Profesinio užsikrėtimo per kraują plintančiomis infekcijomis
5 (100%) 1 vote

Profesinio užsikrėtimo per kraują plintančiomis infekcijomis

PROFESINIO UŽSIKRĖTIMO PER KRAUJĄ PLINTANČIOMIS INFEKCIJOMIS

( ŽIV, HBV, HCV) PROFILAKTIKA

Santrauka

ŽIV infekcija priklauso ligoms, kuriomis galima užsikrėsti pažeidus odos ir gleivinių vientisumą todėl yra profesinio užsikrėtimo galimybė. Straipsnyje pateikiama profesinio kontakto apibrėžimas ir jo klasifikacija, profesinio užsikrėtimo rizikos laipsnis. Aptarta profesinio užsikrėtimo profilaktika ir po ekspozicinis antiretrovirusinis gydymas.

Raktažodžiai: profesinė ekspozicija, užsikrėtimas ŽIV, profilaktika.

Įvadas.

Net vienas sveikatos priežiūros darbuotojo sąlytis su paciento krauju jau kelia susirūpinimą, todėl pateisinama specifinė profilaktika ir priežiūros strategija.

Užkrato perdavimas per poodinį kraujo kontaktą galimas trimis būdais:

• sveikatos priežiūros darbuotojui kontaktuojant su paciento krauju;

• maišantis paciento ir sveikatos priežiūros darbuotojo kraujui;

• vieno paciento kraujui kontaktuojant su kito paciento krauju.

Užsikrėtimo ar užkrėtimo ŽIV ir kitais virusais rizika priklauso nuo:

• infekcijos paplitimo populiacijoje ;

• nuo kontakto su krauju dažnio;

• perdavimo rizikos laipsnio;

• nuo viruso dalelių skaičiaus infekuoto asmens kraujyje;

• kontakto pobūdžio.

Šios sąlygos tinka visiems per kraują plintantiems mikroorganizmams, turintiems skirtingą atsparumą cheminiams ir fiziniams veiksmams, tarp jų sterilizacijai ir dezinfekcijai. Be kraujo ir jo sudedamųjų dalių, potencialų pavojų sudaro kiti organizmo audiniai ir skysčiai (sperma, vaginos išskyros, smegenų skystis, eksudatas, transudatas, endokardo, pleuros skysčiai, vaisiaus vandenys, motinos pienas, seilės ir kt.), kurių sudėtyje gali būti kraujo. Užkrato šaltinis – sergantis žmogus. Sveikatos priežiūros darbuotojų saugumas priklauso nuo to, kaip skrupulingai laikomasi darbo su krauju ir kitais organizmo skysčiais taisyklių. Pagrindinė sąlyga – kiekvienas kraujas yra potencialiai infekuotas. Iš to išplaikia, kad kiekvienas panaudotas įrankis, įranga ar medžiaga gali būti suteršti mikroorganizmais užkrėstu krauju. Visa tai turi būti tinkamai surenkama, saugoma, nukenksminama, sterilizuojama ar sunaikinama. Šios priemonės sumažina intrahospitalinės infekcijos, profesinio užsikrėtimo ŽIV ir kitais per kraują plintančiais virusais galimybes. Rutininiai gydymo įstaigų pacientų tyrimai dėl ŽIV, nesant klinikinių indikacijų, rekomenduojami tik tose teritorijose, kur ŽIV paplitimas populiacijoje yra 1:1000. Testo atlikimas neapsaugo personalo nuo užsikrėtimo, nes esantis serologinis “ langas (laikas nuo užsikrėtimo momento iki antikūnų atradimo) neleidžia nustatyti ŽIV infekcijos 3 – 24 savaites po užsikrėtimo.

Faktai ir skaičiai .

ŽIV infekcijos paplitimas, ypač diferencijuotų pacientų populiacijoje, labai varijuoja, pvz. tarp sergančių tuberkulioze Zimbabvėje ŽIV užsikrėtusių yra > 70 procentų., tuo pačiu gerontologijos klinikoje tėra < 0,1 procento (1,9). Lietuvoje ŽIV infekcija nėra paplitusi liga.

2000 11 01 buvo užregistruoti 255 asmenys, užsikrėtę ŽIV, iš jų 237 Lietuvos piliečiai (6,8 100 tūkst. gyventojų), tarp jų 36 serga AIDS. Gydymo įstaigose ŽIV infekuoti asmenys dar reti pacientai.

Rizika užsikrėsti ŽIV per kontaktą su krauju ar kitu organizmo skysčiu maža, tačiau sveikatos apsaugos darbuotojų užsikrėtimai po kontakto su paciento krauju plataus infekcijos paplitimo šalyse gali būti registruojami. ŽIV perdavimo galimybė per poodinį kontaktą sudaro 1–5 atvejus 1000 kontaktų, t.y. 0,3 procento ( 1,5,9).

1 lentelė.

Tikimybė užsikrėsti, vienos ekspozicijos metu, per kraują plintančiu virusu (9) .

Sveikatos priežiūros darbuotojų užsikrėtimo per kraują plintančiais virusais rizika, vienos ekspozicijos metu Tikimybė procentais

ŽIV . POODINIS KONTAKTAS

gleivinių kontaktas 0,3 %

0,03 %

HBV – poodinis kontaktas 9 – 30 %

HCV – poodinis kontaktas 1 – 10 %

ŽIV perdavimo riziką padidina kai kurie veiksniai pvz.: sužeidimo gylis, paciento sveikatos būklė,

matomas ant instrumento kraujas ir kt. (1,2,7,9).

2 lentelė

ŽIV perdavimo riziką didinantys veiksniai (9)

Veiksniai Vidutiniškai (kartais) Svyravimų ribos (kartais)

GILUS SUŽEIDIMAS 15 6 – 41

Matomas ant instrumento kraujas 6,2 2,2 – 21

Arterijos ar venos punkcija 4,3 1,7 – 12

Paciento terminalinė būklė 5,6 2 – 16

Kontaktų su krauju dažnis gali lemti profesinį užsikrėtimą ŽIV ir kitais per kraują plintančiais virusais. Minėti kontaktai sunkiai suskaičiuojami, kadangi pranešimai apie įvykius, susijusius su neatsargiu personalo elgesiu, netikslūs ir nepilni, netikslūs jie ir retrospektyvinėse studijose. Juos būtų galima suskaičiuoti pradėjus reikalauti pranešimų tam tikru laiku arba aktyvios priežiūros metu, vykdant anonimines apklausas įvairiose ligoninės ar skyriuose. Incidentų dažnis įvairiose šalyse varijuoja, tai priklauso nuo sveikatos priežiūros darbuotojų grupės, šalies išsivystymo lygio, studijų tikslo ir atlikimo pobūdžio, nelaimingo atsitikimo apibrėžimo, taikomo toje šalyje ir kt. Išsivysčiusiose šalyse, profilaktinėmis priemonėmis, kontaktų su krauju dažnį per dviejus metus pavyko sumažinti 40
procentų. Tuo metu Tanzanijoje 50 procentų daugiau gydytojų susižaloja per metus negu Prancūzijoje 9). Šalyse, kur didesnis ŽIV paplitimas, didesnės galimybės užsikrėsti ir medikams.

3 lentelė

Nelaimingų atsitikimų darbe dažnis

Nelaimingi atsitikimai / poodiniai kontaktai 100–tui specialistų per metus

Prancūzija medicinos seselės 27

Tanzanija medicinos seselės 487

JAV medicinos studentai 50

JAV radiologai 50

JAV bendrosios praktikos gydytojai 60

Tanzanijos bendrosios praktikos gydytojai 68

JAV anesteziologai 130

JAV chirurgai senjorai 38

Prancūzija chirurgai 1 000

JAV chirurgai 600

Saudo Arabija chirurgai 420

Tanzanija – chirurgai 1 474

(pagal WHO/ASD/98.1; UNAIDS/98.7).

Daugumoje studijų, nagrinėjančių profesinio užsikrėtimo galimybes, teigiama, kad iš sveikatos priežiūros darbuotojų dažniausiai susižaloja slaugės, 30 – 40 nelaimingų atsitikimų 100 slaugių per metus. Studijos EPINET, atliktos devyniose JAV ligoninėse, nurodoma, kad apie nelaimingus atsitikimus darbe pranešė 52 procentai seselių, 9 procentai gydytojų ir internų. 72 procentai visų nelaimingų atsitikimų sudarė įsidūrimas injekcinėmis adatomis. Lietuvoje, 1998 m. atliktos anoniminės apklausos duomenimis, 35,6 procentai medicinos seserų teigė per savaitėje įsiduriančios injekcine adata. Chirurgai turi didesnę riziką užsikrėsti darbe negu bendrosios praktikos gydytojai. Susižalojimai darbe svyruoja nuo 5,6 iki 30 procentų. Chirurgų odos kontaktas su krauju dar dažnesnis negu įsidūrimai. Atlantos studija nurodo, kad 55 procentais atvejų susitepama kruvinais vatos gabalėliais; 37 procentais sutepama nepažeista oda; 8 procentais atvejų – dirbant su pirštinėmis. Tik 10 procentų atvejų yra reali rizika užsikrėsti: 7 procentais atvejų pažeistas odos vientisumas ir 3 procentais, kai kraujo pateko į akis. Daugelyje studijų pažymėta, kad studentai medikai neretai susižaloja besimokydami ( 1,7,9).

Didelės rizikos procedūros:

 kraujo mėginių ėmimas, tai procedūra, kurios metu dažniausiai susižalojama;

 siuvimas – priklauso rizikingoms procedūroms. 60–80 procentų chirurgų, susižalojančių operacijos metu, susižaloja baigiant operaciją ,t.y.siudami;

 netinkamai manipuliuojant aštriais instrumentais (skalpeliais ir adatomis); 30–70 procentų šių incidentų įvyksta atliekant injekcijas, siuvant žaizdas ar dedant panaudotus įrankius į tam nepritaikytas talpas ( maža anga nuimti adatai), adatos paliekamos lovose, viešajame transporte, plaunamos ir kt.

Sveikatos priežiūros darbuotojų saugumas priklauso nuo saugaus medicinos procedūrų atlikimo, retesnio pavojingo kontakto su krauju ir kitais organizmo skysčiais. Pagrindinė profesinio užsikrėtimo ŽIV profilaktika: visi sveikatos priežiūros darbuotojai privalo laikytis būtinų (privalomų) saugos priemonių, higienos, medicininės aseptikos reikalavimų, sterilizacijos ir dezinfekcijos bei atliekų utilizacijos taisyklių.

Bendros sveikatos priežiūros darbuotojo saugos taisyklės (7).

Visos medicininės procedūros turi būti atliekamos neskubant, atsargiai, mąstant apie savo ir paciento saugumą. Be pastovaus rūpesčio savo pacientais, sveikatos priežiūros darbuotojai taip pat sudaro galimybę plisti biologiniam užkratui.

• Dirbant su krauju ir kitais organizmo skysčiais privalu mūvėti pirštines:

• Pirštines turi būtu geros kokybės.

• Niekada su pirštinėmis, būtent delnu, neliesti akių, nosies arba gleivinių.

• Jei pirštinės suteršiamos infekuotu skysčiu – jas būtina nusimauti ir išmesti į celofaninį maišą, nusiplauti rankas ir užsimauti naujos pirštines.

• Nepalikti iš darbo vietos kai atliekami tyrimai.

• plauti rankas su muilu prieš užsimaunant pirštines ir kaip galima greičiau jas nusimovus.

• Dėvėti apsauginius drabužius ar prijuostes, su šiais drabužiais negalima išeiti iš laboratorijos, operacinės ar skyriaus.

• Dirbant su infekuota medžiaga, uždaromos durys ir apribojamas įėjimas į laboratoriją, ar kt. darbų kabinetą.

• Ant laboratorijos durų turi būti užrašas, įspėjantis, kad dirbama su infekuota medžiaga.

• Darbo vieta turi būti švari ir tvarkinga.

• Baigus dirbti būtina dezinfekuoti darbo vietą.

• Niekada nepipetuoti burna.

• Darant kokią nors procedūrą, vengti aerozolių ( garų) susidarymo, organizmo skysčių išpurškimo ar išlaistymo.

• Biologines medžiagas laikyti uždengtose talpose, stengtis kiek įmanoma nelaikyti jų atvirų.

• Stengtis adatų ir kitų aštrių instrumentų neperduoti iš rankų į rankas, tam naudoti padėklus ar plokščias talpas.

• Naudotas adatas, švirkštus, skalpelius ir kt. instrumentus tuojau pat dėti į nepraduriamas talpas.

• Darbo vietoje turi būti pakankamai saugojimo talpų panaudotiems instrumentams.

• Ant adatų nedėti gobtuvėlių.

• Darbo vietoje nevalgyti, negerti, nerūkyti, nenaudoti kosmetikos, nelaikyti maisto produktų ir kitų asmeninių daiktų .

• Naikinti graužikus ir vabzdžius.

Bendros higienos nuostatos

Apsauginė apranga

Laikantis nuostatos, kad kiekvienas pacientas potencialiai infekuotas, būtina dėvėti apsauginius drabužius. Numatant kontaktą su krauju, kitais organizmo skysčiais, išskyromis ir krauju užterštomis išskyromis, būtina dėvėti prijuostes (chalatus), užsegamus
surišamas) nugaroje. Organizmo skysčiai gali ištikšti, todėl apsauginis chalatas turi būti neperšlampamas. Visada turi būti dėvimos vienkartinės pirštinės. Jei procedūros metu kontaktuojama su gleivinėmis arba kraujuojančiomis odos žaizdomis, dėvimos sterilios pirštinės

Kvėpavimo takus saugančias kaukes ir akinius tenka dėvėti tada, kai yra potencialiai infekuotos medžiagos išsitaškymo galimybė (endoskopija, intubacija, drenažas) arba situacijomis, kurių metu susidaro aerozoliai (stomatologinis gręžimas).

Rankos

Rankos – svarbiausias darbo įrankis, kuriuo galima užkrėsti pacientą ir užsikrėsti patiems. Jas būtina saugoti ir atitinkamai elgtis:

• darbe nenešioti jokios bižuterijos,

• vengti bet kokių odos pažeidimų (sužalojimų ),

• sužeidimai, sužalojimai, ligos pažeista oda visada turi būti apsaugota neperšlampančiomis priemonėmis ir papildomai pirštinėmis;

• atliekant chirurgines procedūras mūvimos sterilios pirštinės;

• rankos plaunamos prieš užsimaunant pirštines ir kaip galima greičiau jas nusimovus.

Norint sunaikinti užkratą, priklausomai nuo to kokio tikslo siekiama, atliekama higieninė ar chirurginė rankų dezinfekcija. Higieninės dezinfekcijos metu nuo rankų pašalinamas užkratas, kuris atsirado kontaktuojant su užkrėsta medžiaga. Po chirurginės dezinfekcijos rankos švarios ne tik nuo paviršinės, bet ir nuo pastovios floros. Detergentas, skirtas higieninei rankų dezinfekcijai, turi veikti greitai. Tinkamiausi tam alkoholiniai tirpalai, kuriais įtrinami delnai, rankos, nenuplaunant išdžiūsta.

Higieninė rankų dezinfekcija atliekama :

• prieš kontaktą su pacientais, ypač susilpnėjusio imuniteto,

• atliekant diagnostines, gydomąsias, slaugos procedūras,

• po kontakto su pacientu ar su infekuota medžiaga.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1721 žodžiai iš 5731 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.