Profsąjungų veikla darbo humanizavime
5 (100%) 1 vote

Profsąjungų veikla darbo humanizavime

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

ĮMONIŲ VADYBOS KATEDRA

PROFSĄJUNGŲ VEIKLA DARBO HUMANIZAVIME

REFERATAS

Atliko: VBŽ-6 grup. studentė

Ė

Priėmė: profesorius

BRONISLOVAS MARTINKUS

KAUNAS,

TURINYS

Įžanga………………………………………………………………………………………………3

Kas yra profsąjunga ?………………………………………………………………. 3

Ar darbininkams iš tiesų reikalinga profsąjunga ?………………………….4

Organizacinis profsąjungos pagrindas…………………………………………4

Profesinė amatų sąjunga…………………………………………………………….5

Bendroji profsąjungų federacija…………………………………………………..5

Tam tikros pramonės šakos dirbančiųjų sąjungos………………………..5

Vienybė…………………………………………………………………………………….6

Nepriklausomumas……………………………………………………………………6

Demokratiniai metodai……………………………………………………………….7

Sąjungos struktūra…………………………………………………………………….8

Administracija……………………………………………………………………………9

Finansai………………………………………………………………………………….10

Profsąjungų veikla……………………………………………………………………11

Sąjunga ir visuomenė……………………………………………………………….13

Pabaiga…………………………………………………………………………………………..13

Naudota literatūra…………………………………………………………………………….15

Profesinė sąjunga/darbo sąjunga – organizacija, atstovaujanti darbo jėgos ekonominiams interesams ir ginanti savo narių teises.

Didelio masto sąjungų pradžia buvo paskutiniame 19 amžiaus trečdalyje JAV susikūrusi “Darbo riterių” sąjunga, kuri stengėsi tapti viena didele organizacija, atstovaujančia visiems darbininkams. Ši politiškai motyvuota darbininkų organizacija, kaip ir bet kuris kitas judėjimas Anglijoje ar kitose Europos šalyse, norėjo sujungti darbininkus į vieną galingą jėgą, kuri įvykdytų radikalias politines permainas. Tačiau JAV darbininkai niekada per daug nesimpatizavo tokiam atviram politiniam siekiui ir ši sąjunga greitai nustojo gyvuoti.

Profsąjungos buvo įkurtos tuo tikslu, kad samdomieji darbuotojai galėtų derėtis “vienu balsu”. Kolektyvinių veiksmų dėka jie išsidera aukštesnius darbo užmokesčius, o nesutinka su siūlomu. Profsąjungos ne tik padeda išsiderėti aukštesnius atlyginimus, bet ir atlieka kitokius vaidmenis: padeda darbuotojams išsaugoti darbo vietas, suteikia kolektyvinį balsą, derantis dėl samdos ir darbo sąlygų, apsaugo savo narius nuo savavališkų atleidimų iš darbo. Esant tokioms garantijoms, darbuotojai, nebijodami prarasti darbo, gali produktyviai dirbti.

KAS YRA PROFSĄJUNGA ?

Vakarų Europos žmonių supratimu profsąjunga yra nuolat veikianti demokratinė organizacija, kurią įkūrė ir valdo darbininkai. Jos tikslai: apsaugoti narius darbe, pagerinti jų darbo sąlygas, kolektyvinėmis derybomis siekti geresnių savo narių gyvenimo sąlygų, remti nukentėjusius darbo rinkoje savo narius, formuoti bendrą darbininkų nuomonę, požiūrį į visuomenės problemas.

Kai kuriose šalyse profsąjungos, norėdamos tapti teisinių santykių subjektu, savo įstatus registruoja Darbo ministerijoje.

Tam, kad profsąjunga būtų pripažinta kolektyvinių derybų dalyve ir atstovautų savo nariams, ji turi laimėti kuo daugiau darbininkų balsų.

AR DARBININKAMS IŠ TIESŲ REIKALINGA PROFSĄJUNGA ?

Atsakymas būtų – taip. Ir štai kodėl darbininkai sugalvojo organizuoti savo profsąjungas. Profsąjungų (profesinių sąjungų) atsiradimas yra neišvengiamas ten, kur susiduria skirtingų interesų žmonių grupės.

Darbdavio interesas yra gauti iš samdomųjų darbo kuo didesnį pelną, o mokėti už tą darbą kuo mažiau.

Tuo tarpu darbininkams svarbu, kad atlyginimas atitiktų jų darbą ar teikiamas paslaugas, garantuotų jiems normalų žmonišką gyvenimą. Taigi dėl skirtingų interesų konflikto darbininkai iš savo patirties suvokė, kad jiems tariantis ar derantis su darbdaviais būtina išreikšti bendrus reikalus. Toks natūralus įrankis ir yra darbininkų profsąjunga.

Darbininkai praktiškai patyrė: jeigu kiekvienas jų veiks atskirai, jie negalės susitarti su darbdaviu, kad išvengtų neteisėtų jo veiksmų (savavališko atleidimo iš darbo, geresnių darbo sąlygų garantijos net ir įstatymų tvarka). Atskiri tik savo interesus ginantys darbininkai labai greitai pasijunta esą bejėgiai ir priklausomi nuo darbdavio.

Darbininkų padėtis labiausiai priklauso nuo darbo užmokesčio, kuris ne visada atspindi jų darbą. Tačiau darbas suteikiamas arba jo netenkama tik pagal darbdavio užgaidas. Todėl darbuotojas tampa visiškai priklausomas nuo darbdavio valios, o tai rodo, kad darbininkas nėra laisva
asmenybė: jis turi tarnauti darbdaviui. Profsąjungoje darbininkai jau nėra bejėgiai. Stipri organizacija gali susitikti su darbdaviu kaip lygiavertė partnerė. Čia darbininkai atgauna orumą ir garbingo išgyvenimo garantiją. Būdami profsąjungoje jie nesijaučia silpni ir priklausomi nuo darbdavio valios. Jie jau nebepriima visko taip, kaip pateikia darbdavys; gali prieštarauti jo vadovavimui, siūlyti savo idėjas, reikalauti geresnių darbo salygų ir tartis su darbdaviu šiais klausimais.

ORGANIZACINIS PROFSĄJUNGOS PAGRINDAS

Profsąjungos pagrindas priklauso nuo organizaciją kuriančių darbuotojų interesų bendrumo, kurį išreiškia pasirengimas galimam solidarumui kovoti su darbdaviais.

Darbuotojai, kurdami profsąjungą, turi teisę pasirinkti, kokios sąjungos jie norėtų. Istoriškai susiklostė trys pasirinkimo galimybės:

– sąjunga profesiniu pagrindu,

– bendroji profsąjungų federacija,

– pramoninė (šakinė) profsąjunga.

Yra dar dvi papildomos pasirinkimo galimybės:

1) cecho ar įmonės darbuotojų (vietinė) sąjunga,

2) vienam darbdaviui priklausančių įmonių dirbančiųjų sąjunga.

PROFESINĖ AMATŲ SĄJUNGA

Tai pirminis profsąjungų tipas, pirmoji jungimosi pakopa. Tokia sąjunga susideda iš atskiro amato ar profesijos darbininkų.

Profesinė sąjunga iš esmės atlieka du darbus. Pirma, ji kontroliuoja savo narių darbo užmokestį prikausomai nuo sukaupto meistriškumo, kvalifikacijos ir, antra, jie nustato atlyginimą už darbą, pavyzdžiui už valandą.

Pasaulyje šio tipo organizacijos nėra populiarios. Faktiškai jos nyksta, nes įvairiose šalyse pramonės šakos jungiasi viena su kita.

BENDROJI PROFSĄJUNGŲ FEDERACIJA

Į šio tipo sąjungą telkiasi visi darbininkai, nepaisant pas kokį darbdavį dirba, kokiai pramonės šakai ir kurioms profesijoms priklauso. Tyrimai rodo, kad į tokias sąjungas vienijasi nekvalifikuoti darbininkai, kurie dėl savo kvalifikacijos ar atliekamo darbo pobūdžio negali būti profesinių sąjungų nariai.

Paprastai tokio tipo sąjungos yra didelės ir galingos, nes suburia visus dirbančiuosius į vieną organizaciją. Tai padeda apsiginti nuo darbdavių, nes ir jie dažnai veikia kartu vienoje vietovėje, regijono ar valstybės mastu.

Sugebėdama suvienyti kelių kompanijų ar pramonės šakų darbuotojus,ji sugebės ir geriau atremti darbdavių puolimus, organizuoti solidarumo akcijas ar teikti finansinę paramą atskirų kompanijų ar pramonės šakų darbuotojams.

Tačiau ir bendrosios profsąjungų federacijos turi trūkumų. Pirma, jeigu jų bus daugiau negu viena, kils nesutarimų ir prieštaravimų tarp jų narių, o tai silpnins judėjimą. Antra, atstovaudamos visoms darbuotojų grupėms, tokios organizacijos nepajėgia vykdyti tokią politiką, kuri tiktų visiems.

TAM TIKROS PRAMONĖS ŠAKOS DIRBANČIŲJŲ SĄJUNGOS

Šio tipo profsąjungos jungia atskiros pramonės šakos (maisto, metalo, chemijos, transporto) darbuotojus. Tokioje profsąjungoje grupiniai interesai yra lengviau įveikiami nei ginčuose tarp profesinių ir bendrųjų sąjungų. Čia darbdaviai jau negali nuteikti vienos profsąjungos prieš kitą, nes ši veikla ir vienija tos pačios pramonės šakos darbuotojus.

Be to, visos šakinės profsąjungos turi jungtis į bendrą konfederaciją ar nacionalinį centrą. Toks susijungimas padeda nagrinėti bendrus šakų reikalus: dalyvavimą priimant įstatymus, įvairiausių tarnybų susivienijimą tikslu atpiginti jų išlaikymą ir kt.Tai šiuolaikinės profsąjungos.Tredjunionizmas – darbininkų judėjimo oportunistinė srovė, kelianti tik ekonominius darbininkų reikalavimus.

Trys tredjunionizmo principai:

1. Vienybė

2. Nepriklausomumas

3. Demokratiniai metodai

VIENYBĖ

Tai pirmasis tredjunionizmo principas. Jis išreiškiamas darbuotojų solidarumu, kurio esmė: vienas už visus, visi už vieną. Gausios sąjungos darbuotojai gali daug pasiekti.

Profsąjungų stiprybė ir įtaka santykiuose su darbdaviais labai priklauso nuo įmonės darbuotojų interesų ir vieningumo. Kuo vieningesni darbuotojai, tuo didesnė profsąjunginės organizacijos jėga. Be narių gausumo profsąjungos jėga pasireiškia ir tuo, kad šioje organizacijoje vyrautų kvalifikuoti įmonės darbininkai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1159 žodžiai iš 3830 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.