Projektinis darbas mineraliniai vandenys
5 (100%) 1 vote

Projektinis darbas mineraliniai vandenys

Problema:

Kaip šiandien pasirinkti mineralinį vandenį iš tokios gausybės?

Tikslai:

Sužinoti kuo daugiau informacijos apie mineralinio vandens pasirinkimą.

Uždaviniai:

Paaiškinti kodėl nėra sveika gerti vandentiekio vandenį.

Supažindinti kokių yra mineralinio vandens rūšių.

Padėti pasirinkti mineralinį vandenį.

1.

TURINYS

Problema, tikslai, uždaviniai 1

Ar žinome, ką geriame? 3

Ką reikėtų žinoti apie mineralinį vandenį 4

Kaip pasirinkti mineralinį vandenį? 7

Mineralinis vanduo “RASA” 8

Mineralinis vanduo “AQUILE” 9

Mineralinis vanduo “BIRUTĖ” 10

Mineralinis vanduo “PERRIER” 11

Mineralinis vanduo “VITTEL” 13

Mineralinis vanduo “VYTAUTAS” 14

Mineralinis vanduo “TICHĖ” 15

1.Diagrama(kokį mineralinį vandenį geria apklaustieji) 16

2.Diagrama(Kas įtakoja mineralinio vandens pasirinkimą) 17

Išvados 18

Naudota literatūra 19

2

AR ŽINOME, KĄ GERIAME?

Nevalgęs žmogus gali išbūti net kelis mėnesius, o negėręs – tik porą dienų.

Specialistai rekomenduoja suaugusiam žmogui išgerti ne mažiau kaip 2,5 – 3 litrus vandens per dieną. Dėl to klausimas, ką ir kada gerti sveikiausia, daugeliui neduoda ramybės.

Užsieniečiai pastoviai gurkšnoja vandenį iš butelio, – gal naudojasi jau prieš šimtą metų pastoriaus S.Kneipo rekomenduotu receptu: “Organizmą išvalysite, jei kasdien nuo ryto kas valandą gurkšnosite po stiklinę negazuoto mineralinio vandens”. Lietuviai ir toliau vartoja šulinių ir vandentiekio vandenį, net nesusi-mąstydami apie jo kokybę.

Paskutiniu metu šulinių vandenyje randama daug priemaišų, – iš dirvožemio prasiskverbusių trąšų ir pesticidų, nitratų, gamybos ir transporto atliekų likučių, o iš užteršto oro – nuodingo lietaus. Atsargiai reikėtų vartoti neištirtų šulinių vandenį, kuriame gali būti padidėjusi nitratų koncentracija. Ypač tai liečia vienkiemių gyventojus. Lietuvoje jau užfiksuoti apsinuodijimo nitratais atvejai. Yra net mirusių kūdikių, apsinuodijusių pieno mišinukais, pagamintais iš šulinio vandens, turinčio nitratų.

Valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų duomenimis šalyje tirtų šulinių vandenyje nitratai leistinas normas viršija apie 20 procentų. Vandenyje esantys nitritai ir nitratai (salietros ir kt. likučiai) neturi specifinio skonio ir kvapo, išlieka vandenį virinant bei filtruojant buitiniais filtrais, todėl juos galima nustatyti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Manoma, kad nitratai gali padidinti riziką susirgti skrandžio ir stemplės vėžiu, gali pažeisti kraujo sistemą ir jis nebegali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi deguonies badas. Ypač nitratai pavojingi kūdikiams, maitinamiems pieno mišiniais, ir vaikams iki 3 metų.

Vandentiekio vanduo reguliariai tikrinamas laboratorijose, tačiau, kol jis senais, surūdijusiais, įvairių nuosėdų turinčiais vamzdžiais atkeliauja iki mūsų čiaupų, jo kokybė tampa abejotina. Vandenį iš čiaupo patartina virinti, nes tada dalis ištirpusių druskų iškrinta nuosėdomis, žūsta bakterijos, bet virintas vanduo neskanus.

Šiuo metu populiarūs buitiniai vandens filtrai gali apsaugoti vandenį nuo kai kurių teršalų, bet tiek jie, tiek išfiltruotas vanduo, laikant kambario temperatūroje, tampa puikia gyvenamąja vieta įvairių rūšių bakterijoms. Tokį vandenį specialistai pataria virinti.

3

Po tokios informacijos nelabai norisi laikytis siūlomo recepto, – kasdien išgerti 8 stiklines vandens. Ką daryti? Gal būt būtų sveikiausia gerti mineralinį vandenį, išpilstytą į butelius, nes jo kokybė nuolat kontroliuojama, jis švarus, be kenksmingų medžiagų, jame mineralinių medžiagų kiekis subalansuotas ir atitinka natūralius organizmo poreikius. Ypač jis tinka karštą dieną, sportuojant ir gausiai prakaituojant, nes su prakaitu organizmas netenka daug mineralinių medžiagų.

KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI APIE MINERALINĮ VANDENĮ

Vanduo sudaro didžiausią mūsų organizmo dalį – apie 60-70 proc. Jis įeina į visų ląstelių bei audinių sudėtį. Tai terpė, kurioje vyksta įvairios organizmo reakcijos. Jis padeda palaikyti pastovią druskų apykaitą, palengvina virškinti, įsisavinti maisto medžiagas, padeda pašalinti iš organizmo medžiagų apykaitos produktus.

Nevalgydamas žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, o be vandens jis ištveria vos keletą dienų: netekęs 12-20 proc. vandens, jis miršta apsinuodijęs savo paties organizmo apykaitos produktais.

Vidutiniškai per dieną sveikas suaugęs žmogus turi išgerti apie 2 litrus vandens. Dalį vandens žmogus gauna su maisto produktais, pvz. piene vanduo sudaro apie 90 proc., mėsoje – 70 proc., duonoje – 40 proc. ir t.t. Apie 300 mililitrų per parą vandens pasigamina vykstant organizme įvairioms cheminėms reakcijoms. Kita dalis gaunama su gėrimais. Viena iš gėrimų rūšių – geriamasis mineralinis vanduo. Vien Kauno miesto parduotuvėse galima rasti virš 80 pavadinimų fasuoto mineralinio vandens. Pirkėjui labai sunku susigaudyti tokioje gausybėje gėrimų. Tai kaipgi pasirinkti?

Nuo 1999 metų liepos 1 dienos įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN28:1998 „Geriamasis mineralinis vanduo. Kokybės reikalavimai ir
programinė priežiūra”. Pagal šią normą geriamasis mineralinis vanduo gali būti trijų rūšių: natūralus (geriamasis) mineralinis vanduo, mineralizuotas vanduo ir šaltinio (geriamasis) vanduo. Kuo jie skiriasi?

Natūralus mineralinis vanduo – neužterštoje ir nuo taršos patikimai apsaugotoje aplinkoje susidaręs požeminis vanduo, pasižymintis tyrumu, savita ir pastovia chemine kompozicija, biologinėmis ir fizikinėmis savybėmis, lemiančiomis jo teigiamą poveikį žmogaus organizmo fiziologinėms funkcijoms.

Vanduo turi būti natūraliai švarus ir dėl jame ištirpusių mineralinių medžiagų, mikroelementų arba kitų sudėtinių dalių pasižymėti palankiu

organizmui fiziologiniu veiksmingumu. Vartojamas organizmo fiziologinei

4

būklei gerinti arba kaip gaivusis gėrimas.

Natūralus mineralinis vanduo turi būti fasuojamas jo gavybos vietoje ir į ne didesnę kaip 2 l tūrio prekinę tarą. Bendra ištirpusių mineralinių medžiagų koncentracija neturi būti didesnė kaip 8 g/l.

Natūralus mineralinis vanduo pagal vandens savybes lemiančių jonų koncentraciją gali būti: bikarbonatinis (hidrokarbonato HCO3- ne mažiau kaip 600 mg/l), chloridinis (chlorido Cl- ne mažiau kaip 200 mg/l), sulfatinis (sulfato SO42- ne mažiau kaip 200 mg/l), kalcinis (kalcio Ca2+ ne mažiau kaip 150 mg/l), magninis (magnio Mg2+ ne mažiau kaip 50 mg/l), fluoridinis (fluorido F- ne mažiau kaip 1 mg/l), geležingasis (geležies Fe2+ ne mažiau kaip 1 mg/l), natrinis (natrio Na+ ne mažiau kaip 200 mg/l), jodidinis (jodido J- ne mažiau kaip 1 mg/l). Būtent nuo to, kokios mineralinės medžiagos vandenyje vyrauja, ir priklauso jo poveikis organizmui.

Renkantis natūralų mineralinį vandenį, reikėtų atidžiai perskaityti informaciją, nurodytą etiketėje. Etiketėje turi būti nurodyta: gamintojas, vandens šaltinio vietovė ir šaltinio pavadinimas (jeigu šaltinis jį turi), užrašas „Natūralus mineralinis vanduo” ir vandens pavadinimas, informacija apie vandenyje ištirpusį anglies dvideginį, informacija apie gamtinės kilmės medžiagas, visiškai ar iš dalies pašalintas, apdorojant vandenį(„Geležis pašalinta”, „Dalis geležies pašalinta”, „Sieros vandenilis pašalintas”), vandens apibūdinimas, bendra ištirpusių medžiagų koncentracija, pagrindinių, vandens savybes lemiančių jonų koncentracija, vandens tūris, tinkamumo vartoti terminas, specialios gabenimo, laikymo ir vartojimo sąlygos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1096 žodžiai iš 3642 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.