Protinių gebėjimų rūšys intelektas
5 (100%) 1 vote

Protinių gebėjimų rūšys intelektas

Turinys

Įvadas 2

Intelekto struktūra ir rūšys 3

Inteklekto įvertinimo metodai 6

Intelekto kitimas 8

Intelektą įtakojantys veiksniai 9

Įvairūs intelekto skirtumai 9

Intelekto gerinimo galimybės 10

Išvados 13

Literatūros sąrašas 14Įvadas

Kas yra intelektas? Lot. intellectus – supratimas, pažinimas. D. Veksleris vienoje iš savo knygų rašo, jog neįmanoma apibrėžti intelekto, jį galima įvertinti iš jo pasireiškimų. Intelekto esmė ir prigimtis nėra visiškai aiški. Pagal D. Vekslerį intelektas yra individo sugebėjimas mąstyti ir adekvačiai elgtis savo aplinkoje. Tai apima visas psichikos veiklos sritis.

Kodėl yra labai svarbu išsiaiškinti, kas tai yra intelektas, kokie veiksniai jį lemia? Kadangi intelektas yra vienas iš svarbiausių mokymosi sėkmę nulemiančių veiksnių, atsakymai į šiuos klausimus padėtų suprasti ar yra galimybių pagerinti intelektą, tuo pačiu pagerinant ir žmogaus gyvenimo kokybę.

Kiekvienas žmogus gimdamas atsineša tam tikras potencialias galimybes mąstyti, abstrahuoti ir spręsti. Būtent tai ir sudaro intelektą. Maždaug apie 20-sius gyvenimo metus šis intelektas pasiekia savo maksimumą. Intelekto vystymasis priklauso nuo tų pačių veiksnių, įtakojančių ir kitų organizmo funkcijų vystymąsi. Tai genetiniai ir įgimti veiksniai, chromosomų anomalijos, vaisiaus mitybos sutrikimai, ligos nėštumo metu bei vartojami vaistai ar kitos medžiagos. Aplinkos veiksniai: nesvarbu, kokį potencialą atsineš kūdikis gimdamas, augant jo elgesys ir intelektas vystysis priklausomai nuo supančios aplinkos. Tai mityba, psichinė stimuliacija, vaikų skaičius šeimoje, socialinė padėtis. Taigi, dauguma mokslininkų šiandien mano, kad 20% mūsų intelekto priklauso nuo sąlygų gimdoje, dar 20% reikia priskirti aplinkai, kurioje mes užaugame, o 50% priklauso genams. Likusius 10% mokslininkai priskiria nenumatytoms aplinkybėms.

Šio darbo tikslas yra išanalizuoti intelekto sampratą, jo struktūrą, kilmę, apžvelgti žymiausias intelekto tyrimo teorijas bei pagrindinius intelekto įvertinimo metodus.

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti kas yra intelektas.

2. Išsiaiškinti ar yra matuojamas intelektas ir kaip tai daroma.

3. Išsiaisškinti nuo ko priklauso intelekto formavimasis.Intelekto struktūra ir rūšys

Psichologai jau ilgą laiką svarsto, ar intelektą turėtume apibrėžti kaip įgimtą protinį gebėjimą, pasiektą intelekto veiklumo lygį, ar kaip priskiriamą ypatybę, kuri, kaip grožis, priklauso nuo stebėtojo nuomonės.

Apie tai, kokia yra intelekto kilmė, ilgą laiką egzistavo dvi nuomonės. Viena – kad intelektas griežtai paveldimas bruožas: žmogus gimsta arba protingas, arba ne; kita – intelektas yra susijęs su suvokimo greičiu ar reagavimu į išorės stimulus.

Intelektas yra sąvoka, turinti paaiškinti, kodėl vieni žmonės geriau už kitus atlieka pažintines užduotis. R. Sternbergas ir W. Salteris vadovėlyje apie žmogaus intelektą rašo, kad dauguma specialistų intelektu laiko žmogaus gebėjimą “tikslingai ir adaptyviai elgtis”. Intelektinė elgsena rodo gebėjimą prisitaikyti, mokantis iš patirties, sprendžiant problemas ir blaiviai protaujant Nepaisant bendro sutarimo dėl sąvokos, lieka trys ginčytini klausimai: ar intelektui turi įtakos asmens kultūra, ar intelektas – tai su kultūra nesusijęs gebėjimas spręsti problemas; ar intelektas yra vienas bendrasis gebėjimas, ar keletas skirtingų gebėjimų; ar galime matuoti intelektą kaip smegenų atliekamų informacijos apdorojimo greitį?

Taigi, ar žmogaus gebėjimas efektyviai adaptuotis aplinkoje yra vientisas objektas, ar sudarytas iš atskirų dalių? Ar egzistuoja skirtingi intelekto tipai, labiau tinkantys tam tikrų profesijų asmenims? Dauguma psichologų suvokė, jog kalbėti apie vientisą intelektą, neatsižvelgiant į visumą užduočių, kuriuos tenka spręsti žmonėms įvairiose gyvenimo situacijose, būtų klaidinga. Juk iš tikrųjų, gero matematiko intelektą lyginti su gero futbolininko, gal ir nebūtų teisinga. Kiekvienas žmogus savo kasdieniniame gyvenime veikia savitai. Statistinių metodų pagalba Torstaunas 1938 m. ištyrė įvairias intelekto dalis, kurias jis pavadino pirminėmis protinėmis potencijomis. Jis išskyrė 7 tokias potencijas:

• gebėjimas skaičiuoti – gebėjimas operuoti skaičiais ir atlikti aritmetinius veiksmus;

• verbalinis (žodinis) lankstumas – gebėjimas lengvai, laisvai ir tinkamais žodžiais išdėstyti savo mintis;

• verbalinis suvokimas – gebėjimas suvokti žodinę ir rašytinę informaciją;

• erdvinė orientacija – gebėjimas įsivaizduoti erdvėje įvairius daiktus ir objektus;

• atmintis;

• gebėjimas mąstyti;

• suvokimo greitis.

Tornstauno nuomone, pakanka tik sukurti testus tirti kiekvienai iš šių intelekto dalių, ir bus galima nubrėžti kiekvieno tiriamojo potencialių galimybių profilį. Tačiau pasirodė, kad išskirtos dalys nėra jau tokios nepriklausomos ir reikia detalesnės intelekto analizės.

Kiti mokslininkai, pavyzdžiui Gilford’as, 1959 metais išskyrė 120 intelekto veiksnių. Psichologai, vėlgi, pamanė, jog kai kurios užduotys reikalauja konkretaus, kitos – abstraktaus intelekto. Konkretus, arba praktinis intelektas padeda mums spręsti kasdienes užduotis ir orientuotis kasdieniniame bendravime. Ėjimas apsipirkti, sąskaitų pildymas, laikymasis
įprastų procedūrų ir elgsenos šablonų. Abstraktus – padeda operuoti žodžiais ir sąvokomis. Kaip prašė vienas aklasis – papasakok apie gulbės kaklo grožį.

Kai kurie mokslininkai intelektą apibrėžia ne tik kaip sugebėjimą protauti, spręsti problemas bei išmokti, bet teigia, kad intelektui yra būdinga ir nemaža tiesiogiai su protavimu nesusijusių požymių – emociniai, socialiniai ir sensoriniai gebėjimai bei įgūdžiai. Pavyzdžiui, daugelyje intelekto apibrėžimų kalbama apie sugebėjimą atsispirti stresui ir susierzinimui, o tai reiškia emocinį stabilumą bei pasitikėjimą savimi. Kituose apibrėžimuose minimi socialiniai sugebėjimai, mokymosi interesai, mokymosi sėkmės motyvacija ir pan. Daugelis mokslininkų vis dėlto galvoja, kad intelektas nėra tik proto galia (Snyderman, Rothman, Sternberg ir kt.).

Psichologai Snyderman ir Rothman pateikė tokias sudedamąsias intelekto dalis pagal jų reikšmingumą:

Sudedamosios dalys Reikšmingumo procentinis rangas

Abstraktus mąstymas 99,3 %

Sugebėjimas spręsti problemas 97,7 %

Sugebėjimas įgyti žinių 96,0 %

Atmintis 80,5 %

Prisitaikymas prie aplinkos 77,2 %

Protavimo greitis 71,7 %

Kalbiniai sugebėjimai 71,0 %

Matematiniai sugebėjimai 67,9 %

Bendrosios žinios 62,4 %

Kūrybiškumas 59,6 %

Mokslininkas psichologas H. Gardneris (1983) iškėlė klausimą, kaip galėtume nusakyti intelekto struktūrą, atsižvelgdami į:

• intelekto aprašymus literatūroje;

• žmonių, kurių pažeistos smegenys, neurologinių tyrimų duomenis;

• vunderkindų, autistinių žmonių, nesugebančių mokytis vaikų genialumo arba sutrikimų apibūdinimus;

• antropologinius duomenis apie įvairių kultūrų, rasių ar genčių, įvairių epochų žmonių ir jų veiklos skirtybes.

Gardneris išanalizavo visus šiuos duomenis. Pagal tai šis mokslininkas išskyrė tokias intelekto rūšis:

1. Kalbinis (verbalinis) intelektas. Tai sugebėjimai panaudoti žodžius, atlikti verbalinę analizę, gerai įsisąmoninti sudėtingą verbalinę medžiagą ir suprasti metaforas.

2. Muzikinis intelektas. Tai muzikiniai gabumai.

3. Loginis matematinis intelektas. Tai gebėjimas suvokti ir operuoti simboliais, skaičiais.

4. Erdvinis intelektas. Tai gebėjimas mintyse keisti objektų padėtį erdvėje ir apibūdinti gaunamus pakitimus.

5. Kūniškasis kinestezinis intelektas. Tai beveik tobulas savo kūno suvokimas ir valdymas.

6. Vidinis asmeniškasis intelektas. Tai žinių apie save forma, sugebėjimas valdyti savo jausmus, savo kūno funkcijas.

7. Tarpasmeninis (socialinis) intelektas. Tai sugebėjimas pasinaudoti subtiliomis užuominomis mūsų sudėtingoje socialinėje aplinkoje – bendraujant šeimoje, su draugais ir pan.

Gardneris mano, kad kiekviena intelekto forma turi savo simbolių sistemą – pagrindinį informacijos perdirbimo vienetą. Pvz., muzikinį intelektą sudaro užkoduota ritminė informacija; erdvinis intelektas turi vizualinių simbolių sistemą. Gardnerio nuomone, kiekvienas intelekto tipas yra savarankiškas, bet susijęs su kitomis sistemomis.

Tai tik trumpai išdėstyta Gardnerio septynių intelekto rūšių teoriją. Ši teorija teigia, kad vienas intelekto matas, toks kaip IQ, yra visiškai nepakankamas žmonių gabumams apibūdinti. Nepakanka net dviejų rodiklių, pvz., gabumų mokslui testo verbalinių ir matematinių rodiklių. Gardneris ir jo bendradarbiai kuria visų septynių rūšių intelekto vertinimo metodus. Iš šios teorijos galima padaryti išvadą apie tai, kokia turėtų būti visa mokyklos programa, jeigu norime lavinti savo jaunosios kartos gabumus. Šiuo metu mokyklos yra užsibrėžusios visų pirma skatinti kalbinio ir loginio matematinio intelekto vystymąsi.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1262 žodžiai iš 4189 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.