Programavimo kalbos1
5 (100%) 1 vote

Programavimo kalbos1

Programavimo kalbos

Sukurta labai daug ir įvairių programavimo kalbų, tačiau vienos iš jų yra labai populiarios, o kitos buvo sukurtos, bet dabar nebenaudojamos. Kodėl taip yra? Programavimo kalbos sėkmės ar nesėkmės priežastys dalinai yra išorinės pačios kalbos atžvilgiu. Pvz., COBOL sėkmę JAV tikriausiai galima paaiškinti tuo, kad ji buvo rekomenduota naudoti tam tikriems uždaviniams programuoti valstybinėse institucijose. Analogiškai, Fortran ir PL/1 sėkmę dalinai galima paaiškinti stipria parama firmų, gaminančių kompiuterius. Tačiau, nežiūrint į visas išorines priežastis, vis tiktai programuotojai apsprendžia kurios iš kalbų naudojamos. Panagrinėkime keletą priežasčių. kodėl programuotojai vertina vienas kalbas labiau už kitas.

1. Kalbos sąvokų aiškumas, paprastumas ir suderinamumas. Programavimo kalba turi pateikti programuotojui suderintą sistemą aiškių ir paprastų sąvokų, kurias jis gali panaudoti kaip primityvus kurdamas algoritmą. Pageidautina turėti minimalų kiekį sąvokų, o taisyklės, kuriomis remiantis jos kombinuojamos, turėtų būti kiek galima paprastos ir reguliarios. Reiktų vengti įvairių plonybių bei kaprizingų apribojimų ir, žinoma, kalba neturi būti dviprasmiška. Būtent toks semantinis aiškumas, sąvokų aiškumas tikriausiai yra svarbiausias faktorius apibrėžiantis kalbos vertę.

2. Programos struktūros aiškumas. Kalbos sintaksė daro didelę įtaką programos parašymo, testavimo, o vėliau jos supratimo ir modifikavimo lengvumui. Daugelis kalbų turi sintaksines konstrukcijas, skatinančias programuotojus apsirikti. Geriausiu atveju rezultate gaunamos trivialios sintaksinės klaidos, blogiausiu – gaunamos sintaksiškai teisingos konstrukcijos, bet reiškiančios visiškai kitą. Kalba turi būti tokia, kad skirtingus dalykus reiškiančios konstrukcijos ir atrodytų skirtingai. Dar svarbesnė programuotojui yra sintaksės galimybė programos struktūroje atspindėti realizuojamą algoritmą. Programos kūrimui naudojant struktūrinio programavimo metodą, programa konstruojama hierarchiškai – iš viršaus žemyn (nuo pagrindinės programos iki žemiausio lygio paprogramių), kiekviename lygyje naudojant tik ribotą rinkinį valdymo struktūrų: instrukcijų seka, ciklai ir kai kurie sąlyginiai išsišakojimai. Naudojant šį metodą gautų algoritmų struktūrą lengva suprasti, derinti ir modifikuoti. Idealiu atveju mums reikia galimybes tokią programos schemą užrašyti programavimo kalba, tačiau ne visada kalbos sintaksė leidžia tai padaryti. Puikiai sukonstruotas algoritmas gali tapti visai nesuprantamu, jei kalbos sintaksė priverčia jį nenatūraliai užrašyti.

3. Taikymų natūralumas. Kalba turėtų pateikti sprendžiamam uždaviniui tinkamas duomenų struktūras, operacijas, valdymo struktūras ir natūralią sintaksę. Kalba ypač gerai tinkama tam tikriems taikymams gali gerokai supaprastinti specialių tokios klasės programų kūrimą. Pavyzdžiui, COBOL orientuotas į ekonominius uždavinius, Snobol 4 – į darbą su simbolių eilutėmis. Kartais netgi tikslinga susikurti savo kalbą, specialiai orientuotą į tam tikrą uždavinių klasę.

4. Praplėtimo lengvumas. Didelę programuotojo darbo dalį galima vertinti kaip kalbos praplėtimą. Pasirinkęs duomenų struktūras, operacijas ir t.t., reikalingas uždavinio sprendimui, jis turi nutarti kaip šias struktūras sumodeliuoti paprastesnėmis priemonėmis, kurias suteikia programavimo kalba. Tuo pačiu jis praplečia programavimo kalbos sąvokų sistemą, įtraukdamas modeliuojamas struktūras. Programavimo kalba gali palengvinti arba pasunkinti tokį praplėtimą. Kalba turi leisti tokį praplėtimą, naudojantis paprastais, natūraliais mechanizmais. Beveik visos kalbos šiam tikslui leidžia apibrėžti paprogrames, tačiau kitais atžvilgiais tokio praplėtimo galimybių daugelyje kalbų trūksta.

5. Išorinis aprūpinimas. Techninė programavimo kalbos ir jos realizacijos struktūra tėra tik vienas iš faktorių, veikiančių jos panaudojimo efektyvumą. Programų kūrimas nesibaigia jų parašymu, jas reikia kažkur laikyti, testuoti, modifikuoti ir pateikti naudojimui. Tokio tipo priemonės retai yra pačios kalbos dalis. Paprastai jas parūpina operacinė sistema. Turint pakankamai galingas priemones testavimui, redagavimui, saugojimui ir pan., silpna kalba gali būti labiau tinkama naudojimui negu stipri, bet neturinti tokio išorinio aprūpinimo. Kalbos sėkmę apibrėžia ir dokumentacijos ir realizacijos (suderinta, be klaidų) kokybė. Daugelyje didelių programavimo uždavinių svarbi sukurtų programų pernešamumo problema. Paplitusi kalba, kurios apibrėžimas nepriklauso nuo konkretaus kompiuterio ypatumų, sudaro geras sąlygas pernešamų programų kūrimui.

6. Efektyvumas. Efektyvumas žinoma yra pagrindinis kriterijus, vertinant bet kurią programavimo kalbą, tačiau egzistuoja daug šio kriterijaus aspektų:

Programos vykdymo efektyvumas. Tik atsiradus skaičiavimo mašinoms efektyvumo klausimas buvo suprantamas kaip vykdymo efektyvumas. Buvo atlikti svarbūs tyrimai optimizuojančių kompiliatorių kūrimo ir optimalaus registrų paskirstymo srityje. Šis kriterijus tampa ypač svarbiu kuriant dideles gamybines programas, kurios bus vykdomos daug kartų.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 743 žodžiai iš 2342 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.