Prokariotai
Ląstelės pagal sandarą skirstomos į dvi grupes – prokariotines ir eukariotines .Prokariotinės ląstelės tai bakterijos ir melsvabakterės.Jų sandara sandara paprastesnė nei eukariotinių ląstelių .
Bakterijos dažniausiai būna lazdelės ar rutulio formos, dalis bakterijų yra spirališkos. Bakterijų vidutinis skersmuo 0,5-3µm, stambios prokariotinės ląstelės būna iki 55 µm skersmens. Pačios smulkiausios prokariotinės ląstelės būna 0,1µm skersmens. Mažiausių prokariotinių ląstelių dydį lemia baltymų molekulių dydis. Mikrobakterija, kurios skersmuo 0,15µm turi apie1200 baltymų molekulių, gali katalizuoti apie 100 reakcijų. Smulkesnės ląstelės neturėtų pakankamai daug baltymų metabolizmui užtikrinti.
Prokariotinių ląstelių įpatumai:
1) mažesnės už eukariotus
2) neturi branduolio
3) turi sienelę, sudarytą iš prokariotams būdingų polisacharidų
4) neturi viduląstelinių membranų ir organoidų ( endoplazminio tinklo, Goldžio aparato, vakuolių ir t.t )
5) turi vieną chromosomą
6) chromosomos žiedinės
7) chromosomos turi mažai baltymų
8) genai neturi intronų
9) turi ribosomas, sandara panašias į eukariotinių ribosomas
10) dalis turi deguoninę ATP sintezę, tačiau ji vyksta su mitochondrijomis, bet ant plazminės membranos
11) dalis jų gali fotosintetinti, bet fotosintezės pigmentai yra ne plastidėse, o išorinėse membranose
12) gali turėti žiuželius
Bakterijos turi ląstelės sienelę, kurioje yra peptidoglikano-sudėtingų molekulių. Pastarųjų grandinės sudarytos iš unikalių aminodisacharidų, susijungusių peptidiniais ryšiais. Kai kurių bakterijų ląstelių sieneles dengia kapsulė ir (arba) drebutiškos makšties sluoksnis, vadinamas tiesiog gleiviniu sluoksniu. Judriosios bakterijos turi ilgas plonas išaugas- žiuželius (lot. flagella),kurie sudaryti iš baltymo, vadinamo flagelinu. Žiuželiai, sukdamiesi tarsi mažyčiai propeleriai, leidžia bakterijoms lėtai judėti skysčiuose. Bakterijos turi ir trumputes ataugėles- fimbrijas, kuriomis prisitvirtina prie įvairių paviršių.
Membrana, kuri vadinama plazmine membrana, reguliuoja medžiagų srautus į ląstelės vidų (citoplazmą) ir iš jos. Prokariotinių ląstelių citoplazma sudaryta iš pusiau skystos terpės- citozolio, kuriame yra daugybė grūdelių pavidalo dalelių, vadinamų ribosomomis. Pastarosiose vyksta baltymų sintezė. Dauguma prokariotų genų yra vienintelėje chromosomoje (tai žiedo pavidalo DNR, deoksiribonukleorūgšties, molekulė). Be to, jie dar gali turėti keletą pagalbinių mažesnių DNR žiedų, vadinamų plazmidėmis. Fotosintezę vykdančios ciano-bakterijos, be visų minėtų darinių, dar turi ir šviesai jautrių pigmentų.Paprastai jie būna uždarų plokščių diskų formos membranose, vadinamose tilakoidais.