Profesinis pasirinkimas
5 (100%) 1 vote

Profesinis pasirinkimas

11213141516171

TURINYS

1.Profesinis pasirinkimas…………………………………………………………………. 2

2. Bordin…………………………………………………………………………………… 4

3. A.Roe…………………………………………………………………………………… 4

4. J.Holland………………………………………………………………………………… 4

5. D.Super……………………………………………………………………………………4

6. Tiedeman………………………………………………………………………………….4

7. J.Krumboltz……………………………………………………………………………….5

8. Sugebėjimai, interesai, vertybės…………………………………………………………..5

9. Profesinio pasirinkimo determinantai, problemos, matavimai……………………………5

10. Profesinis konsultavimas…………………………………………………………………10

11. Psichodinaminis konsultavimo modelis………………………………………………….15

12. Vystymosi modelis………………………………………………………………………..16

13. Bruožų ir faktorių teorijos modelis………………………………………………………..17

14. Įveikimo išmokimo ir kt. modeliai(klientas centre, bihevioristinis modelis)……………..19

15.Komentaras apie visus modelius……………………………………………………………22

16. Kompiuterių taikymas prof. konsultavime…………………………………………………22

1.Profesinis pasirinkimas

Psl.124 dauguma individų mūsų visuomenėje išreiškia didelį susirūpinimą profesija.Dauguma žmonių praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį, dirbdami tą darbą, kurį pasirinko.Todėl jei jiems sunku pasirinkti, tai jiems sukelia didelį rūpestį, nes tą pasirinkimą jie supranta kaip galutinį ir nekeičiamą.daugumoje atvejų individai renkasi potencialų užsiėmimą pagal tai,kaip jis, ar grupė tokių užsiėmimų suvokiama. Šie suvokimai gali būti epizodiški, neišbaigti,tikslūs ar netikslūs, platūs ar siauri, tačiau manoma, kad kiekvienas pasirinkimas – tai sprendimas, kuris gali paveikti visą gyvenimo eigą. Tas svarbus santykis egzistuoja tarp profesinių stereotipų ir kitų kintamųjų, buvo pademonstruotas, naudojant tokius kintamuosius kaip akademinis pasiekimas (Krasnov,1968,Nunnally ir Kitros, 1958) ir socialinis statusas(Grunes,1957, O’Dowd ir Beardslee,1960,1967)

Technologinės kaitos sparta, jaunų žmonių izoliavimas nuo daugumos įsidarbinimo vietų sukėlė daug profesinio pasirinkimo problemų.Dauguma studentų negali neformaliai susidurti su įvairiomis profesijomis ar gauti apie jas atitinkamų žinių.Jei studentai turi atlikti gerai informuotus ir atidžiai apsvarstytus edukacinius ir profesinius sprendimus, jiems turi būti padedama,kritiškai nagrinėjant psichologinius bei socialinius darbo aspektus. Be to, šiems individams reikia suteikti ankstyvą profesinę patirtį, kuri praplėstų tiek jų žinias, tiek jiems prieinamų alternatyvų spektrą.šio proceso metu reikia kreipti dėmesį į informacijos apie reikalavimus specifiniams užsiėmimams, pateikimą.Šis procesas turėtų padėti studentams atsirinkti tarp alternatyvų ir nuspręsti,kurios profesinės alternatyvos yra socialiai ir psichologiškai patenkinamos. Buvo pravestas tyrimas tokiu klausimu: “Ar vyriškosios lyties vid. m-los abiturientai,kurie skiriasi savo akademiniais pasiekimais, socialiniu statusu, ateities planų formulavimu ir patirtimi taip pat skiriasi savo žiniomis apie pasirinktas profesijas?”Buvo ištirti 648 dvyliktokai berniukai iš trijų vid.m-lų, Cedar Rapids, Iowa (Ajovos) valstijoje.Jie buvo tiek iš aukšto, tiek iš žemo socialinio statuso grupių.Pateikus Darbininko Bruožų Aprašą, studentai buvo paprašyti įvertinti 12 profesijų pagal atrinktus darbininko bruožus, t.y interesai, temperamentai,, bendrasis išsilavinimas,specifinis profesinis pasiruošimas. Šie įvertinimai buvo panaudoti, tikrinant studentų žinias apie kiekvieną iš šių profesijų.studentai buvo parašyti nurodyti bruožus, reikalingus tai profesijai, arba nurodyti,kad jie tokių reikalingų bruožų nežino.Pvz. jei studentas nežinojo,kokio temperamento turi būti valstybinis inžinierius,tam kad tinkamai atliktų savo pareigas, jis buvo instruktuotas pažymėti”nežinau”.

Psl.126 Visų “nežinau” atsakymų suma, atimta iš konstantos, parodė studentų žinių siaurumo laipsnį. Studentai buvo paprašyti apibūdinti šešias aukšto lygio ir šešias žemo lygio profesijas.Profesijos identiškai atitiko tas, kurias panaudojo Banducci, 1970,tirdamas profesinių stereotipų teisingumą.Jos atstovavo Hollando Profesinio Pasirinkimo aprašo tipus,o būtent Realistinį, Tiriamąjį,Socialinį,Konvencinį,Verslųjį ir Meninį darbus.Aukšto lygio profesijos buvo valst. inžinierius,gydytojas, psichiatras,buhalteris,koledžo prezidentas ir aktorius.Žemo lygio profesijos buvo elektriko,med.technologo,žaidimų aikštelės prižiūrėtojo,kreditų inspektoriaus,draudimo agento, langų dekoratoriaus.Buvo parinktos tokios profesijos, kurių tikrai siekia jauni žmonės ir kurios
atitinka Holland tipologiją. Buvo patikrintos tokios hipotezės:

1.Studentai, turintys aukštus akademinius pasiekimus, daugiau žino apie aukšto lygio profesijas nei apie žemo lygio.

2.Studentai, turintys žemus akademinius pasiekimus, daugiau žino apie žemo lygio profesijas, nei apie aukšto lygio.

3.Aukšto soc. statuso studentai daugiau žino apie aukšto lygio profesijas, nei apie žemo lygio.

4.Žemo soc.statuso studentai daugiau žino apie žemo lygio profesijas, nei apie aukšto lygio.

5.Studentai, kurie turi suformulavę ateities planus, daugiau žino apie profesijas, nei studentai,kurie neturi suformulavę ateities planų.

6.Akademiniai pasiekimai ir socialinis statusas, asmeninė studentų patirtis ir jų žinios apie profesijas yra teigiamai susiję.

Rezultatai:1-a hipotezė atmesta, 2-a palaikoma. Tiek aukšto, tiek žemo akademinio pasiekimo studentai daugiau žinojo apie žemo lygio profesijas nei apie aukšto lygio.3-ia hipotezė atmesta, 4- priimta.5-a hipotezė atmesta, 6-a palaikoma.

Psl.130 Banducci( 1970) atrado, kad akademinis vystymasis yra labai susijęs su stereotipų apie profesijas teisingumu.Krasnow (1968) taip pat atrado, kad bendros profesinės žinios glaudžiai siejasi su pažangumu. Tačiau šis tyrimas nustatė,kad studentų akademinis pažangumas neturi įtakos jų žinioms apie profesijas.Visų akademinių lygių studentai turėjo daugiau žinių apie žemo lygio profesijas, nei apie aukšto lygio. Praeityje buvo tikima,kad studentai, turintys aukšto lygio akademinius pasiekimus, turi tvirtesnį pagrindą atlikti profesinius sprendimus, nei studentai, kurių pasiekimai yra žemi.Taigi, aukšto akademinio lygio studentai gaudavo daugiau žinių apie profesijas, nei žemo lygio, ir galėjo tomis žiniomis geriau pasinaudoti.Pagal tai aukšto akademinio lygio studentai turėtų turėti daugiau žinių apie aukšto lygio profesijas.Banducci tyrimas įrodė, kad aukšto akademinio lygio studentai teisingiau suvokia aukšto lygio profesijas, nei žemo lygio.Tačiau šis tyrimas įrodo,kad visi studentai, nepaisant jų akademinio lygio, žino daugiau apie žemo lygio profesijas. Kai vyksta informacijos apie profesijas sklaida švietimo sistemoje, visų lygių studentus reikia labiau supažindinti su aukšto lygio profesijomis, nes jos aplinkoje yra mažiau pastebimos.

Pagal Banducci tyrimą, žemo socialinio statuso studentai daugiau žino apie žemo lygio profesijas. Tačiau šis tyrimas įrodo,kad socialinis statusas neturi įtakos studentų žinioms apie profesijas. Visų socialinių statusų studentai turėjo daugiau žinių apie žemo lygio profesijas, nei apie aukšto lygio.Galima buvo tikėtis, kad aukšto socialinio statuso studentai, gyvenantys atitinkamoje aplinkoje, daugiau žinos apie aukšto lygio profesijas.Tačiau šie duomenys to neįrodo. Dar daugiau – studentai daro edukacinius ir profesinius sprendimus, turėdami ribotas žinias ir nepakankamą informacijos kiekį.Šie duomenys rodo,kad visų lygių studentams trūksta žinių bei informacijos apie aukšto lygio profesijas. Studentams reikia patekti daugiau informacijos, leisti jiems įgyti įvairesnės patirties, kuri praplėstų jų žinias apie profesijas.Tuo būdu, studentai sužinos apie daugiau edukacinių ir profesinių galimybių, kurios gali tapti jiems realistinėmis, svarstytinomis alternatyvomis. Banducci atrado,kad studentai, kurie turėjo suformavę ateities planus, turėjo teisingesnius profesinius stereotipus, nei tie, kurie planų neturėjo.Pagal šio tyrimo rezultatus, tiek suplanavę, tiek nesuplanavę ateities studentai adugiau žinojo apie žemo lygio, nei apie aukšto lygio profesijas. Tačiau labai dažnai tikimasi,kad jauni žmonės nuspręs, kokios profesijos jie nori siekti, net jei jie neturi pakankamai žinių padaryti protingam sprendimui.. be to , bendrija, ar geografinė vieta, kur studentai gyvena, dėl mažai prieinamų galimybių verčia studentus keisti savo planus.Profesiniai konsultantai turi žinoti apie šį reiškinį ir turi būti pasiruošę teikti konsultuojamiesiems tokią pagalbą, kuri padėtų jiems suformuluoti ir pasiekti realiai prieinamus tikslus. Asmeninė patirtis yra pozityviai susijusi su studentų žiniomis apie profesijas, nurodytomis šiame tyrime.Nors santykis tarp asmeninės patirties ir žiniomis apie profesijas yra statistiškai žymus, bet korealiacija .14 rodo, kad išvadas reikia daryti atsargiai.iš to galime spręsti,kad plati asmeninė patirtis gali praturtinti studento žinias apie profesiją. Todėl , tiek edukaciniame procese, tiek asmeniniame gyvenime studentai turi susidurti su kuo įvairesne patirtimi, nes tai gali būti jiems naudinga pagalba, renkantis edukacinius tikslus, ir tai yra labai svarbu, formuojant ateities planus bei praplečiant profesines galimybes.

2.Bordin

žiūrėti psl.15-16

3.A.Roe

psl.145 daug profesijų klasifikacijų naudojo kategorijas, panašias į išvardintus faktorius( žr.10 sk.). Roe (1956) siūlė 8 grupes:technologija,lauko darbai, mokslas, bendroji kultūra,menas ir pasilinksminimai,servisas, verslo kontaktai,organizavimas.

Roe( 1956;Roe ir Klos,1969)pasiūlė,kad interesų grupės susiję viena su kita tarsi ratu, nurodydami,kad labiausiai susiję grupės yra arčiausiai.

Plačiau žiūrėti psl.

4. J.Holland

Psl.145 Holland parašė 6 didesnius profesinius ir asmenybės tipus:realistinis,intelektualinis, meninis, socialinis,
įprastasis, ir panaudojo šiuos tipus,klasifikuojant profesijas.

Holland ištyrė santykius tarp 6 skalių Profesinio Pasirinkimo Apraše ir empiriškai pademonstravo skalių ratinį išsidėstymą(Holland,Whitney,Cole,Richards,1969)nuo realistinio iki intelektualinio, tada meninio,tada socialinio,tada verslinio,tada įprastojo ir vėl-realistinio. Cole, Whitney ir Holland (1971) panaudojo erdvinės konfiguracijos statistinę konfigūraciją, tam, kadsusieti profesines grupes su 6 Holland skalėmis. Rezultatai parodė,kad holland skalių ratas gali būti laikomas kaip interesų kontinuumas kiekvienoje vietoje rate, atstovaujančioje įvairų 6 Holland interesų mišinį.

Žiūrėti psl.12

5.D.Super

psl. 111Super pilniau aprašė profesinio įsisamoninimo sąvoką. Jei, kaip sako Super, darbas yra savivokos įgyvendinimas, manoma, kad profesinis įsisąmoninimas yra vadovaujantis elementas įgyvendinant. Žmogus gali pasirinkti daugybę darbo vietų darbo pasaulyje, dauguma žmonių pasirenka būtent tą darbą.Jų profesinis įsisąmoninimas ir nukreipia į tą specifiškumą.Super taip pat pabrėžė, kad į profesinio tyrinėjimo procesą paauglys įnešą savęs supratimą, pomėgius, nemėgstamus dalykus, ir gebėjimus. Nors Super tikėjo,kad paaugliškas savęs ir darbo tyrinėjimas prasideda namuose, šeimoje, tęsiasi mokykloje ir dalinai dirbant, Ginzberg, naujai suformulavęs jo profesinio pasirinkimo teoriją, nurodė tokius svarbius potyrius, kaip rasė, lytis,kaimyninė įtaka,socioekonominio statuso faktoriai ir fiziniai gebėjimai. Viena iš pirmųjų pastangų integruoti Super aprašytą sąvivoką, profesinį įsisąmoninimą, profesinį elgesį, buvo Geist, kuris sudariusė Interesų tyrimo paveikslą.

Psl.145 Super (1957) išvardino 6 profesijų grupes:techninė ar materialinė,muzikinė ar meninė,literatūrinė,humanistinė ar socialinio gerbūvio,verslo kontaktų ir verslo detalių.

Plačiau žiūrėti psl.16-17

6.Tiedeman

Psl.138 Apybraižos, rodančios įvairių kriterijų grupių tipišką elgesį, dažnai buvo panaudojamos kitiems testams ir aprašams.Tikimasi,kad konsultantai panaudos šias apybraižas, pažymint konsultuojamojo apybraižos panašumą į kriterijų grupių apybraižas. Bet kuris, dalyvaujantis šiame procese,žino,kas tai yra apybraižų problema.(Tiedeman,1954)

Ši technika,kai grafiškai yra pavaizduojami studento panašumai ir nepanašumai buvo plačiai naudojama ankstesniuose darbuose apie profilių(apybraižų)problemą.(Tiedeman,1954)

Žiūrėti psl.7

7.J.Krumboltz

žiūrėti psl.20-21

8.Sugebėjimai, interesai, vertybės

Psl.144 Keletas profesinių interesų aprašų, naudojamų šioje šalyje(Amerikoje?), buvo įvairiai sudaryti, jų vertinimo metodai taip pat įvairūs.Tačiau skalių pavadinimų panašumas priemonėse iškelia klausimą iki kokio laipsnio įvairūs aprašai išmatuoja tuos pačius ar panašius interesus.Keletas tokių tyrimų pateikia prieštaringus rezultatus.Triggs (1943,1944) ir Wittenborn, Triggs ir Feder pranešė apie panašumus Stiprių profesinių interesų Blanke (SVIB)ir Kuder pasirinkimų apraše, apsvarstant bendrus profilius ir korealiacines konfiguracijas.ankstesnėse studijose, King,Norrell ir Powers (1963)pranešė apie žemas korealiacijas tarp atitinkamų Blanko skalių ir Įvirių Kuder formų ir Kuder (1968) aptarė metodologinius skirtumus,kurie galėjo duoti tas žemas korealiacijas.Nors galima daryti įvairias išvadas,buvo pasiūlytos profesinių interesų kategorijos,kurios netiesiogiai siūlo atitikimą tarp aprašų.super ir Crites (1962)palygino interesų faktorius, rastus keletame faktorių analitinių tyrimų, o būtent Turstone (1931), Strong (1943) ir kt.šie faktoriai buvo bendri:mokslinis, socialinis,kalbos – literatūrinis,mechaninis, verslo,meninis.

9.Profesinio pasirinkimo determinantai, problemos, matavimai

psl.111 Profesinio Ugdymo Projektas, kuriam vadovavo John O.Crites, buvo skirtas užpildyti teorines ir psichometrines skyles ankstesniame profesinio ugdymo tyrime.Buvo stengiamasi sukurti profesinės brandos matavimo modelį ir projekto rezultatas yra VDI –Profesinio Ugdymo Aprašas. Nuostatos skalė turėjo patikrinti:1.dalyvavimą pasirinkimo procese 2.orientaciją į darbą 3.nepriklausomybę, darant sprendimus 4.profesinio pasirinkimo faktorius 5.pasirinkimo proceso koncepcijas. Kompetencijų teste pagrindinis dėmesys kreipiamas į profesinių problemų supratimą bei sprendimą. Nuostatos skalė buvo naudojama kaip pagrindinė profesinės brandos matavimo priemonė. Visai neseniai VDI buvo pavadintas Profesinės Brandos Aprašu – CMI- Carier maturity Inventory.Profesinė branda – tai konstrukcija, artimiausia profesiniam įsisąmoninimui. Jie skiriasi tuo, kad: 1.Profesinė branda turi teisingumo vertybę nuostatoje, o profesinis įsisąmoninimas – gebėjimą išreikšti patirties žinias 2.Hipotetiškai, profesinis įsisąmoninimas eina anksčiau už profesinę brandą. Individas pripažįsta profesiškai atitinkamos patirties svarbą, prieš tai ,kai jo nuostata į darbo pasaulį gali būti laikoma brandžia ar ne. 3.Profesinė branda atspindi normatyvinį nuostatų į darbo pasaulį vaizdą, o profesinis įsisąmoninimas atspindi tik atitinkamos profesinės patirties svarbos pripažinimą.

psl.112

Tam , kad būtų galima išmatuoti profesinio įsisąmoninimo sandarą,atkreipti dėmesį į septynias patirties
aplinkos – bendrijos, ugdymo, etninę, lytinę,fizinių gebėjimų, buvo sudarytas profesinio įsisąmoninimo indeksas(VAI). Šios dimensijos atspindi atitinkamas septynias VAI skales.Skalių punktai atstovavo tam tikrą patirtinės dimensijos aspektą atitinkamai pagal darbo pasaulį, kiekvienas punktas padalytas į dvi atsakymų kategorijas – pritarimo ir atmetimo.Skalių punktai buvo racionaliai išvesti ir sudaryti taip,kad pateiktų situaciškai specifišką, susijusią su profesija patirtį.Pavyzdys yra 113 psl.

Atsakymų kategorijos

VAI skalė Punktas sutinku nesutinku atitinka neatitinka

1.Socio- ekonominė Geras darbas nepadeda planuoti ateities

2.šeimyninė Gerą darbą galima susirasti, žinant, ką dirba tavo šeimos nariai

3.Aplinkos- bendrijos Yra žmonių kaimynystėje, galinčių padėti susirasti gerą darbą

4.Edukacinė Dauguma žmonių, apie kuriuos skaitai mokykloje, turėjo darbą

5.Etninė Gavus gerą darbą, dauguma liaujasi dirbti baltiesiems

6.Lytinė Tam ,kad gautų gerą darbą, moterims nereikia ypatingo lavinimo ir ugdymo

7.Fizinių gebėjimų Negalėsi gerai atlikti darbo, jei blogai matysi,girdėsi, neturėsi rankos ar kojos

Testas atliktas su 35 atsitiktinai parinktais vietinės vidurinės mokyklos paaugliais iš Onondaga apygardos, New York. Po dviejų savaičių buvo pertestuota.dėl konkurencinės validacijos VAI buvo pravestas kartu su nuostatos skale CMI tarp 370 studentų iš įvairių mokyklų bei darbo centrų.Rezultatai yra 114 psl. lentelėje. VAI – profesinio įsisąmoninimo indeksas.

Psl.114 VAI socio- ekonominė ir etninė skalės nekorealiuoja su CMI nuostatos skale, visos kitos skalės ir bendri VAI rezultatai turi teigiamas ir svarbias korealiacijas su CMI nuostatos skale.

Psl.115 Tačiau, išskyrus, edukacinę,šeimyninę ir aplinkos – bendrijos skales, korealiacija buvo žemesnė nei tikėtasi. Bendra pozityvi ir žymi VAI – CMI korealiacija yra paaiškinama tuo,kad integruoti profesinio įsisąmoninimo situaciniai pavyzdžiai, kurie pateikiami VAI yra panašūs į profesines temas, aprašytas CMI nuostatų skalėje, ne vien tik priklauso nuo edukacinio ugdymo.

Psl.135.Goldman(1961) aprašo tris objektyvias jungtis tarp testų rezultatų ir jų reikšmės konsultuojamajam: norminė, regresijos ir diskriminantinė.Kaip Goldman pažymi, norminė jungtis yra neišbaigta, nes testo normos leidžia pabrėžti (ne)nukrypimą į vieną grupę ir nurodyti šios pozicijos reikšmę. Regresinė jungtis yra išbaigta, nes ji yra tarp testo rezultatų ir jų reikšmių ir pateikia duomenų informaciją. Trečioji jungtis, pažymėta Goldmano yra diskriminantinė, objektyviai matuojanti konsultuojamojo atitikimą įvairioms kriterijų grupėms.Diskriminantinės analizės technika,sujungta su 100 balėmis procedūromis, sukurtomis Tiedeman, Bryan ir Rulon leidžia palyginti kosultuojamojo testo rezultatus su įvairių kriterijų grupių rezultatais, kartu su didesnėmis testo duomenų dimensijomis, kurios diferencijuoja grupes.Tačiau dauguma konsultantų nieko nežino apie panašumo( atitikimo) balus(centour) ar jų potencialią rolę testų interpretavime, nes šiai temai buvo skirta mažai dėmesio.

Psl.136. Pasvarstykime vieną pavyzdį. Fredas, vidurinės mokyklos abiturientas, galvoja po baigimo mokytis profesinėje techninėje programoje.Jei pritaikysime 100 balų procedūras jo mokyklos pažymiams ir jo testo rezultatams, gausime ataskaitą, nurodančią Fredo atitikimą sėkmingiems ir patenkintiems studentams įvairiose profesinėse programose. Pavyzdyje, atitikimo balai ,parodomi parentezeje po kiekvienos profesinės programos yra skalėje nuo 0 iki 100( aukščiausias balas). Kuo labiau Fredo atitinkamų testų rezultatai yra artimesni tos profesinės programos tipiškai sėkmingų ir patenkintų studentų testų rezultatams, tuo aukštesnis yra jo atitikimo tai programai balas.Fredo atitikimo balų ataskaita gali atrodyti taip: profesinė sodininkystė – 87, dailidės darbai – 47,komercinis menas –28,automobiliai –26,distributyvinis ugdymas –25, automechanika –14, radijo/Tv remontas –3, duomenų apdorojimas –1.Pagal tai Fredas labiausiai atitinka sodininkystę, po to eina dailidės darbai ir kt.Taigi čia testo duomenys buvo transformuoti į informaciją, o tai tiesiogiai atitinka vieną svarbiausių testų funkcijų edukaciniame bei profesiniame konsulatavime – palengvinti tiriamąjį procesą.

Psl.157 Dabar yra prieinami testai, skirti išmatuoti įvairiems profesinio ugdymo aspektams.Tai: Ugdymo Testų Tarnybos Vadovas(1958), Pasiruošimas Profesiniam Planavimui (Gribbons ir Lohnes,1968), Kognityvinis Profesinės brandos Testas(Westbrook,1970),Profesinio Ugdymo Aprašas (Super,1971), Profesinio Ugdymo Įvertinimas (Amerikos koledžų testavimo programa), Profesinės Brandos Aprašas(Crites,1973). Kyla klausimas: ką galima išmatuoti? Norint nuspresti,kokio elgesio reikalaujama iš mokinio,buvo išnagrinėti visi 609 punktai, esantys testuose.Kiekvienam punktui buvo sukurti teiginiai, aprašantys reikalaujamą elgesį bei situaciją. Psl.160 Teiginio pavyzdys:”Kai jam bus pateiktas trumpas darbo, kurį atlieka individas, aprašymas ir profesijų pavadinimų sąrašas, mokinys gebės pritaikyti tinkamą pavadinimą darbo aprašymui.” Tokių teiginių, reikalaujančių įvairaus elgesio, buvo 117.Kiekvienam iš jų buvo sukurta santrumpa;pvz.pateiktam
pavyzdžiui:”Nustatykite darbų aprašymų profesinius pavadinimus”. Visi 117 santrumpų buvo išdėstyta, kaip parodyta 1 Priede.Išdėstymas sudarytas iš 12 pagrindinių komponentų: Kognityvinis-IA,IB,IC,ID,IE,IF,Psichomotorinis-IIA,IIB,IIC,Afektyvusis-IIIA,IIIB,IIIC. Norint sužinoti, kokį specifinį elgesį tas testas iškelia, buvo išnagrinėti visi 6 testai.Visa tai parodyta lentelėse.(159-163 psl.). Ką gi rodo pirmoji lentelė(159)? Ji rodo tai:

Tik Profesinio Ugdymo Įvertinimas įvertina mokinio įsitraukimą į įvairią darbinę veiklą.

Parodo skirtumą tarp testų, nagrinėjant kognityvų, psichomotorinį ir afektinį elgesius.

Skirtumą tarp testų,pagal tai, kaip iškeliamas kognityvinis elgesys

Didelį skirtumą tarp testų matuojant specifinius elgesius pagal pateiktą komponentą

Skirtumą tarp testų,pagal tai,kaip iškeliamas psichomotorinis elgesys

Skirtumą tarp testų,pagal tai,kaip iškeliamas afektinis elgesys

II –oji lentelė rodo kiekvieno komponento punktų skaičių ir procentą.

Psl.163 I PRIEDAS Profesinio Ugdymo Elgesių išdėstymas pagal 6testus:

I.Kognityvinė sritis(ką mokinys žino)

A.individualūs požymiai

1.Individualių požymių sąvokos

Nustatykite teiginius, aprašančius:

a.individo gebėjimus

b.individo interesus

c.individo vertybes

2.Individualių požymių įvertinimo gebėjimai

a.Nustatykite išvadas iš individo požymių aprašymo

b.įvertinkite savo požymius:

(1)atidžiai aprašykite savo scholastinius gebėjimus

(2)patekite validžią bazę savo scholastinių gebėjimų nustatymui

(3)nustatykite savo žodinių gebėjimų lygį

(4) pateikite validžią bazę savo žodinių gebėjimų nustatymui

(5)nustatykite savo kvantatyvinių gebėjimų lygį

(6) pateikite validžią bazę savo kvantatyvinių gebėjimų nustatymui

(7)išvardinkite savo interesus

(8)išvardinkite savo vertybes

B.Profesinė informacija

1.bendroji profesinė informacija

nustatykite darbo rinkos poslinkius ir charakteristikas

b.nustatykite priklausomus informacijos apie darbus šaltinius

2.Profesijų charakteristikos ir reikalavimai

a.santykis tarp gebėjimų ir profesijų

(1)nustatykite profesijas,kurioms reikia pateiktų gebėjimų

(2)išvardinkite savo gebėjimus,tinkamus pasirinktai profesijai

b.santykis tarp interesų ir profesijų

(1)nustatykite profesijas susijusias su specifiniais interesais

(2)nustatykite darbininkus,turinčius panašius interesus

(3)išvardinkite savo interesus, tinkančius pasirinktam darbui

c.santykis tarp vertybių ir profesijų

(1)nustatykite vertybes,kurios gali būti reikalingos patektuose darbuose

(2)nustatykite darbus,kurie tik pateiktoms vertybėms

(3)išvardinkite savo vertybes,kurias patenkins pasirinktasis darbas

d.nustatykite darbus susijusius su darbine patirtimi

e.nustatykite darbus susijusius su asmenine charakteristika

f.santykis tarp išsilavinimo ir profesijos

(1)nustatykite profesijas reikalaujančias mažiausio išsilavinimo

(2) nustatykite profesijas reikalaujančias didžiausio išsilavinimo

(3)nustatykite,kokio lygio išsilavinimo reikia pateiktoms profesijoms

(4)nustatykite profesijas atitinkančias pateiktus išsilavinimo lygius

(5)nustatykite profesijas,kurioms reikalinga gamybinė stažuotė

(6)nusakykite kokio lygio išsilavinimo reikia jūsų pasirinktai profesijai

(7)nustatykite teiginius apie pomokyklinį mokymąsi

g.suklasifikuokite profesijas į darbo sferas

h.darbo pareigos ir atasakomybė

(1)nustatykite darbų aprašymus pagagal profesijų pavadinimus

(2)nustatykite darbų aprašymų profesijų pavadinimus

(3)išvardinkite savo pasirinktos profesijos pareigas

i.darbo sąlygos, susiję su profesijomis

(1)nustatykite profesijas,kur nepastovios d.valandos

(2) nustatykite profesijas,kur yra fizinio pavojaus

(3) nustatykite profesijas,kur darbininkui reikia stovėti

(4) nustatykite profesijas,kur reikia dirbti viduje ir kur-lauke

(5)atskirkite profesijas kur dirbama su duomenimis, žmonėmis,daiktais

(6) nustatykite profesijas,kur yra protinio streso

(7) nustatykite profesijas,kur galima dirbti namie

(8)nustatykite profesijas,kurios duoda didžiausias pajamas

(9) nustatykite profesijas,kur reikia daug vaikščioti

(10)nustatykite profesijas,kur darbuotojams reikia būti išvykusiems iš namų

j. nustatykite profesijas,kurios yra susiję su organizacijomis

k.įrankiai ir profesijos

(1)nustatykite profesijas,reikalaujančias įrankių naudojimo

(2)nustatykite įrankių,naudojamų duotose profesijose, pavadinimus

C.darbo pasirinkimas

1.Nustatykite tinkamus darbus duotiems individams

2.Pateikite validžias priežastis savo darbo pasirinkimui

3.Išvardinkite,kokie faktai apie save reikalingi,prieš pasirenkant darbą

D.Kursų ir programos pasirinkimas

1.Kursų pasirinkimas

a.nustatykite validžius kursų pasirinkimo principus

b.kursai ir gebėjimai

(1)nustatykite gebėjimus susijusius su mokykliniais kursais

(2)išvardinkite savo gebėjimus, tinkamus kursams

c.kursai ir profesijos

(1)nustatykite profesijas susijusias su mok.kursais

(2) nustatykite kursus,teikiančius išsilavinimą duotoms profesijoms

(3) aprašykite santykį tarp kursų ir pasirinktos profesijos

d.išvardinkite kursus kurių reikia pagal pasirinktą programą

e.išvardinkite validžias priežastis savo kursų pasirinkimui

f.išvardinkite,kokie faktai reikalingi kursų pasirinkimui

2.programos pasirinkimas

a.nustatykite programų
tinkamas programas individams

c.išvardinkite savo mokyklos programas

e.išvardinkite validžias savo pasirinkimo priežastis

f.išvardinkite validžius informacijos apie savo pasirinktą programą šaltinius

E.mokykla ir karjeros planavimas

1.nurodykite žingsnių, norint įgyti norimą profesiją, seką

2.nustatykite validžius karjeros planavimo principus

F.mokykla ir karjeros problemų sprendimas

1.nustatykite sprendimus savo mokyklinėms ir karjeros problemoms

2.nustatykite pateiktų individų mokyklinių ir karjeros problemų sprendimus

II.Psichomotorinė sfera(ką mokinys sakosi atlikęs)

A.Įsitraukimas į karjeros planavimo veiklą

1.šnekėjosi su kitais apie mokyklą ir karjeros planavimą

2.apmastė ir suplanavo karjeros sprendimus

3.skaitė medžiagą apie mokymąsi ir karjeros planavimą

4.gavo instrukcijas apie profesijas ir planavimą

5.lankėsi darbo vietose

6.lankėsi profesijų dienose

7.turi hobi ir dalyvauja užklasinėje veikloje

8.dalyvauja profesinio stimuliavimo veikloje

9.įsidarbina vasarą ar nepilną d.dieną

10.dalyvavo tikruose ar praktiniuose darbo interviu

11.pildė prašymo formas

12.pasiruošė reziumė su savo kvalifikacijomis

B.Dalyvavimas įvairioje darbinėje veikloje

1.dalyvauja darbinėje veikloje,susijusioje su personaliniu – socialiniu darbu

2. dalyvauja darbinėje veikloje,susijusioje su prekyba ir skatinimu

3. dalyvauja darbinėje veikloje,susijusioje su verslo operacijomis

4.dalyvauja darbinėje veikloje,susijusioje su pramone ir amatu

5. dalyvauja darbinėje veikloje,susijusioje su mokslu ir medicina

6. dalyvauja darbinėje veikloje,susijusioje su kūrybiniu ir taikomuoju menu

C.Dalyvavimas veikloje, susijusioje su pasirinkta profesija

1.šnekėjosi su darbininkais,dirbančiais toje srityje

2.gavo instrukcijas iš pasirinktos profesijos

3.mąstė apie pasirinktą profesiją

4.aptarė tai su tėvais

5.aptarė su konsultantu

6.nustatė,kokios vertybės bus realizuotos pasirinktoje profesijoje

7.nustatė,kokie mok.kursai reikalingi

8.nustatė koks išsilavinimo kiekis reikalingas šiai profesijai

9.nustatė vertybes susijusias su pasirinkta profesija

10.nustatė,kokie žingsniai reikalingi, norint įgyti šią profesiją

11.nustatė šios prof.pareigas

12.nustatė gebėjimus, reikalingus šioje prof.

13.nustatė,kur įsidarbinama pagal šią prof.

14.nustatė,kokios yra specializacijos pasirinktoje prof.

15.nustatė fizines darbo sąlygas pasirinktoje prof.

16.nustatė darbininkų poreikį pasirinktoje prof.

17.nustatė pajamų lygį pasirinktoje prof.

18.nustatė galimybę kilti pasirinktoje prof.

III.Afektyvi sritis( mokinio nuostatos,pasirinkimai, suvokimai)

A.Nuostatos

1.Išreiškia teigiamus teiginius apie save

2. Išreiškia teigiamus teiginius apie darbą

3.Prisiima atsakomybę už savo profesinius sprendimus

B.Pasirinkimai

1.Siekiamas išsilavinimo lygis

2.Pasirinkta profesija

3.Pasirinktos darbo vertybės

4.Pasirinktos darbo sąlygos

5.pasirinkta programa

C.Suvokimai

1.suvokta mokyklos pagalbos vertė karjeros planavime

2.suvokta įvairių informacijos šaltinių pagalba

3.savo profesinio pasirinkimo užtikrintumo suvokimas.

10.Profesinis konsultavimas

psl.115 Ateinančiais dešimtmečiais profesinio konsultanto darbas taps labai sudėtingas.Greitai besikeičianti technologija bei gyvenimo stilius iš jo pareikalaus daug žinių.Jo žinias padidins įvairios profesinės informacijos antplūdis.Tačiau, profesinis konsultantas gali prarasti savo produktyvumą, būdamas neatsargus. Turi būti labai apsaugotas jo gebėjimas asmeniškai santykiauti su individu.Jis turi pasirinkti medžiagą ir priemones taip, kad tai padidintų jo gebėjimą susisieti su įvairiais individais įvairiose situacijose.VAI buvo sukurtas kaip pirmasis žingsnis tiriant profesinį konsultavimą, remiantis priemonėmis. Tolimesni tyrimai gali parodyti VAI skalių naudą konsultacinei intervencijai.Visose tarnavimo žmogui sferose reikalingas gebėjimas būti asmenišku ir preventyviu.

Psl.122 Profesinis informavimas, profesinės dienos, profesinės stažuotės! Kada, kur ir kiek?Daugelis profesinių konsultantų, klasių auklėtojų bei kitų, su profesiniu konsultavimu susijusių žmonių,dalyvaudami neformaliuose interviu, paskaitose, pokalbiuose, jau daugelį metų yra įsitraukę į profesinį ugdymą.

Per neseniai įvykusią mūsų mokykloje profesinio konsultavimo dieną mes sužinojome ,kad tik nedaugelis mokyklų turi tokią programą kaip mūsų. Mūsų profesinio informavimo dienos remiasi ta filosofija, kad reikia pateikti profesinio informavimo edukacinį procesą.net jei studentas nerodo išreikšto intereso profesijai, jis gali padidinti savo bendrąjį išsilavinimą, sužinodamas savo galimybes, savo privalumus ir trūkumus.Taip pat jis gali geriau suprasti kaimyną, dirbantį kitokį darbą.

Mūsų mokykloje mokosi 215 studentų, nuo 6 iki 8 klasės.pagal savo galimybes, mes galime patalpinti dalyvius 12-oje patalpų, po 35 studentus didesnėse ir po 20 studentų mažesnėse.turime būti viską pasiruošę skaidrių ir filmų demonstravimui.

Besiruošdami profesinės informacijos dienai, mes pasirenkame profesines temas. Studentų indėlis yra tas, kad po kiekvienos tokios dienos jie užpildo anketas, pateikia savo pasiūlymus.Mes pasirenkame apie 15 profesinių temų, susisiekiame su tų profesijų atstovais ir laukiame atsakymų.Jei dalyvauja bent 12 atstovų, mūsų diena
užpildyta. Mes pasirenkame atstovus tokių sričių ( profesijų) kaip: ginkluotosios pajėgos, gamtos apsauga, teisėsauga, kosmetika, restorano menedžeriai, padavėjai,med.seserys, mechanikai, ūkininkai, mokytojai,treneriai, prekybininkai,draudimo agentai, nekilnojamo turto agentai,sekretorės, sunkvežimių vairuotojai, teisininkai, namų ekonomės,dvasininkai, bankininkai, koledžo profesoriai.

Šie žmonės pateikia savo profesijos privalumus ir trūkumus.Kai tik galime, mes panaudojame vietinius žmones, kuriems gerai sekasi jų profesinė veikla. Tai labai gerai tiek studentams, tiek vietinei bendrijai, nes taip vietiniai žmonės dalyvauja mokymo sistemoje.

Kad išvengtume maišaties, studentai užsirašo į penkias sritis, kurias norėtų aplankyti.Sekcijos savo darbą išdėsto taip,kad visi galėtų aplankyti norimas prezentacijas. Prezentacijos vyksta 2 val.30 min. – penkios sesijos po 30 min.Mokytojai, kurie vaikšto kartu su studentais, gali taip pat kur nori lankytis.Pasibaigus dienai, įvertinamos prezentacijos, pateikiami pasiūlymai.tokia diena patinka tiek studentams, tiek mokytojams.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4296 žodžiai iš 8496 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.