Profesinis pasirinkimas
5 (100%) 1 vote

Profesinis pasirinkimas

TURINYS

1.Profesinis pasirinkimas…………………………………………………………………. 2

2. Bordin…………………………………………………………………………………… 4

3. A.Roe…………………………………………………………………………………… 4

4. J.Holland………………………………………………………………………………… 4

5. D.Super……………………………………………………………………………………4

6. Tiedeman………………………………………………………………………………….4

7. J.Krumboltz……………………………………………………………………………….5

8. Sugebėjimai, interesai, vertybės…………………………………………………………..5

9. Profesinio pasirinkimo determinantai, problemos, matavimai……………………………5

10. Profesinis konsultavimas…………………………………………………………………10

11. Psichodinaminis konsultavimo modelis………………………………………………….15

12. Vystymosi modelis………………………………………………………………………..16

13. Bruožų ir faktorių teorijos modelis………………………………………………………..17

14. Įveikimo išmokimo ir kt. modeliai(klientas centre, bihevioristinis modelis)……………..19

15.Komentaras apie visus modelius……………………………………………………………22

16. Kompiuterių taikymas prof. konsultavime…………………………………………………22

1.Profesinis pasirinkimas

Psl.124 dauguma individų mūsų visuomenėje išreiškia didelį susirūpinimą profesija.Dauguma žmonių praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį, dirbdami tą darbą, kurį pasirinko.Todėl jei jiems sunku pasirinkti, tai jiems sukelia didelį rūpestį, nes tą pasirinkimą jie supranta kaip galutinį ir nekeičiamą.daugumoje atvejų individai renkasi potencialų užsiėmimą pagal tai,kaip jis, ar grupė tokių užsiėmimų suvokiama. Šie suvokimai gali būti epizodiški, neišbaigti,tikslūs ar netikslūs, platūs ar siauri, tačiau manoma, kad kiekvienas pasirinkimas – tai sprendimas, kuris gali paveikti visą gyvenimo eigą. Tas svarbus santykis egzistuoja tarp profesinių stereotipų ir kitų kintamųjų, buvo pademonstruotas, naudojant tokius kintamuosius kaip akademinis pasiekimas (Krasnov,1968,Nunnally ir Kitros, 1958) ir socialinis statusas(Grunes,1957, O’Dowd ir Beardslee,1960,1967)

Technologinės kaitos sparta, jaunų žmonių izoliavimas nuo daugumos įsidarbinimo vietų sukėlė daug profesinio pasirinkimo problemų.Dauguma studentų negali neformaliai susidurti su įvairiomis profesijomis ar gauti apie jas atitinkamų žinių.Jei studentai turi atlikti gerai informuotus ir atidžiai apsvarstytus edukacinius ir profesinius sprendimus, jiems turi būti padedama,kritiškai nagrinėjant psichologinius bei socialinius darbo aspektus. Be to, šiems individams reikia suteikti ankstyvą profesinę patirtį, kuri praplėstų tiek jų žinias, tiek jiems prieinamų alternatyvų spektrą.šio proceso metu reikia kreipti dėmesį į informacijos apie reikalavimus specifiniams užsiėmimams, pateikimą.Šis procesas turėtų padėti studentams atsirinkti tarp alternatyvų ir nuspręsti,kurios profesinės alternatyvos yra socialiai ir psichologiškai patenkinamos. Buvo pravestas tyrimas tokiu klausimu: “Ar vyriškosios lyties vid. m-los abiturientai,kurie skiriasi savo akademiniais pasiekimais, socialiniu statusu, ateities planų formulavimu ir patirtimi taip pat skiriasi savo žiniomis apie pasirinktas profesijas?”Buvo ištirti 648 dvyliktokai berniukai iš trijų vid.m-lų, Cedar Rapids, Iowa (Ajovos) valstijoje.Jie buvo tiek iš aukšto, tiek iš žemo socialinio statuso grupių.Pateikus Darbininko Bruožų Aprašą, studentai buvo paprašyti įvertinti 12 profesijų pagal atrinktus darbininko bruožus, t.y interesai, temperamentai,, bendrasis išsilavinimas,specifinis profesinis pasiruošimas. Šie įvertinimai buvo panaudoti, tikrinant studentų žinias apie kiekvieną iš šių profesijų.studentai buvo parašyti nurodyti bruožus, reikalingus tai profesijai, arba nurodyti,kad jie tokių reikalingų bruožų nežino.Pvz. jei studentas nežinojo,kokio temperamento turi būti valstybinis inžinierius,tam kad tinkamai atliktų savo pareigas, jis buvo instruktuotas pažymėti”nežinau”.

Psl.126 Visų “nežinau” atsakymų suma, atimta iš konstantos, parodė studentų žinių siaurumo laipsnį. Studentai buvo paprašyti apibūdinti šešias aukšto lygio ir šešias žemo lygio profesijas.Profesijos identiškai atitiko tas, kurias panaudojo Banducci, 1970,tirdamas profesinių stereotipų teisingumą.Jos atstovavo Hollando Profesinio Pasirinkimo aprašo tipus,o būtent Realistinį, Tiriamąjį,Socialinį,Konvencinį,Verslųjį ir Meninį darbus.Aukšto lygio profesijos buvo valst. inžinierius,gydytojas, psichiatras,buhalteris,koledžo prezidentas ir aktorius.Žemo lygio profesijos buvo elektriko,med.technologo,žaidimų aikštelės prižiūrėtojo,kreditų inspektoriaus,draudimo agento, langų dekoratoriaus.Buvo parinktos tokios profesijos, kurių tikrai siekia jauni žmonės ir kurios
atitinka Holland tipologiją. Buvo patikrintos tokios hipotezės:

1.Studentai, turintys aukštus akademinius pasiekimus, daugiau žino apie aukšto lygio profesijas nei apie žemo lygio.

2.Studentai, turintys žemus akademinius pasiekimus, daugiau žino apie žemo lygio profesijas, nei apie aukšto lygio.

3.Aukšto soc. statuso studentai daugiau žino apie aukšto lygio profesijas, nei apie žemo lygio.

4.Žemo soc.statuso studentai daugiau žino apie žemo lygio profesijas, nei apie aukšto lygio.

5.Studentai, kurie turi suformulavę ateities planus, daugiau žino apie profesijas, nei studentai,kurie neturi suformulavę ateities planų.

6.Akademiniai pasiekimai ir socialinis statusas, asmeninė studentų patirtis ir jų žinios apie profesijas yra teigiamai susiję.

Rezultatai:1-a hipotezė atmesta, 2-a palaikoma. Tiek aukšto, tiek žemo akademinio pasiekimo studentai daugiau žinojo apie žemo lygio profesijas nei apie aukšto lygio.3-ia hipotezė atmesta, 4- priimta.5-a hipotezė atmesta, 6-a palaikoma.

Psl.130 Banducci( 1970) atrado, kad akademinis vystymasis yra labai susijęs su stereotipų apie profesijas teisingumu.Krasnow (1968) taip pat atrado, kad bendros profesinės žinios glaudžiai siejasi su pažangumu. Tačiau šis tyrimas nustatė,kad studentų akademinis pažangumas neturi įtakos jų žinioms apie profesijas.Visų akademinių lygių studentai turėjo daugiau žinių apie žemo lygio profesijas, nei apie aukšto lygio. Praeityje buvo tikima,kad studentai, turintys aukšto lygio akademinius pasiekimus, turi tvirtesnį pagrindą atlikti profesinius sprendimus, nei studentai, kurių pasiekimai yra žemi.Taigi, aukšto akademinio lygio studentai gaudavo daugiau žinių apie profesijas, nei žemo lygio, ir galėjo tomis žiniomis geriau pasinaudoti.Pagal tai aukšto akademinio lygio studentai turėtų turėti daugiau žinių apie aukšto lygio profesijas.Banducci tyrimas įrodė, kad aukšto akademinio lygio studentai teisingiau suvokia aukšto lygio profesijas, nei žemo lygio.Tačiau šis tyrimas įrodo,kad visi studentai, nepaisant jų akademinio lygio, žino daugiau apie žemo lygio profesijas. Kai vyksta informacijos apie profesijas sklaida švietimo sistemoje, visų lygių studentus reikia labiau supažindinti su aukšto lygio profesijomis, nes jos aplinkoje yra mažiau pastebimos.

Pagal Banducci tyrimą, žemo socialinio statuso studentai daugiau žino apie žemo lygio profesijas. Tačiau šis tyrimas įrodo,kad socialinis statusas neturi įtakos studentų žinioms apie profesijas. Visų socialinių statusų studentai turėjo daugiau žinių apie žemo lygio profesijas, nei apie aukšto lygio.Galima buvo tikėtis, kad aukšto socialinio statuso studentai, gyvenantys atitinkamoje aplinkoje, daugiau žinos apie aukšto lygio profesijas.Tačiau šie duomenys to neįrodo. Dar daugiau – studentai daro edukacinius ir profesinius sprendimus, turėdami ribotas žinias ir nepakankamą informacijos kiekį.Šie duomenys rodo,kad visų lygių studentams trūksta žinių bei informacijos apie aukšto lygio profesijas. Studentams reikia patekti daugiau informacijos, leisti jiems įgyti įvairesnės patirties, kuri praplėstų jų žinias apie profesijas.Tuo būdu, studentai sužinos apie daugiau edukacinių ir profesinių galimybių, kurios gali tapti jiems realistinėmis, svarstytinomis alternatyvomis. Banducci atrado,kad studentai, kurie turėjo suformavę ateities planus, turėjo teisingesnius profesinius stereotipus, nei tie, kurie planų neturėjo.Pagal šio tyrimo rezultatus, tiek suplanavę, tiek nesuplanavę ateities studentai adugiau žinojo apie žemo lygio, nei apie aukšto lygio profesijas. Tačiau labai dažnai tikimasi,kad jauni žmonės nuspręs, kokios profesijos jie nori siekti, net jei jie neturi pakankamai žinių padaryti protingam sprendimui.. be to , bendrija, ar geografinė vieta, kur studentai gyvena, dėl mažai prieinamų galimybių verčia studentus keisti savo planus.Profesiniai konsultantai turi žinoti apie šį reiškinį ir turi būti pasiruošę teikti konsultuojamiesiems tokią pagalbą, kuri padėtų jiems suformuluoti ir pasiekti realiai prieinamus tikslus. Asmeninė patirtis yra pozityviai susijusi su studentų žiniomis apie profesijas, nurodytomis šiame tyrime.Nors santykis tarp asmeninės patirties ir žiniomis apie profesijas yra statistiškai žymus, bet korealiacija .14 rodo, kad išvadas reikia daryti atsargiai.iš to galime spręsti,kad plati asmeninė patirtis gali praturtinti studento žinias apie profesiją. Todėl , tiek edukaciniame procese, tiek asmeniniame gyvenime studentai turi susidurti su kuo įvairesne patirtimi, nes tai gali būti jiems naudinga pagalba, renkantis edukacinius tikslus, ir tai yra labai svarbu, formuojant ateities planus bei praplečiant profesines galimybes.

2.Bordin

žiūrėti psl.15-16

3.A.Roe

psl.145 daug profesijų klasifikacijų naudojo kategorijas, panašias į išvardintus faktorius( žr.10 sk.). Roe (1956) siūlė 8 grupes:technologija,lauko darbai, mokslas, bendroji kultūra,menas ir pasilinksminimai,servisas, verslo kontaktai,organizavimas.

Roe( 1956;Roe ir Klos,1969)pasiūlė,kad interesų grupės susiję viena su kita tarsi ratu, nurodydami,kad labiausiai susiję grupės yra arčiausiai.

Plačiau žiūrėti psl.

4. J.Holland

Psl.145 Holland parašė 6 didesnius profesinius ir asmenybės tipus:realistinis,intelektualinis, meninis, socialinis,
įprastasis, ir panaudojo šiuos tipus,klasifikuojant profesijas.

Holland ištyrė santykius tarp 6 skalių Profesinio Pasirinkimo Apraše ir empiriškai pademonstravo skalių ratinį išsidėstymą(Holland,Whitney,Cole,Richards,1969)nuo realistinio iki intelektualinio, tada meninio,tada socialinio,tada verslinio,tada įprastojo ir vėl-realistinio. Cole, Whitney ir Holland (1971) panaudojo erdvinės konfiguracijos statistinę konfigūraciją, tam, kadsusieti profesines grupes su 6 Holland skalėmis. Rezultatai parodė,kad holland skalių ratas gali būti laikomas kaip interesų kontinuumas kiekvienoje vietoje rate, atstovaujančioje įvairų 6 Holland interesų mišinį.

Žiūrėti psl.12

5.D.Super

psl. 111Super pilniau aprašė profesinio įsisamoninimo sąvoką. Jei, kaip sako Super, darbas yra savivokos įgyvendinimas, manoma, kad profesinis įsisąmoninimas yra vadovaujantis elementas įgyvendinant. Žmogus gali pasirinkti daugybę darbo vietų darbo pasaulyje, dauguma žmonių pasirenka būtent tą darbą.Jų profesinis įsisąmoninimas ir nukreipia į tą specifiškumą.Super taip pat pabrėžė, kad į profesinio tyrinėjimo procesą paauglys įnešą savęs supratimą, pomėgius, nemėgstamus dalykus, ir gebėjimus. Nors Super tikėjo,kad paaugliškas savęs ir darbo tyrinėjimas prasideda namuose, šeimoje, tęsiasi mokykloje ir dalinai dirbant, Ginzberg, naujai suformulavęs jo profesinio pasirinkimo teoriją, nurodė tokius svarbius potyrius, kaip rasė, lytis,kaimyninė įtaka,socioekonominio statuso faktoriai ir fiziniai gebėjimai. Viena iš pirmųjų pastangų integruoti Super aprašytą sąvivoką, profesinį įsisąmoninimą, profesinį elgesį, buvo Geist, kuris sudariusė Interesų tyrimo paveikslą.

Psl.145 Super (1957) išvardino 6 profesijų grupes:techninė ar materialinė,muzikinė ar meninė,literatūrinė,humanistinė ar socialinio gerbūvio,verslo kontaktų ir verslo detalių.

Plačiau žiūrėti psl.16-17

6.Tiedeman

Psl.138 Apybraižos, rodančios įvairių kriterijų grupių tipišką elgesį, dažnai buvo panaudojamos kitiems testams ir aprašams.Tikimasi,kad konsultantai panaudos šias apybraižas, pažymint konsultuojamojo apybraižos panašumą į kriterijų grupių apybraižas. Bet kuris, dalyvaujantis šiame procese,žino,kas tai yra apybraižų problema.(Tiedeman,1954)

Ši technika,kai grafiškai yra pavaizduojami studento panašumai ir nepanašumai buvo plačiai naudojama ankstesniuose darbuose apie profilių(apybraižų)problemą.(Tiedeman,1954)

Žiūrėti psl.7

7.J.Krumboltz

žiūrėti psl.20-21

8.Sugebėjimai, interesai, vertybės

Psl.144 Keletas profesinių interesų aprašų, naudojamų šioje šalyje(Amerikoje?), buvo įvairiai sudaryti, jų vertinimo metodai taip pat įvairūs.Tačiau skalių pavadinimų panašumas priemonėse iškelia klausimą iki kokio laipsnio įvairūs aprašai išmatuoja tuos pačius ar panašius interesus.Keletas tokių tyrimų pateikia prieštaringus rezultatus.Triggs (1943,1944) ir Wittenborn, Triggs ir Feder pranešė apie panašumus Stiprių profesinių interesų Blanke (SVIB)ir Kuder pasirinkimų apraše, apsvarstant bendrus profilius ir korealiacines konfiguracijas.ankstesnėse studijose, King,Norrell ir Powers (1963)pranešė apie žemas korealiacijas tarp atitinkamų Blanko skalių ir Įvirių Kuder formų ir Kuder (1968) aptarė metodologinius skirtumus,kurie galėjo duoti tas žemas korealiacijas.Nors galima daryti įvairias išvadas,buvo pasiūlytos profesinių interesų kategorijos,kurios netiesiogiai siūlo atitikimą tarp aprašų.super ir Crites (1962)palygino interesų faktorius, rastus keletame faktorių analitinių tyrimų, o būtent Turstone (1931), Strong (1943) ir kt.šie faktoriai buvo bendri:mokslinis, socialinis,kalbos – literatūrinis,mechaninis, verslo,meninis.

9.Profesinio pasirinkimo determinantai, problemos, matavimai

psl.111 Profesinio Ugdymo Projektas, kuriam vadovavo John O.Crites, buvo skirtas užpildyti teorines ir psichometrines skyles ankstesniame profesinio ugdymo tyrime.Buvo stengiamasi sukurti profesinės brandos matavimo modelį ir projekto rezultatas yra VDI –Profesinio Ugdymo Aprašas. Nuostatos skalė turėjo patikrinti:1.dalyvavimą pasirinkimo procese 2.orientaciją į darbą 3.nepriklausomybę, darant sprendimus 4.profesinio pasirinkimo faktorius 5.pasirinkimo proceso koncepcijas. Kompetencijų teste pagrindinis dėmesys kreipiamas į profesinių problemų supratimą bei sprendimą. Nuostatos skalė buvo naudojama kaip pagrindinė profesinės brandos matavimo priemonė. Visai neseniai VDI buvo pavadintas Profesinės Brandos Aprašu – CMI- Carier maturity Inventory.Profesinė branda – tai konstrukcija, artimiausia profesiniam įsisąmoninimui. Jie skiriasi tuo, kad: 1.Profesinė branda turi teisingumo vertybę nuostatoje, o profesinis įsisąmoninimas – gebėjimą išreikšti patirties žinias 2.Hipotetiškai, profesinis įsisąmoninimas eina anksčiau už profesinę brandą. Individas pripažįsta profesiškai atitinkamos patirties svarbą, prieš tai ,kai jo nuostata į darbo pasaulį gali būti laikoma brandžia ar ne. 3.Profesinė branda atspindi normatyvinį nuostatų į darbo pasaulį vaizdą, o profesinis įsisąmoninimas atspindi tik atitinkamos profesinės patirties svarbos pripažinimą.

psl.112

Tam , kad būtų galima išmatuoti profesinio įsisąmoninimo sandarą,atkreipti dėmesį į septynias patirties
aplinkos – bendrijos, ugdymo, etninę, lytinę,fizinių gebėjimų, buvo sudarytas profesinio įsisąmoninimo indeksas(VAI). Šios dimensijos atspindi atitinkamas septynias VAI skales.Skalių punktai atstovavo tam tikrą patirtinės dimensijos aspektą atitinkamai pagal darbo pasaulį, kiekvienas punktas padalytas į dvi atsakymų kategorijas – pritarimo ir atmetimo.Skalių punktai buvo racionaliai išvesti ir sudaryti taip,kad pateiktų situaciškai specifišką, susijusią su profesija patirtį.Pavyzdys yra 113 psl.

Atsakymų kategorijos

VAI skalė Punktas sutinku nesutinku atitinka neatitinka

1.Socio- ekonominė Geras darbas nepadeda planuoti ateities

2.šeimyninė Gerą darbą galima susirasti, žinant, ką dirba tavo šeimos nariai

3.Aplinkos- bendrijos Yra žmonių kaimynystėje, galinčių padėti susirasti gerą darbą

4.Edukacinė Dauguma žmonių, apie kuriuos skaitai mokykloje, turėjo darbą

5.Etninė Gavus gerą darbą, dauguma liaujasi dirbti baltiesiems

6.Lytinė Tam ,kad gautų gerą darbą, moterims nereikia ypatingo lavinimo ir ugdymo

7.Fizinių gebėjimų Negalėsi gerai atlikti darbo, jei blogai matysi,girdėsi, neturėsi rankos ar kojos

Testas atliktas su 35 atsitiktinai parinktais vietinės vidurinės mokyklos paaugliais iš Onondaga apygardos, New York. Po dviejų savaičių buvo pertestuota.dėl konkurencinės validacijos VAI buvo pravestas kartu su nuostatos skale CMI tarp 370 studentų iš įvairių mokyklų bei darbo centrų.Rezultatai yra 114 psl. lentelėje. VAI – profesinio įsisąmoninimo indeksas.

Psl.114 VAI socio- ekonominė ir etninė skalės nekorealiuoja su CMI nuostatos skale, visos kitos skalės ir bendri VAI rezultatai turi teigiamas ir svarbias korealiacijas su CMI nuostatos skale.

Psl.115 Tačiau, išskyrus, edukacinę,šeimyninę ir aplinkos – bendrijos skales, korealiacija buvo žemesnė nei tikėtasi. Bendra pozityvi ir žymi VAI – CMI korealiacija yra paaiškinama tuo,kad integruoti profesinio įsisąmoninimo situaciniai pavyzdžiai, kurie pateikiami VAI yra panašūs į profesines temas, aprašytas CMI nuostatų skalėje, ne vien tik priklauso nuo edukacinio ugdymo.

Psl.135.Goldman(1961) aprašo tris objektyvias jungtis tarp testų rezultatų ir jų reikšmės konsultuojamajam: norminė, regresijos ir diskriminantinė.Kaip Goldman pažymi, norminė jungtis yra neišbaigta, nes testo normos leidžia pabrėžti (ne)nukrypimą į vieną grupę ir nurodyti šios pozicijos reikšmę. Regresinė jungtis yra išbaigta, nes ji yra tarp testo rezultatų ir jų reikšmių ir pateikia duomenų informaciją. Trečioji jungtis, pažymėta Goldmano yra diskriminantinė, objektyviai matuojanti konsultuojamojo atitikimą įvairioms kriterijų grupėms.Diskriminantinės analizės technika,sujungta su 100 balėmis procedūromis, sukurtomis Tiedeman, Bryan ir Rulon leidžia palyginti kosultuojamojo testo rezultatus su įvairių kriterijų grupių rezultatais, kartu su didesnėmis testo duomenų dimensijomis, kurios diferencijuoja grupes.Tačiau dauguma konsultantų nieko nežino apie panašumo( atitikimo) balus(centour) ar jų potencialią rolę testų interpretavime, nes šiai temai buvo skirta mažai dėmesio.

Psl.136. Pasvarstykime vieną pavyzdį. Fredas, vidurinės mokyklos abiturientas, galvoja po baigimo mokytis profesinėje techninėje programoje.Jei pritaikysime 100 balų procedūras jo mokyklos pažymiams ir jo testo rezultatams, gausime ataskaitą, nurodančią Fredo atitikimą sėkmingiems ir patenkintiems studentams įvairiose profesinėse programose. Pavyzdyje, atitikimo balai ,parodomi parentezeje po kiekvienos profesinės programos yra skalėje nuo 0 iki 100( aukščiausias balas). Kuo labiau Fredo atitinkamų testų rezultatai yra artimesni tos profesinės programos tipiškai sėkmingų ir patenkintų studentų testų rezultatams, tuo aukštesnis yra jo atitikimo tai programai balas.Fredo atitikimo balų ataskaita gali atrodyti taip: profesinė sodininkystė – 87, dailidės darbai – 47,komercinis menas –28,automobiliai –26,distributyvinis ugdymas –25, automechanika –14, radijo/Tv remontas –3, duomenų apdorojimas –1.Pagal tai Fredas labiausiai atitinka sodininkystę, po to eina dailidės darbai ir kt.Taigi čia testo duomenys buvo transformuoti į informaciją, o tai tiesiogiai atitinka vieną svarbiausių testų funkcijų edukaciniame bei profesiniame konsulatavime – palengvinti tiriamąjį procesą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2632 žodžiai iš 8496 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.