Prokuratūros sistemos ir struktūra generalinis prokuroras
5 (100%) 1 vote

Prokuratūros sistemos ir struktūra generalinis prokuroras

112131

Turinys:

Įžanga……………………………………………………………………………………3

1. Prokuratūros atsiradimas………………………………………………………….4

2. Prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje………………………………5

3. 2003m. gegužės 1d. patvirtintas naujas Prokuratūros įstatymas………………….6

4. Prokuratūros reorganizacija………………………………………………………7-8

5. Prokuratūros sistema ir struktūra…………………………………………………9

6. Generalinė prokuratūra……………………………………………………………10-11

6.1 generalinės prokuratūros struktūra……………………………………….10

6.2 generalinės prokuratūros funkcijos………………………………………..11

7. Generalinis prokuroras……………………………………………………………12-15

7.1 kas gali būti prokuratūros pareigūnais ……………………………………12

7.2 generalinio prokuroro skyrimo tvarka…………………………………….13

7.3 generalinis prokuroras atleidžiamas iš pareigų……………………………14

7.4 prokurorų teisės ir pareigos……………………………………………….15

8. Generalinės prokuratūros kolegija………………………………………………….16

Išvados……………………………………………………………………………………17

Įžanga

Šio kursinio darbo temą “Prokuratūros sistema ir struktūra.Generalinis prokuroras, Generalinės prokuratūros kolegija” pasirinkau todėl, kad šiuo metu Lietuvoje ši tema yra labai aktuali, nes Lietuvoje yra didelis nusikalstamumas. Nusikalstamumas kelia pavojų ne tik konkrečiam asmeniui, bet kenkia visos šalies socialinei, ekonominiai, teisiniai raidai, paneigia svarbiausius bendruomenės santykius. Todėl demokratinėje teisinėje valstybėje veiksmingai nusikaltimų prevencijai ir kontrolei turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys.

Teisėsaugos institucijos- tai savarankiška valstybės aparato dalies ar nepriklausomų asmenų, kuriems valstybė patikėjo vykdyti jai priklausančias tam tikras funkcijas, veikla įgyvendinant specifines teisės apsaugos ir tinkamo jos įgyvendinimo funkcijas.

Pati esu studentė ir studijuoju teisę, tad manu, kad iš teisėsaugos institucijų viena iš svarbiausių valstybės institucijų yra prokuratūra. Norint gerai pažinti prokuratūra reikia gerai išnagrinėti įstatymus. Naujas prokuratūros įstatymas patvirtintas 2003m. gegužės 1d. Įstatymą sudaro vienuolika skirsnių: bendrosios nuostatos; prokuratūros statutas,sandara,funkcijos ir veiklos pagrindai; prokurorų statusas ir kompetencija; prokuratūros vadovai;priėmimas į tarnybą prokuratūroje; prokurorų tarnybos ypatumai; prokurorų skatinimas,tarnybiniai nusižengimai ir atsakomybė; prokuroro atleidimas iš tarnybos; prokurorų socialinės garantijos; prokurorų asmens apsaugos priemonės; baigiamosios nuostatos.

Prokuratūra- tai teisminės valdžios dalis, kuri mūsų gyvenime vaidina didelį vaidmenį. Lietuvoje yra 57 prokuratūros, kurios mus apsaugo nuo įstatymų pažeidėjų. Prokuratūroms vadovauja prokurorai, kurie kontroliuoja prokuratūros pareigūnų veiklą.

Prokuratūros atsiradimas

Prokuratūra {lot. procuro- rūpinuosi, valdau},valstybės organas,atliekantis įstatymų vykdymo priežiūrą.

Prokuratūra atsirado XIII amžiuje Prancūzijoje (Rusijoje 1722m.). Tarybinė prokuratūra įkurta 1922m., 1924m. sudaryta TSRS Aukščiausiojo teismo prokuratūra. 1933m. TSRS prokuratūros organai sujungti, o jau 1936m.- centralizuotai.

Lietuvoje prokuratūra, kaip įstatymų laikymosi priežiūros organas, ėmė veikti 1840m., įsigaliojus Lietuvoje Rusijos įstatymams. Lietuvoje buržuazinėje valstybėje prokuratūros iš pradžių buvo prie apygardos teismų ir Vyriausiojo tribunolo. Iki 1933m. prokurorai buvo vadinami valstybės gynėjais,prokurorų padėjėjai- valstybės gynėjų padėjėjais.1933m. atsirado prokuratūros atsirado ir prie Apeliacinių rūmų. Prokurorus ir jų padėjėjus, teisingumo ministrui pasiūlius, skyrė Respublikos Prezidentas,visam prokuratūros darbui vadovavo teisingumo ministras( kaip vyriausiasis prokuroras). Tarybiniai prokuratūros organai įkurti 1940m. Be respublikos prokuratūros dar veikė 5 apygardų prokuratūros. 1941m. vietoj jų įsteigtos 22 apskrities ir 4 miesto prokuratūros. Apskričių ir miestų prokurorai turėjo pavaduotojus ir liaudies tardytojus. 1950m. vietoj apskričių prokuratūrų suorganizuotos 88 rajonų ir 4 sričių prokuratūros.1981m. veikė 6 miestų, 3 transporto, 3 tarprajoninės ir 48 rajonų prokuratūros.

Prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje

Lietuvos Respublikos1 prokuratūra yra prokurorų ir tardytojų visuma – savarankiška teisminės valdžios dalis. Prokuratūra, veikdama prie teismų ir atstovaudama valstybei, įstatymų nustatyta tvarka padeda vykdyti teisingumą bei siekia užtikrinti teisėtumą.

Prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje apibūdinama LR Konstitucijos 118 straipsnyje:
” Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras,vykdydamas savo funkcijas,yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. LR prokuratūra yra Generalinės prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. “

LR prokuratūros įstatyme numatyta, kad prokuratūra yra teisminės valdžios dalis. Svarstant šį įstatymą, dėl prokuratūros vietos teisėsaugos institucijų sistemoje ilgai buvo ginčytasi. Šis ginčas nutrūko, kai LR Konstitucinis Teismas 1994m. vasario 14d. nutarime konstatavo, kad “ Prokurorų funkcijos yra numatytos Konstitucijos IX skirsnyje “Teismas”. Vadinasi , prokurorai čia traktuojami kaip teisminės valdžios sudedamoji dalis. Tačiau tai nereiškia, kad prokurorai gali vykdyti teismams priskirtas teisingumo funkcijas “. Kai kurie teisininkai su tuo nesutinka, teikdami, kad teisminę valdžią įgyvendina tik teismai, o prokuratūra nėra teismų sistemos sudedamoji dalis.

Priėmus naują LR teismų įstatymą ir Baudžiamojo proceso kodeksą, turės būti keičiamos ir kai kurios Prokuratūros įstatymo nuostatos, todėl ir prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje turės pasikeisti. Juolab kad LR Konstitucinis Teismas 1999m. gruodžio 21d. nutarime konstatavo, kad “ Prokurorai nėra teisėjai, jie nevykdo teisingumo. Konstitucijoje jiems patikėta specifinė funkcija, kurios negalima tapatinti su teisminės valdžios įgyvendinimu “.

Pagrindinis prioritetas prokuratūroje yra organizuotas nusikalstamumas ir korupcija:

1. Nužudymai, prekyba žmonėmis

2. Neteisėta narkotikų apyvarta

3. Kontrabanda ir neteisėtas ūkinės bei finansinės veiklos

4. Įgyvendinti nepilnamečių justicijos programą

5. Europos šalių prokuratūrų bendradarbiavimas organizuotų nusikaltimų srityje

6. Pasiruošimas naujajame naujam baudžiamam procesui.

1- Toliau šiame darbe Lietuvos Respublika- LR

2003m. gegužės 1d. patvirtintas naujas Prokuratūros įstatymas

Seimas priėmė naujos redakcijos Prokuratūros įstatymą, susijusį su naujų Baudžiamo2, Baudžiamojo proceso3 ir Bausmių vykdymo kodeksų4 įsigaliojimu. Naujos redakcijos Prokuratūros įstatymu prokuratūra suvokiama kaip savarankiška institucija, kuri už savo veiklą atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Seimui. Įteisinama prokuratūros struktūra – generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros (apygardų ir apylinkių prokuratūros), strūkturizuotos pagal prokuratūros atskiras pagrindines funkcijas ir prokurorų kompetenciją. Įteisinama, kad prokuratūra nebefunkcionuoja prie atitinkamo lygmens teismo, kaip buvo numatyta ankstesniuose teisinės sistemos reformos metmenyse, Prokuratūros ir Teismų įstatymuose. Taip pat nustatoma tvarka ir pagrindai, konkretūs prokuroro įgaliojimai, pareigos ir teisės ginant pažeistas asmens, visuomenės ir valstybės teises ir teisėtus interesus. Reglamentuojamas prokurorų administracinis pavaldumas ir aukštesniojo prokuroro įgaliojimai, išsaugantys prokuroro proceso nepriklausomumą; prokurorams suteikiami kvalifikaciniai rangai, žymintys jų pasirengimo lygį ir einamas pareigas; atsisakoma prokuroro uniformos, atitinkamų karinių laipsnių ir kitų buvusių priedų. Dokumentu sustiprinamas prokurorų nepriklausomumas ir profesionalumas, užtikrinamos tarnybos sąlygos, darbo užmokestis, atostogos ir kitos socialinės garantijos, iš esmės nustatomas naujas prokuratūros ir prokuroro vaidmuo teisinėje valstybėje.

Įstatymas numato, jog prokuratūra organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, taip pat koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikaltimus, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, gina viešąjį interesą, atlieka kitas funkcijas.

Ikiteisminio tyrimo instituciją numato naujas BPK.

Naujos redakcijos Prokuratūros įstatymas taip pat nustato prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, socialines garantijas.

Pagal įstatymą prokurorams bus suteikiami kvalifikaciniai rangai. Žemiausias rangas – jaunesnysis justicijos patarėjas, aukščiausiasis – vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas. Šis rangas bus suteikiamas generaliniam prokurorui.

Gegužės 1 dieną įsigalioję nauji B, BP ir BV kodeksai, pakeitė iki šiol dar nuo sovietmečio galiojusius daugkart taisytus kodeksus.

Įsigaliojus naujiems kodeksams policijos tardytojus ir kvotėjus pakeitė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teismuose atsiras ikiteisminio tyrimo teisėjai.

2- toliau šiame darbe Baudžiamasis kodeksas- BK;

3- toliau šiame darbe Baudžiamojo proceso kodeksas- BPK;

4- toliau šiame darbe Bausmių vykdymo kodeksas- BVK;

Prokuratūros reorganizacija

Ikiteisminis tyrimas – nepilnamečių kriminalinės justicijos sritis, kurioje dažnai pasitaiko nepilnamečių teisių pažeidimo atvejų. Nors šios problemos spręstinos bendros vidaus reikalų sistemos ir prokuratūros reformos rėmuose, į nepilnamečių justicijos sferą atkreiptinas ypatingas dėmesys. Tuo pačiu tikslu bus remiama prokuratūros reorganizacija ir prokurorų specializacija bei naujų nepilnamečių bylų padalinių prokuratūroje steigimas. Tokia
restruktūrizacija įgalins sukaupti ir geriau panaudoti specialias žinias ir patirtį nepilnamečių justicijos administravimo srityje.

Šio komponento pagrindinis tikslas – reorganizuoti LR prokuratūrą taip, kad ji galėtų efektyviau vykdyti savo funkcijas nepilnamečių bylose. Be to, šis komponentas pagerins nepilnamečių justicijos administravimą šalyje ir padės geriau ginti nepilnamečių teises. Konkretūs šio komponento tikslai – paskirti prokurorus, kurie specializuosis nepilnamečių bylose, ir sukurti specialų skyrių Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, o prireikus – ir kitose, teritorinėse prokuratūrose. Taip pat reikalinga parengti specializuotas mokymo programas prokurorams.

1999 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 71 A „Dėl prokuratūros darbo derinant veiksmus prieš nepilnamečių nusikalstamumą ir ginant jų teises bei teisėtus interesus aktyvinimo“ Generalinėje prokuratūroje, apygardų prokuratūrose, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų apylinkių, taip pat Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos rajonų apylinkių prokuratūrose nustatyta prokurorų specializacija, derinant veiksmus prieš nepilnamečių nusikalstamumą, šalinant jo priežastis ir sąlygas, kontroliuojant bylų dėl nepilnamečių padarytų nusikaltimų tyrimą, palaikant jose valstybinį kaltinimą, taip pat vykdant kitas su nepilnamečių nusikalstamumu ir jų teisių gynimu susijusias prokuratūros funkcijas.

2000 m. balandžio 6-7 d. Generalinė prokuratūra kartu su Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centru, JAV teisingumo departamentu ir ABA–CEELI surengė tarptautinį seminarą „Nepilnamečių nusikalstamumo problemos – 2000“. Generalinės prokuratūros užsakymu Teisės institutas atliko specializuotų prokurorų, tiriančių nepilnamečių nusikaltimus, poreikio, galimo darbo krūvio ir optimalaus jų skaičiaus nustatymo tyrimą, taip pat mokslo taikomąjį tyrimą „Informacijos kaupimo, sisteminimo ir analizavimo apie nepilnamečių nusikaltimus, teistumo, jų teisių bei interesų pažeidimo būklę ir tendencijas metodikos nustatymas“. Generalinės prokuratūros užsakymu Lietuvos teisės universitetas specializuotiems prokurorams parengė metodines rekomendacijas „Dėl ikiteisminio tyrimo kontrolės ir valstybinio kaltinimo palaikymo specifikos nepilnamečių bylose“, „Dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų prieš nepilnamečių nusikalstamumą koordinavimo“ ir „Dėl veiksmų prieš nepilnamečių nusikalstamumą derinimo su apskričių, savivaldos bei kitomis suinteresuotomis institucijomis, taip pat reikiamos informacijos bei pasiūlymų joms pateikimo“.Komponento įgyvendinimo terminas – 2002m. gruodžio mėnuo. Įgyvendinanti organizacija – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Prokuratūra taip pat vykdo vaikų teisių apsaugą bei gina nepilnamečių, padariusių nusikaltimus, teises5. LR prokuratūros įstatymas nenumato prokuratūros struktūroje specializuotų skyrių vaikų teisės pažeidimų klausimams spręsti, tačiau jame numatyti prokuroro veiksmai, esant nepilnamečių teisių pažeidimo atvejams: “Prokuroras, gavęs pareiškimą ar kitą informaciją apie valstybės teisėtų interesų bei asmenų teisių pažeidimus, įstatymų nustatyta tvarka rengia medžiagą civilinei bylai teisme iškelti, jei:

1. Pažeisti neveiksnių, ribotai veiksnių, invalidų, nepilnamečių bei kitų asmenų, turinčius ribotas galimybes ginti savo teises, interesai;

2. Pažeisti valstybės turtiniai bei kiti teisėti interesai, o pareigūnai, privalantys ginti šiuos interesus,nesiėmė priemonių pažeidimams šalinti;

Siekiant, kad nebūtų pažeidžiamos piliečių teisės, prokuratūra taip pat vykdo teisėtumo priežiūrą bausmių atlikimo vietose, kvotos, tardymo institucijų kontrolę, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias ir civilines bylas.

Prokuratūrą reikia reorganizuoti taip, kad ji galėtų efektyviau vykdyti savo funkcijas nepilnamečių bylose. Tai pagerins kriminalinės justicijos administravimą šalyje ir padės geriau ginti nepilnamečių teises. Konkretūs šio komponento tikslai – paskirti prokurorus, kurie specializuosis nepilnamečių bylose, ir sukurti specialų skyrių Lietuvos Respublikos Generalinėje Prokuratūroje, o prireikus – ir kitose, teritorinėse prokuratūrose. Taip pat yra reikalinga parengti specializuoto mokymo programas ir pateikti jas prokurorams.

5- LR prokuratūros įstatymas Nr.1-599, 1994m. spalio 13d.,”V.Ž”1994 10 19, Nr. 81-15

Prokuratūros sistema ir struktūra

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1884 žodžiai iš 3763 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.