Programavimo kalbos2
5 (100%) 1 vote

Programavimo kalbos2

Programavimo kalbosPirmoji plačiai paplitusi programavimo kalba – apie 1953 m. sukurta Fortrano kalba. Tuo metu kompiuteriai turėjo mažą atmintį, buvo palyginti lėti, todėl pagrindinis programuotojų uždavinys buvo kuo geriau išnaudoti kompiuterių techninę įrangą. Tai atsispindėjo ir kalbos struktūroje, todėl programos šia kalba nebuvo vaizdžios. Fortrano kalba turėjo nemažai ir teigiamų bruožų. Dalis joje realizuotų idėjų ir programų aprašymo elementų buvo perimta daugumoje vėliau sukurtų programavimo kalbų. Pavyzdžiui, Fortrano kalboje pirmą kartą buvo įvestos kintamųjų, išraiškų, masyvų, operatorių sąvokos, sąlyginiai ir ciklo operatoriai. Transliatoriuose buvo numatyta galimybė skaidyti programą į atskirus modulius, šiuos modulius nepriklausomai parengti ir po to vėl sujungti į vieną programą. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į taikomųjų programų ryšio su išorine aplinka problemos.

Kadangi Fortrano kalba yra sukurta daug efektyvių inžinierinių ir mokslinių skaičiavimo programų, ji naudojama ir dabar. Naujos šios kalbos versijos ir programavimo aplinkos nuolat papildomos efektyviomis kitose kalbose parengtomis ir išvystytomis programų rengimo priemonėmis.

Sukūrus mažuosius kompiuterius ir išsiplėtus jų vartotojų ratui, prireikė tokių programavimo kalbų, kuriomis lengvai galėtų naudotis neturintys išsamių žinių apie kompiuterio įrangą ir technologijas vartotojai. Taip Fortrano kalbos pagrindu buvo sukurta Basic kalba, kurios pavadinimas sudarytas iš pirmųjų anglų kalbos žodžių ,,Beginners All – purposes Symbolic Instruction Code”. Pirmosios šios kalbos versijos buvo naudojamos ne tik programavimui, bet atliko ir primityvių OS funkcijas. Basic kalba gerai tinka tada, kai pageidaujama greitai parengti nesudėtingų skaičiavimo uždavinių programas, kai nesvarbus parengtų programų darbo greitis ir kitos eksploatacinės savybės.

Augant asmeninių kompiuterių galingumui, Basic kalbos populiarumas nuolat blėso, kol ją atgaivino naujos firmos Micrisoft Visual Basic kalbos versijos, padedančios lengvai įsisavinti programavimo Windows aplinkoje pagrindus. Firma Microsoft Visual Basic kalbą taip pat vartoja makrokomandų ir kitų programuojamą elementų kūrimui savo populiariose taikomosiose programose: MS Word, MS Excel, MS Access ir kitose.

Septintame dešimtmetyje, apibendrinus pirmųjų programavimo kalbų vartojimo paskirtį, pradėtos kurti naujos kalbos, kuriose daugiau atsižvelgiama ne į kompiuterio galimybes, o į programuotojų poreikius. Taip buvo sukurta kalba Algol-60 ir jos vėlesni variantai, kurie turėjo daugiau teorinę reikšmę, nors kai kuriose šalyse ši kalba buvo plačiai vartojama ir praktiniams tikslams. Algolo kalboje pirmą kartą buvo įvestas privalomas tiesioginis kintamųjų deklaravimas, griežta blokinė programos struktūra, dinaminiai masyvai, rekursinių procesų aprašymo priemonės.

Pirmosiose programavimo kalbose nebuvo priemonių sudėtingoms duomenų struktūroms sudaryti, o tai labai svarbu sprendžiant ekonominius uždavinius. Todėl 1961 m. buvo sukurta ekonominiams uždaviniams specializuota Cobol kalba. Joje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į sudėtingas hierarchines duomenų struktūras ir programos ryšio su išorine aplinka problemas. Dar ir dabar angliškai kalbančiose šalyse Cobol kalba gana plačiai vartojama ekonominiams uždaviniams aprašyti. Kitose šalyse dėl didelio angliško bazinių žodžių skaičiaus Cobol kalba plačiai nepaplito.

Ciūricho aukštosios technikos mokyklos profesorius N. Virtas 1969-1971 m. sukūrė puikiai pritaikytą programavimo mokymui Pascal kalbą. Joje aiškiai ir natūraliai atsispindi įvairios programavimo sąvokos, todėl programos lengvai skaitomos ir analizuojamos. Kalbos dariniai gerai atitinka kompiuterių technines galimybes, o tai leidžia paruošti efektyvias programas, palengvina kalbos transliatorių sudarymą. Pascal kalbos pagrindu sukurta dar viena populiari mokymui skirta kalba Modula, kuri pritaikyta abstrakčioms duomenų struktūroms konstruoti.

Pagrindinė programavimo kalbų vystymosi tendencija – suteikti vartotojui tokias uždavinių aprašymo priemones, kurios kuo mažiau priklausytų nuo naudojamų kompiuterių techninės įrangos savybių. Tačiau vartotojui dažnai iškyla ir atvirkščias uždavinys – turėti galimybę tiesiogiai valdyti atskirus kompiuterio įrenginius. Tai būna tada, kai tenka sudaryti prie kompiuterio prijungtų nestandartinių įtaisų valdymo programas (tvarkykles), išplėsti kompiuterį aptarnaujančios OS paslaugas. Tokiams tikslams skirta Assembler kalba. Ji vadinama žemo programavimo automatizavimo lygio kalba, nes joje atsispindi nemažai kompiuterio architektūros savybių. Tarpinę padėtį tarp universalių aukšto programavimo automatizavimo lygio kalbų ir Assembler kalbos užima C kalba. Tai galinga profesionalams skirta programavimo kalba, kuria parengiami efektyvūs mašininiai kodai. Tačiau, norint gerai išnaudoti šios kalbos privalumus, reikia gana išsamių žinių apie kompiuterių darbo organizavimo principus.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 713 žodžiai iš 2063 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.