Programavimas ir algoritmavimas
5 (100%) 1 vote

Programavimas ir algoritmavimas

Algoritmavimas ir programavimas

2006 m. lapkritis 6 d.

Dariaus



Programavimas arba algoritmavimas yra viena iš svarbiausių informatikos dalių, o uždavinio sprendimo algoritmizavimas – svarbi informatikos sąvoka, kurios sampratą turi įdiegti bendrojo lavinimo mokykla.

Studijuodama Lietuvos, Rusijos, Bulgarijos, JAV, Slovakijos informatikos mokytojų darbo patirtį, mokslininkų straipsnius, randu patvirtinimą, kad mokymas programuoti ugdo loginį mąstymą ir jo dėka keičiasi mokinių mokymosi būdas. Mokslininkų tyrimai rodo, kad programavimas formuoja sugebėjimą išskirti svarbiausius užduoties, problemos sprendimo etapus: analizę – užduoties išskaidymą į atskiras dalis; plano sudarymą – kiekvienos dalies sprendimo atskyrimą; sintezę – atskirų dalių apjungimą. Išmokti programuoti kokia nors programavimo kalba – reiškia suprasti jos semantiką ir sintaksę, o tai padeda formuoti moksleivių kalbos stilių. Programavimas skatina eksperimentuoti, formuluoti ir tikrinti hipotezes.

Su kokia programavimo kalba tikslingiausia supažindinti moksleivius? Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) informatikos mokytojų, mokslininkų pasisakymai, straipsniai rodo, kad yra daug skirtingų nuomonių. Kiekvienas jų pateikia įtikinančius argumentus, pagrindžiančius jų nuomonės teisingumą. Tačiau dažniausiai savo nuomonės gynimas baigiasi kitų programavimo kalbų kritika, įrodinėjimu, kuo jos netinkamos mokykloje.

„Mokytojas, šventyklos šešėlyje vaikščiojantis tarp pasekėjų, skleidžia ne savo išmintį, o greičiau savo tikėjimą ir atsidavimą. Jei jis iš tiesų išmintingas, jis nekvies jūsų įžengti į savo išminties namus, greičiau jis ves jus prie jūsų pačių proto slenksčio.“ (K. Džibranas Pranašas.) Mano nuomone, konkreti programavimo kalba – tai tik priemonė realizuoti tikslus: mokyti programuoti, sudaryti kūrybos ir atradimų aplinką ir t. t. Ir mokytojo pasirinkimas turi būti pagrįstas pirmiausia jo tikėjimu tuo, ko moko. Tik tada jis ir jo mokiniai pasieks geriausių rezultatų. Svarbiausia visiems suvokti, kad mokymas turi būti nukreiptas ne į taisyklių išmokimą, o į mąstymo proceso formavimą.

Pagrindinės mokyklos informatikos kurso pradmenų viena dalis skirta algoritmavimui. „Programavimas – tai bendravimas su kompiuteriu tokia kalba, kuri suprantama ir kompiuteriui, ir juo dirbančiam žmogui. Labai svarbu suvokti programavimo esmę – keliolika pagrindinių konstrukcijų. Tuomet nei jo bijosime, nei jis stebins. Vaikui išmokti kalbą nebūtų sunku, jei jis turėtų tinkamas sąlygas. Mokytis kompiuterio kalbos reikėtų taip natūraliai, kaip mokomasi, pavyzdžiui, prancūzų šnekamosios kalbos Prancūzijoje, o ne taip, kaip jos mokoma Amerikos mokyklose.“ – teigė S. Papertas [12]. Kas sudaro tas tinkamas sąlygas? Pirmiausia – tai ugdymo filosofija, antra – pasirinkta programavimo kalba, trečia – tai mokymo metodika. Logo – tai ir pedagoginė filosofija, ir programavimo kalba, ir mokymo metodika, tinkanti ne tik jaunesniojo amžiaus vaikams, bet ir vyresniesiems.

Antrojoje darbo dalyje, remdamasi išstudijuota literatūra, pristatau Logo pedagogiką, apibūdinu Logo programavimo kalbų grupes.

Trečioje dalyje nurodytas darbo tikslas ir uždaviniai.

Ketvirtoje dalyje pateikiu teorinę medžiagą ir praktines užduotis, projektus, skirtus supažindinti mokinius su „Komenskio Logo“ sistema ir programavimo kalba.

Penktoje dalyje aprašau savo darbo su mokiniais Logo sistema patirtį ir metodiką.



Algoritmas, užrašytas kompiuteriui suprantamu pavidalu, pavyzdžiui, programavimo kalba, vadinamas programa. Programa – tai algoritmo išraiška tikslia kalba, suprantama kompiuteriui. Pats kompiuteris moka atlikti tik labai elementarias operacijas, pavyzdžiui, sudėti du skaičius. Bet kadangi tiek programa, tiek duomenys jai kompiuteriui pateikiami kažkokiais simboliais, tai natūralu, kad viena programa gali būti duomenimis kitai programai. Todėl nebūtina algoritmus išreikšti elementariausiomis operacijomis, kurias tiesiog gali įvykdyti kompiuteris. Galima kurti aukštesnio lygio (tolimesnes kompiuteriams ir artimesnes žmonėms) programavimo kalbas ir programas transliatorius, kurios tą kalbą išverstų į kompiuteriui suprantamas instrukcijas. Yra sukurta daug ir įvairių programavimo kalbų.



Dažniausiai algoritmo sąvoka naudojama informatikoje užrašant kompiuterines programas. Tokiu atveju algoritmų užrašymui naudojami įvairūs susitarimai – programavimo kalbos. Dažniausiai mokymosi tikslams naudojama Pascal programavimo kalba arba pseudokalba, kai norime algoritmą publikuoti viešai.

Algoritmas kasdieniniame gyvenime

Gyvenime dažnai susiduriame su algoritmo sinonimais: instrukcijomis, nurodymais ir taisyklėmis, kurių nežinodami negalėtume atlikti tam tikrų veiksmų. Tačiau kartais šie aprašymai stokoja tikslumo. Taigi bendrai algoritmą būtų galima apibūdinti kaip tikslių nurodymų seką tam, kas turės atlikti konkrečią užduotį. Daugelį kasdieninės veiklos rezultatų pasiekiame net nesusimąstydami, kad vykdome tam tikrą algoritmą (sinonimai psichologijoje: įprotis, įgūdis,
įgimtas ar įgytas refleksas). Jie mums reikalingi: išgyventi (savisaugai), prisitaikyti (adaptacijai) reikiamai vietovei pasiekti, prietaisams įjungti, išjungti bei naudoti, pirmajai pagalbai suteikti, maistui pagal receptą gaminti, matematiniams uždaviniams spręsti ir pan. Pagaliau, mūsų visą dieną (įvardinus jos tikslus) galima būtų pavadinti algoritmu, nes ji turi savo dienotvarkę, t.y. veiksmų atlikimo tvarką. Kartais sukeitus algoritmo veiksmus rezultatas nepakinta. Tačiau vykdant kai kuriuos algoritmus veiksmų sukeitimas gali sugriauti visą tolimesnę algoritmo eigą.

Algoritmas – aprašoma uždavinių sprendimo eiga. Ši eiga yra skirtinga skaičiuojant reakcijos lygtis (temos: reakcijos lygtys, pertekliaus nustatymas ir išeigos skaičiavimas) ir sprendžiant kitų temų uždavinius.

Algoritmo peržiūrai naudojama nuoroda:

Toliau pateikiamas algoritmo pavyzdys:

1. Nustatyti pradinius duomenis (kas duota).

2. Nustatyti galutinius duomenis (rezultatus, ką reikia rasti).

3. Parinkti tinkamą (-as) formulę (-es).

4. Nustatyti tarpinius duomenis (ko dar reikės uždaviniui išspręsti).

5. Nustatyti būdus (parinkti lenteles, formules) tarpinių duomenų paieškai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 867 žodžiai iš 1719 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.