuodugniai pažinti. Šiuo metu dar neturime pakankamai priemonių ir metodų tokiai informacijai gauti. Paprastai blogiausiai pažįstami vidutiniokai, silpnesnieji, neaktyvūs mokiniai. Taip atsitinka dėl to, kad nesutvarkyta informacijos rinkimo sistema, nevedamos psichologinio stebėjimo asmens bylos (Prancūzijos mokyklose tokios bylos vedamos).

Į vidutiniokus, silpnuosius, pasyvius ir vadinamuosius probleminius mokinius konsultantams ir klasių vadovams reikėtų kreipti ypatingą psichologinį ir pedagoginį dėmesį, nes iš jų dažnai subręsta ypač gabūs mokslo, technikos sričių veikėjai. Pirmiausia būtina išsiaiškinti, kodėl jie priskiriami prie šios kategorijos vaikų, kokios jų asmeninės problemos, socialinės kliūtys trukdo jiems būti kitokiems. Jie patys nepajėgūs keistis. Jiems reikia kvalifikuotos pagalbos, bet ji neteikiama, pasitenkinama padėties konstatavimu. Pirmoji pagalba – įtraukti juos į aktyvią, iniciatyvos reikalaujančią veiklą mokykloje ir už jos ribų. Rusų psichologas Levas Vygotskis rašė, kad asmenybės vystymosi pažanga pirmiausia pastebima jos “artimiausioje vystymosi zonoje”, t.y. tuo metu, kai vaikas įveikia sunkumus vyresniųjų padedamas. Todėl pirmiausia reikia stebėti jo veiklos ir elgesio rezultatus pagalbos reikalaujančioje situacijoje ir stengtis suprasti, ką jis sugeba ir ko negali. Nuo čia turi prasidėti tolesnis asmenybės ugdymas, tuo taip pat turi remtis pirminė asmenybės prognozė. Blogas mokymasis, nedrausmingas elgesys, žmonių ir darbo vengimas, vidiniai ir tarpasmeniniai konfliktai turi būti visapusiškai tiriami, panaudojant visus konsultantams ir pedagogams prieinamus informacijos apie mokinį šaltinius.

Patikimas informacijos apie mokinį šaltinis yra praktinė veikla. Mokyklos uždavinys – sudaryti įvairias praktinės veiklos situacijas, kuriose atsiskleistų individualybė. Tam patogi pamoka, popamokinė veikla, fakultatyvinis,
profiliuotas mokymas. Čia ugdomi ne tik mokinių sugebėjimai, bet ir skonis, interesai, polinkiai, vertybinės orientacijos, idealai. Kaip tik čia jie geriausiai pažįstami, atsiskleidusio asmenybės savybės leidžia prognozuoti. Pagaliau pats mokinys geriau pažįsta save: savo galias, siekimus, trūkumus. Subjektyvaus ir objektyvaus pažinimo dermė didina prognozės patikimumą.

Praktinės veiklos būdų bei rezultatų panaudojimas ir vertinimas – ne vienintelis prognozavimo pamatas. Kartais mokiniui viskas puikiai sekasi, bet, kaip sakoma, širdis nelinksta prie to, kas sekasi. Kokia priežastis? Jos iš veiklos rezultatų kokybės nenustatysi. Vidaus pasauliui pažinti tinka pokalbis. Atvira mokinio kalba apie jo sveikatą, požiūrį į darbo rūšis, kurias jam siūlo aplinka, apie jo skonį, vertybes, siekimus teikia daug medžiagos prognostinei konsultacijai. Kaip matyti, šioji yra glaudžiai susieta su ugdymo vyksmu, su pokyčiais, atsirandančiais kas trimestrą ar metus. Frontalinis supažindinimas su darbo tikrove ir veiklinimas praktiniais darbais derinamas su individualiuoju konsultavimu. Konkreti konsultavimo ir orientavimo struktūra vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje galėtų būti tokia:

· Teorinio, praktinio ir profesinio intelekto, motorikos ir įgūdžių ugdymas (teorinės ir praktinės patirties kaupimas).

· Profesinio kryptingumo (motyvacijos) ir atitinkamo charakterio ugdymas specializuotame darbe, būreliai, profilinis mokymas ir kt.).

· Sugebėjimo rinktis profesiją ugdymas (įvairiomis konsultavimo rūšimis ir tipais).

· Rinkimosi kontrolė – ar tinkamai rinkosi, t.y. katamnezė.

Visa tai daroma frontaliai, bet kartu individualizuojant ir diferencijuojant. Po ilgesnio laiko, maždaug VII klasėje, pradedama domėtis tolesniu mokymusi. Dalis VIII klasės mokinių pereina į gimnaziją ar į profesinio mokymo įstaigą. Konsultantui ir klasės vadovui rūpi auklėtinių sėkmė, todėl tuo metu jais itin domimasi, kad nedarytų rinkimosi klaidų. Joms išvengti arba bent sumažinti sudaromos sąlygos, kad mokiniai išbandytų save tam tikroje praktinėje veikloje pagal savo ketinimus ir sugebėjimus. Aštuntokai gali pasirinkti dalykinį ar techninį būrelį, o jeigu jų nėra, steigiamos interesų grupės, kur mokiniai plačiau susipažįsta su dalykais tos srities, kurią ketina rinktis. Tam tikslui mokyklai reikia pakankamai tekstinės, vaizdinės informacijos apie įvairias profesines mokyklas, gimnazijas, aukštesnes vidurinės mokyklos klases. Panašiai organizuojamos frontalinės konsultacijos X klasės mokiniams, baigiantiems pagrindinę mokyklą, ar besirenkantiems profiliuotą klasę. Klaidingai mano tie, kurie neigia panašios organizacijos reikalingumą besirenkantiems darbininkiškas profesijas, nes, girdi, jaunuolis tinkamas bet kuriai darbininko profesijai. Daugeliui reikia specialiųjų žmogaus savybių. Ne kiekvienas gali būti sunkvežimio vairuotoju, kepėju, darbo su smulkiomis detalėmis meistru, aukštybininku ir kt. Tinkamumą pirmiausia nustato gydytojas, po jo – psichologas.

Ne mažesnį dėmesį konsultantai skiria XI-XII klasių mokiniams. Jų dauguma eina toliau mokytis, kiti traukia tiesiai į darbą. Vieniems ir antriems dažnai reikia kvalifikuotos pagalbos, kad galėtų neklaidžiodami realizuoti savo veiklos planus. Daugelis jų neapsisprendę blaškosi, neįstoja į planuotas specialybes pasirinktose mokyklose, nesėkmingai ieško darbo. Palikti vieni daugiausia kankinasi dėl to, kad neturi tikslios informacijos. Jos pakanka, tačiau yra sunkiai prieinama, nes trūksta rūpestingų mokyklų, mažai konsultantų.

Čia glaustai apibūdintos frontalinio konsultavimo ir orientavimo organizacijos įgyvendinimas nėra nei lengvas, nei paprastas. Reikia didelės pedagogų psichologinės ir pedagoginės kompetencijos, daugelio gerai parengtų konsultantų, tėvų, globėjų, mokyklos vadovybės norų, kad jaunimas būtų subrandintas ir sugebėtų racionaliai pasirengti darbui bei laimingai gyventi.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1947 žodžiai iš 3823 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.