Prostitucijos tendencijos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Prostitucijos tendencijos Lietuvoje

Prostitucijos reiškinys, nors ir susidurdamas su prieštaringais visuomenės vertinimais, visgi sėkmingai egzistavo daugumoje civilizacijų. Prostitucijos institucija keitė savo formas, pavidalus, kito jos reikšmė visuomenėje priklausomai nuo tos visuomenės vertybių pokyčio bei ekonominės situacijos vienoje ar kitoje valstybėje.

Visose civilizacijose prostitucija įteisino seksualinių paslaugų teikimą už finansinį atlygį. Taigi prostitucija gali būti apibūdinama tiek kultūrine, tiek ekonomine prasme.

Pirmiausia, prostitucijos reiškinys gali dominti dėl besikeičio pavidalo- nuo „šventyklų prostitucijos“ iki šiuolaikinių tendencijų- prekybos žmonėmis. Čia svarbios kultūrinės priežastys, nes būtent kultūra, o šiais laikais masinė kultūra, iškelia seksualinių vertybių svarbą. Tai gali būti daroma užslėptai ar net visiškai atvira forma.

Antra, prostitucija laikoma ir ekonominiu reiškiniu, nes ji tampriai susijusi su pinigais- už juos ir parduodamos paslaugos. Svarbu ir tai, kad prekyba būtų pelninga- tokia ji buvo anksčiau, tokia prostitucija išlieka ir dabar. Taigi ekonominis aspektas šiuo atveju ypač svarbus, nes ekonominės priežastys dažnai labiausiai ir lemia įsitraukimą į šį verslą.

Taigi prostitucija laikoma bene labiausiai užslėptu ir atnešančiu didžiausią pelną kriminaliniu moterų išnaudojimo bizniu. Dažnai prostitucija yra susijusi su organizuotais nusikaltimais, todėl susilaukia prieštaringo visuomenės narių vertinimų. Būtent visuomenės požiūris, kuris besikeisdamas gali įnešti naujovių ir nusikalstamame pasaulyje, domina kriminologijos mokslo atstovus.

Pradžioje galima išskirti kai kuriuos moralinius aspektus, susijusius su prostitucijos reiškiniu.

XIX amžiuje prostitucija Lietuvoje buvo priskiriama prie dorovinių nusikaltimų grupės. Apskritai ryškėjo didėjantis nusikaltimų skaičius miestuose- naujos nusikaltimų rūšys keitė senas, tačiau prostitucija laikoma būdingiausiu visoms Vakarų Europos XIX amžiaus visuomenėms reiškiniu.

Norint suformuluoti prostitucijos sampratą, reikėtų atsižvelgti į istorinį laikotarpį, sociokultūrinę terpę, dominuojančias visuomenėje vertybes bei pagrindines moralines normas.

XIX amžiaus Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje prostitucijos vertinimai siejosi su neigiamu požiūriu, kalbant apie jos įtaką visuomenei. Siekiant apriboti nepageidaujamą įtaką, buvo būtina reglamentuoti prostituciją. Taigi XIX amžius Lietuvoje ir pasižymėjo tuo, kad prostitucijos reiškinys pradėtas kontroliuoti įvairių institucijų, tarp kurių didžiausią dėmesį šiai problemai skyrė policijos pajėgos.

Skirtingai nei XIX amžiaus pradžioje, jo viduryje bei antrojoje pusėje, prostitucija visuomenėje dažniau buvo tapatinama su verslu, nors ir negatyvia prasme, bet nebe paleistuvyste. Čia vėlgi prisidėjo policija bei kitos institucijos, siekusios kontroliuoti šį reiškinį ne tik draudimais, apribojimais, bet ir nustatytomis viešnamių steigimo, elgesio juose bei sveikatos tikrinimo taisyklėmis. Visuomenė prostituciją priskyrė dorovinių nusikaltimų grupei, todėl ji nebelaikyta baudžiamuoju nusikaltimu, kas palengvino ir šiuo verslu užsiėminėjančių merginų atskyrimą nuo tokių marginalinių grupių, kaip elgetos ar valkatos.

Apskritai XIX amžiaus pradžia buvo labai palanki prostitucijos plitimui dėl ribotos šio reiškinio kontrolės. Kontrolės stiprėjimui palaipsniui turėjo įtakos ne tik besikeičiančios socialinės ar ekonominės sąlygos, o ypač miestų urbanizacija, bet ir greitai plintančios venerinės ligos. Būtent pastarosios labiausiai skatino kovoti prieš nelegalią prostitučių veiklą, nes legaliuose viešnamiuose sveikatos tikrinimai būdavo privalomi net po keletą kartų per savaitę. Taigi neigiamas visuomenės dėmesys susikoncentravo į nelegaliai seksualines paslaugas teikiančių merginų veiklą, o legali prostitucija buvo savotiškai toleruojama.

Įdomus posūkis XIX amžiuje buvo tai, jog panaikinti baudžiamojo kodekso straipsniai, susiję su atsakomybe už vertimąsi prostitucija- teisiškai prostitucija tapo legaliu verslu. Taigi policija teturėjo išduoti leidimus viešųjų namų steigimui ir kontroliuoti pavienes prostitutes, nepriklausančias jokiam viešnamiui.

Ši kontrolės sistema prostitutėms suteikė ypatingos socialinės grupės statusą. Visas merginas, užsiimančias šiuo verslu buvo galima rasti prostitučių sąrašuose, esančiuose policijoje, kas, savaime suprantama, skatino policijos darbuotojus ir valdininkus piktnaudžiauti savo pareigomis, nes merginos buvo būtent jų priežiūroje. Apskritai policijos požiūris to meto Lietuvoje į nagrinėjamą reiškinį laikomas tolerantišku, nes nebuvo didelių sunkumų gauti leidimus viešnamių steigimui.

To meto spaudoje taip pat pasirodydavo informacijos apie prostitucijos plitimą, tačiau tokio pobūdžio straipsniai buvo pavieniai, o juos rašė pakankamai apsišvietę visuomenės nariai, kurie siekė formuoti viešąją nuomonę. Iš gyventojų skundų paaiškėja, kad visgi nemaža visuomenės dalis jautė moralinę žalą dėl pavienių prostitučių ir, žinoma, viešnamių veiklos.

XIX amžiaus antroji pusė pasižymėjo tuo, jog Lietuvos miestuose prostitucija buvo gana įprastas reiškinys, kuris tampriai siejosi su to metu vykusiais socialiniais bei ekonominiais procesais- nuo urbanizacijos iki
baudžiavos panaikinimo bei patriarchalinio bendruomeninio gyvenimo būdo irimo.

Būtent tuo metu ir ryškėjo įvairūs požiūriai į šį reiškinį, nes visuomenė nebuvo vienalytė tiek etniniu, tiek socialiniu aspektu.

Taigi nuo senų laikų išsiskyrė du pagrindiniai ir priešingi vienas kitam nuomonių poliai. Dažniausiai išryškėja neigiamas požiūris į prostitucijos reiškinį, kai bandoma įtikinti, jog šis yra apskritai svetimas visuomenei. Akivaizdu, jog tokie argumentai prieštarauja ne tik žmogaus prigimčiai, bet ir pačiai istorijai. Pastaraisiais ir remiasi antrojo poliaus atstovai, teigiantys jog nėra priemonių, kurios panaikintų šį daugelyje visuomenių įsišaknijusį reiškinį. Tačiau tai kraštutinumai. Tuo tarpu kriminologus domina ir kitos visuomenės nuostatos bei visų jų įtaka prostitucijos reiškinio vystymuisi ateityje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 920 žodžiai iš 3002 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.