Prostitucijos legalizavimas
5 (100%) 1 vote

Prostitucijos legalizavimas

Įvadas

Prostitucija yra vadinama seniausia pasaulio profesija. Nepaisant to, ji vis dar nėra legali ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Dėl šio socialinio reiškinio kyla daug teisėtvarkos pažeidimų, plinta pavojingos užkrečiamos ligos ir randasi daug kitų nepageidautinų reiškinių mūsų visuomenėje.

Šio referato tikslai:

1. supažindinti su prostitucijos reiškiniu;

2. pateikti galimus šios socialinės problemos sprendimo būdus.

Šio referato uždaviniai:

1. atskleisti prostitucijos kaip socialinio reiškinio priežastis;

2. apžvelgti požiūrio į prostituciją istorinę raidą;

3. supažindinti su prostitucijos problemos sprendimo būdais, kurie jau yra taikomi pasaulyje;

4. supažindinti su realia prostitucijos padėtimi Lietuvoje;

5. supažindinti dabartiniu prostitucijos problemos sprendimu Lietuvos valstybėje.

Prostitucijos reiškinys

Apie prostituciją gydytojas psichoterapeutas-seksopatologas Viktoras Šapurovas (*literatūros sąraše nr. 1) kalba taip: “Pinigų reikšmė visuomenėje yra puikiai žinoma. Piniginiai santykiai daro įtaką taip pat ir vyrų bei moterų santykiams. Žodis „prekė” yra glaudžiai susijęs su žodžiu „pinigai”. Tam tikromis aplinkybėmis seksas tampa piniginių santykių objektu. Tai – prostitucija. Ją galima būtų apibrėžti kaip galimybę gauti seksualines paslaugas už jas sumokėjus. Tokių paslaugų teikimo metu kitas žmogus (kitos ar tos pačios lyties) sutinka dalyvauti lytiniame akte pasyviai arba aktyviai.”

Prostitutės visuomenėje paprastai yra smerkiamos. Tačiau nepriklausomai nuo to vienose šalyse legalizuota, kitose – ne, ši veikla egzistuoja visur.

V. Šapurovas teigia, jog dauguma moterų nesieja meilės su pinigais. Seksas yra meilės dalis. Seksualinis artumas – tai dovana mylinčiam vyrui (ir sau). O vyrams moterų prostitucija visada buvo ir yra svarbi. Kadangi vyrai labiau priklausomi nuo sekso (tai lemia stiprus fiziologinis lytinis potraukis), todėl susilaikymas, ypač priverstinis, sukelia problemų. Fiziologinis diskomfortas verčia ieškoti partnerės, dažnai net nesirūpinant jausmais. Nemaža dalis vyrų dėl moralinių principų vis tik susilaiko nuo prostitučių paslaugų.

Vyrų prostitucija yra retesnė, nes daug mažesnis jos poreikis. Daugeliui moterų mintis, kad reikia mokėti už seksą, atrodo kvaila. Perkamų vyrų paslaugomis dažniausiai naudojasi seksualios, turtingesnės, nepriklausomos, vidutinio ar vyresnio amžiaus moterys (*lit. sąr. nr.1).

Pastaruoju metu tarp turtingų vyrų plinta nauja pramoga – merginas pasilinksminimui jie susiranda per internetą. Tai tampa savotišku prestižo požymiu. O norint pasikviesti merginą į kitą miestą, reikia papildomai sumokėti už jos bilietą pirmyn ir atgal, o jei ji negali gyventi kartu su klientu, ir apsistojimą penkių žvaigždučių viešbutyje. Klientui pageidaujant, mergina gali atvykti į miestą iš anksto ir pasitikti jį oro uoste (*lit. sąr. nr.4).

Pasak V. Šapurovo, be prostitucijos, sugalvotas seksas telefonu, internetu. Tai nėra tiesioginis lytinis aktas. Šiais būdais tenkinamas žmonių noras bendrauti su priešingos ir savo lyties atstovais atsižvelgiant į jų geismus. Šis užsiėmimas nepadidina pavojaus užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis. Tai vėl gi yra prekė, už kurią mokami pinigai (*lit. sąr. nr.1).

Prostitucijos verslas tapo viena iš organizuoto nusikalstamumo pasireiškimo formų, susijusių su neapmokestinamų lėšų pasisavinimu. Kita prostitucijos ir nusikalstamo pasaulio sąsaja – organizuota tarptautinė prekyba moterimis (*lit. sąr. nr.4).

Pasak sociologės Viktorijos Junikovos net ir laisva mūsų dienų moralė nemažina prostitucijos, nes visuomet yra norinčių nusipirkti moterį vyrų ir dėl ekonominių ar psichologinių priežasčių sutinkančių parsiduoti moterų. Nepasikeitė nei prostitučių santykiai su policija, nei tarpusavio hierarchija (*lit. sąr. nr.4).

Patinka mums tai ar ne, seksualumas yra svarbi asmenybės savybė, pasireiškianti ne tik realizuojant giminės pratęsimo funkciją, bet ir vienaip ar kitaip sąlygojanti mūsų savišraiškos ir santykių su išoriniu pasauliu aspektus (*lit. sąr. nr. 2).

Pasak Lietuvos vidaus reikalų ministerijos viceministro A. Svetulevičiaus, prostitucijos, kaip socialinio reiškinio, atsiradimo ir egzistavimo priežasčių reikėtų ieškoti visuomenėje, nes prostitucija susijusi su daugybe kitų socialinių procesų, yra jų nuolat veikiama ir pati daro poveikį šiems procesams. Kol egzistuoja socialinės sąlygos, lemiančios prostitucijos klestėjimą, negalima rimtai galvoti apie efektyvią šio reiškinio kontrolę (*lit. sąr. nr.3).

Švedų sociologas, Giotebergo universiteto profesorius Svenas Akselis Mentonas, jau daugiau kaip dešimtį metų nagrinėjantis prostitucijos fenomeną, pabrėžia, kad prostitucija yra vyrų, o ne moterų problema, todėl dalis atsakomybės turėtų tekti ir vyrams, kurie naudojasi prostitučių paslaugomis. Tai ne tik socialinė, bet ir moralinė problema (*lit. sąr. nr. 4).

Prostitucija palieka žymių visam gyvenimui ir traumuoja. Svarbiausia pamatyti problemą ir išdrįsti ją spręsti (*lit. sąr. nr. 5).

Prostitucijos istorinė apžvalga

Įvairiais žmonijos istorijos laikotarpiais bei skirtingose kultūrose visuomenės požiūris į seksualumą nebuvo vienodas. Štai prieš 400
m. iki Kristaus parašytoje „Kamasutroje“ seksualiniai santykiai pakelti iki sakralinių apeigų lygio, o pats seksualumas suprantamas kaip šventa Dievo dovana (*lit. sąr. nr.2).

Pasak sociologės V. Junikovos, prostitucijos, žinomos jau nuo III amžiaus pr.m.e., ištakos turbūt siekia dar senesnius laikus. Neveltui ji yra pelniusi seniausios pasaulio profesijos titulą. Beje, pačioje užuomazgoje prostitucija buvo laikoma net garbinga veikla – šventyklose gyvendavo meilės vaidilutės, kurių santykiavimas su šventikais neva padėdavęs tikintiesiems užmegzti artimesnius ryšius su Dievu. Graikų heteros jau teisėtai galėjo vadintis prostitutėmis, nes ne vieno turtuolio pinigėliai subyrėdavo į jų kišenes (*lit. sąr. nr. 4).

Europoje seksualumas paprastai buvo siejamas vien su nuodėmingumu ir nepadorumu. Šis požiūris kilęs iš krikščioniškos nuostatos, jog asmenybę sudaro du nelygiaverčiai pradai: nemirtinga siela ir kūnas. Sielą išaukština kūno poreikių apribojimas, o „pataikavimas“ kūnui yra sielai pražūtingas. Tai – neigiamas požiūris į seksualumą (*lit. sąr. nr.2).

Viduramžiais prostitucija nebuvo uždrausta, tačiau niekinantis požiūris į bet kokius kūniškus malonumus pavertė ją žeminančia veikla. Reformacija visam šimtmečiui dar labiau sugriežtino požiūrį į prostituciją – uždrausti viešieji namai, o prostitutes imta laikyti nusikaltėlėmis. Dar labiau už bažnyčią sekso verslui pakenkė sifilis. Prostitutės privalėjo tikrintis kas dvi savaites ir neturėjo teisės dienos metu išeiti iš namų. Paplito vaikų prostitucija – mat tikėta, kad sifilio galima atsikratyti, permiegojus su skaistuole. XIX a. dauguma prostitučių buvo kilusios iš darbininkijos. Jomis tapdavo neturtingos, neraštingos, mylimųjų pamestos merginos. Jas skriaudė ne tik klientai, bet ir policija – buvo rengiamos žiaurios gaudynės, iš prostitučių atimami pinigai, jos sodinamos į kalėjimus (*lit. sąr. nr. 4).

Nepaisant neigimo, seksualumo apraiškos prasiverždavo įgavusios pakitusias ir nenatūralias išraiškos formas. Kai Anglijoje karalienės Viktorijos epochoje griežti visuomeninės moralės apribojimai draudė bet kokius seksualumo pasireiškimus, paplito dvejopos elgesio normos: griežtas „didžiai padorus“ elgesys visuomenėje ir orgijos bei prostitucija, pasislėpus nuo smerkiančių visuomenės akių. Nevienodai traktuojamas vyrų ir moterų lytiškumas – į vyrų seksualinius nuotykius žiūrima atlaidžiau negu į moterų „nuodėmes“ (*lit. sąr. nr.2).

Daugelio Lietuvos žmonių požiūris į su lytimi susijusius dalykus maždaug atitinka iki 1964 – 1968 m. Vakarų Europoje vyravusias nuomones. Tada žmonės gyveno taip vadinamoje tradicinėje visuomenėje, kur seksualumas tarsi neegzistavo, ypač jei kalba liesdavo moterų seksualines problemas. Kontracepcija laikyta didele nuodėme, lytinio auklėjimo mokyklose beveik nebuvo arba jį grįsdavo vien moralizavimu ir gąsdinimais. Abortams galiojo „absoliutus tabu“, todėl gana paplitę buvo kriminaliniai abortai. Daug porų tuokdavosi „iš reikalo“ – t.y. dėl neplanuotų pastojimų jų santuokos faktiškai buvo priverstinės (*lit. sąr. nr.2).

`Tuo metu suaugo nauja jau po antrojo pasaulinio karo gimusi karta. Jos brendimas sutapo su sparčiu ekonominiu daugelio Vakarų šalių vystymusi ir moterų vaidmens stiprėjimu tradiciškai beveik vien vyrų „vadovaujamoje“ visuomenėje. Ekonominis pakilimas skatino optimistinės ir entuziastingos reformų nuotaikas bei siekius perkainoti pasenusias vertybes (*lit. sąr. nr.2).

Apie 1968-1970 m. Vakarų šalyse įvyko moralinė seksualinė revoliucija, dažnai dar vadinama seksualine revoliucija. Pagrindinė seksualinės revoliucijos pasekmė – pasikeitęs visuomenės požiūris į seksualumą. Seksualinė revoliucija, sukėlusi visuomenės susidomėjimą intymiosios gyvenimo sferos problemomis, demistifikavo seksualumą ir pastatė jį į vieną gretą su kitomis žmonių interesų sferomis (*lit. sąr. nr.2).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1372 žodžiai iš 4401 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.