Prostitucijos tendencijos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Prostitucijos tendencijos Lietuvoje

1121

Prostitucijos reiškinys, nors ir susidurdamas su prieštaringais visuomenės vertinimais, visgi sėkmingai egzistavo daugumoje civilizacijų. Prostitucijos institucija keitė savo formas, pavidalus, kito jos reikšmė visuomenėje priklausomai nuo tos visuomenės vertybių pokyčio bei ekonominės situacijos vienoje ar kitoje valstybėje.

Visose civilizacijose prostitucija įteisino seksualinių paslaugų teikimą už finansinį atlygį. Taigi prostitucija gali būti apibūdinama tiek kultūrine, tiek ekonomine prasme.

Pirmiausia, prostitucijos reiškinys gali dominti dėl besikeičio pavidalo- nuo „šventyklų prostitucijos“ iki šiuolaikinių tendencijų- prekybos žmonėmis. Čia svarbios kultūrinės priežastys, nes būtent kultūra, o šiais laikais masinė kultūra, iškelia seksualinių vertybių svarbą. Tai gali būti daroma užslėptai ar net visiškai atvira forma.

Antra, prostitucija laikoma ir ekonominiu reiškiniu, nes ji tampriai susijusi su pinigais- už juos ir parduodamos paslaugos. Svarbu ir tai, kad prekyba būtų pelninga- tokia ji buvo anksčiau, tokia prostitucija išlieka ir dabar. Taigi ekonominis aspektas šiuo atveju ypač svarbus, nes ekonominės priežastys dažnai labiausiai ir lemia įsitraukimą į šį verslą.

Taigi prostitucija laikoma bene labiausiai užslėptu ir atnešančiu didžiausią pelną kriminaliniu moterų išnaudojimo bizniu. Dažnai prostitucija yra susijusi su organizuotais nusikaltimais, todėl susilaukia prieštaringo visuomenės narių vertinimų. Būtent visuomenės požiūris, kuris besikeisdamas gali įnešti naujovių ir nusikalstamame pasaulyje, domina kriminologijos mokslo atstovus.

Pradžioje galima išskirti kai kuriuos moralinius aspektus, susijusius su prostitucijos reiškiniu.

XIX amžiuje prostitucija Lietuvoje buvo priskiriama prie dorovinių nusikaltimų grupės. Apskritai ryškėjo didėjantis nusikaltimų skaičius miestuose- naujos nusikaltimų rūšys keitė senas, tačiau prostitucija laikoma būdingiausiu visoms Vakarų Europos XIX amžiaus visuomenėms reiškiniu.

Norint suformuluoti prostitucijos sampratą, reikėtų atsižvelgti į istorinį laikotarpį, sociokultūrinę terpę, dominuojančias visuomenėje vertybes bei pagrindines moralines normas.

XIX amžiaus Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje prostitucijos vertinimai siejosi su neigiamu požiūriu, kalbant apie jos įtaką visuomenei. Siekiant apriboti nepageidaujamą įtaką, buvo būtina reglamentuoti prostituciją. Taigi XIX amžius Lietuvoje ir pasižymėjo tuo, kad prostitucijos reiškinys pradėtas kontroliuoti įvairių institucijų, tarp kurių didžiausią dėmesį šiai problemai skyrė policijos pajėgos.

Skirtingai nei XIX amžiaus pradžioje, jo viduryje bei antrojoje pusėje, prostitucija visuomenėje dažniau buvo tapatinama su verslu, nors ir negatyvia prasme, bet nebe paleistuvyste. Čia vėlgi prisidėjo policija bei kitos institucijos, siekusios kontroliuoti šį reiškinį ne tik draudimais, apribojimais, bet ir nustatytomis viešnamių steigimo, elgesio juose bei sveikatos tikrinimo taisyklėmis. Visuomenė prostituciją priskyrė dorovinių nusikaltimų grupei, todėl ji nebelaikyta baudžiamuoju nusikaltimu, kas palengvino ir šiuo verslu užsiėminėjančių merginų atskyrimą nuo tokių marginalinių grupių, kaip elgetos ar valkatos.

Apskritai XIX amžiaus pradžia buvo labai palanki prostitucijos plitimui dėl ribotos šio reiškinio kontrolės. Kontrolės stiprėjimui palaipsniui turėjo įtakos ne tik besikeičiančios socialinės ar ekonominės sąlygos, o ypač miestų urbanizacija, bet ir greitai plintančios venerinės ligos. Būtent pastarosios labiausiai skatino kovoti prieš nelegalią prostitučių veiklą, nes legaliuose viešnamiuose sveikatos tikrinimai būdavo privalomi net po keletą kartų per savaitę. Taigi neigiamas visuomenės dėmesys susikoncentravo į nelegaliai seksualines paslaugas teikiančių merginų veiklą, o legali prostitucija buvo savotiškai toleruojama.

Įdomus posūkis XIX amžiuje buvo tai, jog panaikinti baudžiamojo kodekso straipsniai, susiję su atsakomybe už vertimąsi prostitucija- teisiškai prostitucija tapo legaliu verslu. Taigi policija teturėjo išduoti leidimus viešųjų namų steigimui ir kontroliuoti pavienes prostitutes, nepriklausančias jokiam viešnamiui.

Ši kontrolės sistema prostitutėms suteikė ypatingos socialinės grupės statusą. Visas merginas, užsiimančias šiuo verslu buvo galima rasti prostitučių sąrašuose, esančiuose policijoje, kas, savaime suprantama, skatino policijos darbuotojus ir valdininkus piktnaudžiauti savo pareigomis, nes merginos buvo būtent jų priežiūroje. Apskritai policijos požiūris to meto Lietuvoje į nagrinėjamą reiškinį laikomas tolerantišku, nes nebuvo didelių sunkumų gauti leidimus viešnamių steigimui.

To meto spaudoje taip pat pasirodydavo informacijos apie prostitucijos plitimą, tačiau tokio pobūdžio straipsniai buvo pavieniai, o juos rašė pakankamai apsišvietę visuomenės nariai, kurie siekė formuoti viešąją nuomonę. Iš gyventojų skundų paaiškėja, kad visgi nemaža visuomenės dalis jautė moralinę žalą dėl pavienių prostitučių ir, žinoma, viešnamių veiklos.

XIX amžiaus antroji pusė pasižymėjo tuo, jog Lietuvos miestuose prostitucija buvo gana įprastas reiškinys, kuris tampriai siejosi su to metu vykusiais socialiniais bei ekonominiais procesais- nuo urbanizacijos iki
baudžiavos panaikinimo bei patriarchalinio bendruomeninio gyvenimo būdo irimo.

Būtent tuo metu ir ryškėjo įvairūs požiūriai į šį reiškinį, nes visuomenė nebuvo vienalytė tiek etniniu, tiek socialiniu aspektu.

Taigi nuo senų laikų išsiskyrė du pagrindiniai ir priešingi vienas kitam nuomonių poliai. Dažniausiai išryškėja neigiamas požiūris į prostitucijos reiškinį, kai bandoma įtikinti, jog šis yra apskritai svetimas visuomenei. Akivaizdu, jog tokie argumentai prieštarauja ne tik žmogaus prigimčiai, bet ir pačiai istorijai. Pastaraisiais ir remiasi antrojo poliaus atstovai, teigiantys jog nėra priemonių, kurios panaikintų šį daugelyje visuomenių įsišaknijusį reiškinį. Tačiau tai kraštutinumai. Tuo tarpu kriminologus domina ir kitos visuomenės nuostatos bei visų jų įtaka prostitucijos reiškinio vystymuisi ateityje.

Dar ir šio amžiaus Lietuvoje didelę reikšmę prostitucijos mastams turi ekonominės bei socialinės sąlygos valstybėje- kintančios vertybės, augantis nedarbas ir pan.

Prostitutės Lietuvoje pagal veiklos motyvus galima būtų priskirti kelioms grupėms:

1. Prostitucija užsiimančios savo noru merginos ir moterys;

2. Merginos ir moterys, užsiimančios prostitucija dėl ekonominių (uždirba pinigus elementariam pragyvenimui, maitinti ir rengti savo vaikus, narkotikams ir pan.) ir asmeninių priežasčių (dėl sudėtingų santykių šeimoje, asocialių draugų įtakos ir pan.).

3. Moterys- tarptautinės prekybos aukos, dirbančios užsienio šalyse.

Kaip bus suvokiama prostitucijos problema, didžiąja dalimi priklauso nuo visuomenėje egzistuojančių vertybių bei stereotipų, o pastariesiems daugiausiai įtakos turi žiniasklaida. Pastarąjį dešimtmetį ši problema nemoralizuojama. Ji siejama su organizuotais nusikaltimais, nelegaliu verslu ar net korupcija, kai siekiama pritraukti didesnį visuomenės dėmesį. Žinoma, siekiama ir giliau analizuoti prostitucijos verslą. Aiškinamasi, kaip viena ar kita mergina pradėjo teikti seksualines paslaugas už pinigus, suteikiama informacijos ir apie sutenerius.

Taigi nuo spaudos požiūrio priklauso, ar visuomenė žiūrės į prostitutę kaip į auką ar kaip į nusikaltėlę.Dažniausiai spaudoje merginos įvardijamos kaip kriminalinio pasaulio aukos. Tačiau gali būti išskiriamos dvi autorių, pateikiančių šią problemą, grupės. Pirmieji patys renka informaciją, todėl ji skandalinga ir pritraukianti dėmesį; antrieji remiasi konferencijų medžiaga, todėl, rašydami apie šią problemą, akcentuoja žmogaus teises bei jų pažeidimus.

Prostitucija, kaip prekybos moterimis forma, vyksta dviem kryptimis- į užsienio valstybes ar pačioje Lietuvoje. Mūsų šalyje dirbančios prostitutės įvairių institucijų dėmesį pritraukia tik tuomet, kai kelia grėsmę visuomenei, o aukomis laikomos tik tos merginos, kurios parduodamos į užsienio valstybes, arba tos, kurios verčiamos užsiiminėti šiuo verslu.

Moterys, užsiimančios prostitucijos verslu, skirstomos į tris kategorijas: 1) dirbančios savo šalyje; 2) legalios emigrantės; 3) nelegalės. Įdomu ir tai, jog nelegalės dažniausiai baudžiamos ne už vertimąsi prostitucija, o už nelegalų gyvenimą šalyje. Pastaraisiais metais vienas valstybes, į kurias būdavo išvežama daugiausiai Lietuvos piliečių dirbti prostitutėmis, keičia kitos valstybės, į kurias dabar nukreipti žymiai didesni parduodamų į užsienį merginų bei moterų srautai. Taigi Izraelį, Graikiją, Jungtinius Arabų Emiratus bei Turkiją pakeičia tokios šalys, kaip pavyzdžiui, Vokietija, Olandija, Anglija, Prancūzija ar Ispanija.

Prostitutės dažniausiai pasitiki tik nevyriausybinėmis organizacijomis, nes kreipdamosis į valstybines institucijas dažnai susiduria su korupcija bei neigiamu požiūriu į tokį užsiėmimą. Apskritai teisiniai aktai neretai nepripažįsta žmogaus teisių šioms moterims. Dažnai prostitutės vengia pranešti apie prievartą ar policijos pareigūnų korupciją dėl neigiamo visuomenės nusistatymo.

Jų darbo šaltinis, t.y. vertimasis prostitucija, yra už įstatymo ribų, taigi tuo užsiimančios moterys dažnai yra susijusios ir su kriminaliniu pasauliu. Be to, prostitucija nepripažįstama darbu, nors šiame versle gaunamos didelės pajamos, kurių didžioji dalis atitenka gerai organizuotoms struktūroms.

Taigi ir prostitucijos kontrolės priemonės, su ja susiję sprendimai priklauso nuo požiūrio į šį reiškinį. Jei akcentuojami ekonominiai aspektai, problema bus sprendžiama vienaip nei akcentuojant moralę ar kriminalinį aspektą.

Kalbant apie moralę, prostitucija yra problema, nes tai yra laikoma nukrypimu nuo tradicinių moralės normų. Vyriausybinės organizacijos problemą sprendžia bausmėmis ar izoliacija, atstūmimu. Tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos siūlo neversti moralės normų įstatymais. Tai siūloma ir dėl to, jog problemos sukriminalinimas labiausiai pavojingas moterims, nes būtent joms gali grėsti prekeivių persekiojimas ar prievarta. Moralė dažnai siejama ir su viešąją tvarka valstybėje, pvz.: sveikatos apsauga- šiuo atveju tai būtų medicininė prostitučių priežiūra.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1544 žodžiai iš 3002 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.