Protinių gebėjimų rūšys intelektas
5 (100%) 1 vote

Protinių gebėjimų rūšys intelektas

11213141

Turinys

Įvadas 2

Intelekto struktūra ir rūšys 3

Inteklekto įvertinimo metodai 6

Intelekto kitimas 8

Intelektą įtakojantys veiksniai 9

Įvairūs intelekto skirtumai 9

Intelekto gerinimo galimybės 10

Išvados 13

Literatūros sąrašas 14Įvadas

Kas yra intelektas? Lot. intellectus – supratimas, pažinimas. D. Veksleris vienoje iš savo knygų rašo, jog neįmanoma apibrėžti intelekto, jį galima įvertinti iš jo pasireiškimų. Intelekto esmė ir prigimtis nėra visiškai aiški. Pagal D. Vekslerį intelektas yra individo sugebėjimas mąstyti ir adekvačiai elgtis savo aplinkoje. Tai apima visas psichikos veiklos sritis.

Kodėl yra labai svarbu išsiaiškinti, kas tai yra intelektas, kokie veiksniai jį lemia? Kadangi intelektas yra vienas iš svarbiausių mokymosi sėkmę nulemiančių veiksnių, atsakymai į šiuos klausimus padėtų suprasti ar yra galimybių pagerinti intelektą, tuo pačiu pagerinant ir žmogaus gyvenimo kokybę.

Kiekvienas žmogus gimdamas atsineša tam tikras potencialias galimybes mąstyti, abstrahuoti ir spręsti. Būtent tai ir sudaro intelektą. Maždaug apie 20-sius gyvenimo metus šis intelektas pasiekia savo maksimumą. Intelekto vystymasis priklauso nuo tų pačių veiksnių, įtakojančių ir kitų organizmo funkcijų vystymąsi. Tai genetiniai ir įgimti veiksniai, chromosomų anomalijos, vaisiaus mitybos sutrikimai, ligos nėštumo metu bei vartojami vaistai ar kitos medžiagos. Aplinkos veiksniai: nesvarbu, kokį potencialą atsineš kūdikis gimdamas, augant jo elgesys ir intelektas vystysis priklausomai nuo supančios aplinkos. Tai mityba, psichinė stimuliacija, vaikų skaičius šeimoje, socialinė padėtis. Taigi, dauguma mokslininkų šiandien mano, kad 20% mūsų intelekto priklauso nuo sąlygų gimdoje, dar 20% reikia priskirti aplinkai, kurioje mes užaugame, o 50% priklauso genams. Likusius 10% mokslininkai priskiria nenumatytoms aplinkybėms.

Šio darbo tikslas yra išanalizuoti intelekto sampratą, jo struktūrą, kilmę, apžvelgti žymiausias intelekto tyrimo teorijas bei pagrindinius intelekto įvertinimo metodus.

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti kas yra intelektas.

2. Išsiaiškinti ar yra matuojamas intelektas ir kaip tai daroma.

3. Išsiaisškinti nuo ko priklauso intelekto formavimasis.Intelekto struktūra ir rūšys

Psichologai jau ilgą laiką svarsto, ar intelektą turėtume apibrėžti kaip įgimtą protinį gebėjimą, pasiektą intelekto veiklumo lygį, ar kaip priskiriamą ypatybę, kuri, kaip grožis, priklauso nuo stebėtojo nuomonės.

Apie tai, kokia yra intelekto kilmė, ilgą laiką egzistavo dvi nuomonės. Viena – kad intelektas griežtai paveldimas bruožas: žmogus gimsta arba protingas, arba ne; kita – intelektas yra susijęs su suvokimo greičiu ar reagavimu į išorės stimulus.

Intelektas yra sąvoka, turinti paaiškinti, kodėl vieni žmonės geriau už kitus atlieka pažintines užduotis. R. Sternbergas ir W. Salteris vadovėlyje apie žmogaus intelektą rašo, kad dauguma specialistų intelektu laiko žmogaus gebėjimą “tikslingai ir adaptyviai elgtis”. Intelektinė elgsena rodo gebėjimą prisitaikyti, mokantis iš patirties, sprendžiant problemas ir blaiviai protaujant Nepaisant bendro sutarimo dėl sąvokos, lieka trys ginčytini klausimai: ar intelektui turi įtakos asmens kultūra, ar intelektas – tai su kultūra nesusijęs gebėjimas spręsti problemas; ar intelektas yra vienas bendrasis gebėjimas, ar keletas skirtingų gebėjimų; ar galime matuoti intelektą kaip smegenų atliekamų informacijos apdorojimo greitį?

Taigi, ar žmogaus gebėjimas efektyviai adaptuotis aplinkoje yra vientisas objektas, ar sudarytas iš atskirų dalių? Ar egzistuoja skirtingi intelekto tipai, labiau tinkantys tam tikrų profesijų asmenims? Dauguma psichologų suvokė, jog kalbėti apie vientisą intelektą, neatsižvelgiant į visumą užduočių, kuriuos tenka spręsti žmonėms įvairiose gyvenimo situacijose, būtų klaidinga. Juk iš tikrųjų, gero matematiko intelektą lyginti su gero futbolininko, gal ir nebūtų teisinga. Kiekvienas žmogus savo kasdieniniame gyvenime veikia savitai. Statistinių metodų pagalba Torstaunas 1938 m. ištyrė įvairias intelekto dalis, kurias jis pavadino pirminėmis protinėmis potencijomis. Jis išskyrė 7 tokias potencijas:

• gebėjimas skaičiuoti – gebėjimas operuoti skaičiais ir atlikti aritmetinius veiksmus;

• verbalinis (žodinis) lankstumas – gebėjimas lengvai, laisvai ir tinkamais žodžiais išdėstyti savo mintis;

• verbalinis suvokimas – gebėjimas suvokti žodinę ir rašytinę informaciją;

• erdvinė orientacija – gebėjimas įsivaizduoti erdvėje įvairius daiktus ir objektus;

• atmintis;

• gebėjimas mąstyti;

• suvokimo greitis.

Tornstauno nuomone, pakanka tik sukurti testus tirti kiekvienai iš šių intelekto dalių, ir bus galima nubrėžti kiekvieno tiriamojo potencialių galimybių profilį. Tačiau pasirodė, kad išskirtos dalys nėra jau tokios nepriklausomos ir reikia detalesnės intelekto analizės.

Kiti mokslininkai, pavyzdžiui Gilford’as, 1959 metais išskyrė 120 intelekto veiksnių. Psichologai, vėlgi, pamanė, jog kai kurios užduotys reikalauja konkretaus, kitos – abstraktaus intelekto. Konkretus, arba praktinis intelektas padeda mums spręsti kasdienes užduotis ir orientuotis kasdieniniame bendravime. Ėjimas apsipirkti, sąskaitų pildymas, laikymasis
įprastų procedūrų ir elgsenos šablonų. Abstraktus – padeda operuoti žodžiais ir sąvokomis. Kaip prašė vienas aklasis – papasakok apie gulbės kaklo grožį.

Kai kurie mokslininkai intelektą apibrėžia ne tik kaip sugebėjimą protauti, spręsti problemas bei išmokti, bet teigia, kad intelektui yra būdinga ir nemaža tiesiogiai su protavimu nesusijusių požymių – emociniai, socialiniai ir sensoriniai gebėjimai bei įgūdžiai. Pavyzdžiui, daugelyje intelekto apibrėžimų kalbama apie sugebėjimą atsispirti stresui ir susierzinimui, o tai reiškia emocinį stabilumą bei pasitikėjimą savimi. Kituose apibrėžimuose minimi socialiniai sugebėjimai, mokymosi interesai, mokymosi sėkmės motyvacija ir pan. Daugelis mokslininkų vis dėlto galvoja, kad intelektas nėra tik proto galia (Snyderman, Rothman, Sternberg ir kt.).

Psichologai Snyderman ir Rothman pateikė tokias sudedamąsias intelekto dalis pagal jų reikšmingumą:

Sudedamosios dalys Reikšmingumo procentinis rangas

Abstraktus mąstymas 99,3 %

Sugebėjimas spręsti problemas 97,7 %

Sugebėjimas įgyti žinių 96,0 %

Atmintis 80,5 %

Prisitaikymas prie aplinkos 77,2 %

Protavimo greitis 71,7 %

Kalbiniai sugebėjimai 71,0 %

Matematiniai sugebėjimai 67,9 %

Bendrosios žinios 62,4 %

Kūrybiškumas 59,6 %

Mokslininkas psichologas H. Gardneris (1983) iškėlė klausimą, kaip galėtume nusakyti intelekto struktūrą, atsižvelgdami į:

• intelekto aprašymus literatūroje;

• žmonių, kurių pažeistos smegenys, neurologinių tyrimų duomenis;

• vunderkindų, autistinių žmonių, nesugebančių mokytis vaikų genialumo arba sutrikimų apibūdinimus;

• antropologinius duomenis apie įvairių kultūrų, rasių ar genčių, įvairių epochų žmonių ir jų veiklos skirtybes.

Gardneris išanalizavo visus šiuos duomenis. Pagal tai šis mokslininkas išskyrė tokias intelekto rūšis:

1. Kalbinis (verbalinis) intelektas. Tai sugebėjimai panaudoti žodžius, atlikti verbalinę analizę, gerai įsisąmoninti sudėtingą verbalinę medžiagą ir suprasti metaforas.

2. Muzikinis intelektas. Tai muzikiniai gabumai.

3. Loginis matematinis intelektas. Tai gebėjimas suvokti ir operuoti simboliais, skaičiais.

4. Erdvinis intelektas. Tai gebėjimas mintyse keisti objektų padėtį erdvėje ir apibūdinti gaunamus pakitimus.

5. Kūniškasis kinestezinis intelektas. Tai beveik tobulas savo kūno suvokimas ir valdymas.

6. Vidinis asmeniškasis intelektas. Tai žinių apie save forma, sugebėjimas valdyti savo jausmus, savo kūno funkcijas.

7. Tarpasmeninis (socialinis) intelektas. Tai sugebėjimas pasinaudoti subtiliomis užuominomis mūsų sudėtingoje socialinėje aplinkoje – bendraujant šeimoje, su draugais ir pan.

Gardneris mano, kad kiekviena intelekto forma turi savo simbolių sistemą – pagrindinį informacijos perdirbimo vienetą. Pvz., muzikinį intelektą sudaro užkoduota ritminė informacija; erdvinis intelektas turi vizualinių simbolių sistemą. Gardnerio nuomone, kiekvienas intelekto tipas yra savarankiškas, bet susijęs su kitomis sistemomis.

Tai tik trumpai išdėstyta Gardnerio septynių intelekto rūšių teoriją. Ši teorija teigia, kad vienas intelekto matas, toks kaip IQ, yra visiškai nepakankamas žmonių gabumams apibūdinti. Nepakanka net dviejų rodiklių, pvz., gabumų mokslui testo verbalinių ir matematinių rodiklių. Gardneris ir jo bendradarbiai kuria visų septynių rūšių intelekto vertinimo metodus. Iš šios teorijos galima padaryti išvadą apie tai, kokia turėtų būti visa mokyklos programa, jeigu norime lavinti savo jaunosios kartos gabumus. Šiuo metu mokyklos yra užsibrėžusios visų pirma skatinti kalbinio ir loginio matematinio intelekto vystymąsi.

Požiūris į intelekto apibrėžimą ir matavimą patobulėjo, bet mokslininkai ir dabar nesutaria dėl intelekto prigimties. Dėl kai kurių dalykų vis dėlto susitarta. Dauguma ekspertų psichologų specialistų sutarė dėl trijų požymių:

• sugebėjimas geriau suprasti ir vartoti abstrakcijas nei įgusti naudotis konkrečiais dalykais;

• sugebėjimas spręsti problemas – orientuotis naujose situacijose;

• sugebėjimas išmokti panaudoti žodžiais ir kitais simboliais reiškiamas abstrakcijas.

Šie požymiai yra sujungti trumpame Esteso (1982) intelekto apibrėžime: “Intelektas yra individo adaptacinė veikla, kurią paprastai sudaro tam tikri problemų sprendimo aspektai ir kurios kryptis priklauso nuo pažinimo procesų bei operacijų”.

Mūsų intelekto apibrėžimas grindžiamas išsivysčiusių tautų intelekto sampratos tradicijomis. Šios tradicijos atspindi tik vieną požiūrį į žmogaus mokymąsi bei mokymą – būtent tą, kuris būdingas industrinės visuomenės viduriniesiems sluoksniams. Jei mūsų visuomenė būtų kitokia, ar švietimas įgytų kitą pobūdį, mums tikriausiai reikėtų iš naujo apibrėžti intelektą, susieti jį su atitinkama visuomene ir švietimu.

Inteklekto įvertinimo metodai

Aiškinantis psichologinę intelekto sampratą, pravartu susipažinti su intelekto įvertinimo testų ištakomis ir tikslais. Maždaug prieš šimtmetį Vakaruose pradėta rimtai mėginti nustatyti individualius proto gebėjimų skirtumus. Vienas iš pirmųjų intelekto testų pradininkų buvo anglų mokslininkas seras Francisas Galtonas (1822 – 1911). Galtonas manė, kad žmonių bruožai yra paveldimi. Savąją prielaidą jis rėmė
teiginiu, kad socialinis iškilumas, kaip ir aukštas ūgis, paprastai perduodamas šeimose iš kartos į kartą. Nusprendęs kiekybiškai įvertinti žmonių “pranašumą” ir įsitikinęs paveldėjimo svarba, Galtonas ėmėsi bandymų išmatuoti įgimtus protinius gebėjimus. Savo knygoje “Paveldėtas genijus” 1869 m. jis iškėlė rimto pagrindo neturinčią mintį, kad intelektą galima įvertinti matuojant galvos dydį, o vėliau per kelerius metus sukūrė įvairių būdų, kaip įvertinti tai, kas, jo manymu, sudaro biologinį genijaus pagrindą. Savo idėjas Galtonas įkūnijo, parengdamas testą, kurį išbandė Londono Tarptautinėje parodoje 1884 m. Nors Galtonui nepavyko sugalvoti, kaip paprastomis priemonėmis išmatuoti bendruosius protinius sugebėjimus, bet jis buvo išradingas tyrinėtojas, sukūręs keletą statistinių metodų, kurie iki šiol naudojami. Jis pirmasis iškėlė iki šių dienų išlikusią idėją, kad žmogaus proto gebėjimus galima įvertinti kiekybiškai.

Šiuolaikinis intelekto testavimas prasidėjo, kai vienas iš pirmųjų prancūzų psichologų Alfredas Binet (1857 – 1911) sėkmingai pritaikė Galtono idėją, kad protinius gebėjimus galima išmatuoti. Binet ir jo bendradarbis T. Simonas užsibrėžė sau uždavinį nustatyti tai, kas vėliau imta vadinti vaiko protiniu amžiumi, t. y. chronologinį amžių, kuriam paprastai būdingas tam tikras veiksmų lygis. Ieškodami būdo protiniam amžiui nustatyti, Binet ir Simonas samprotavo, kad protiniai, kaip ir sportiniai, gabumai, yra įvairiai pasireiškiantys bendrieji gabumai. Taigi jie pirmiausia pradėjo kurti įvairiausias protavimo ir problemų sprendimo užduotis, kurios galėtų padėti nustatyti mokymosi rezultatus. Binet ir Simonas visiškai nesvarstė priežasčių, kodėl dalis vaikų pagal testo rezultatus atsilieka, arba ryškiai lenkia bendraamžius. Pats Binet buvo linkęs tai aiškinti aplinkos įtaka. Testas turėjęs vienintelį praktinį tikslą: nustatyti, kuriems mokiniams reikėjo ypatingo dėmesio mokykloje. Binet vylėsi, kad jo testas pasitarnaus vaikų mokymui gerinti, o taip pat ir baiminosi, kad jis nebūtų naudojamas “etiketėms klijuoti” ir vaikų galimybėms riboti.

Tai, ką Binet laikė tik praktine priemone leidžiančia išsiaiškinti silpnus mokinius, kuriems reikia specialios pagalbos, kiti mokslininkai tai ėmė taikyti skaičiais išreikšto įgimto intelekto matavimui. 1911 m. Stanfordo universiteto profesorius Lewisas Termanas (1877 – 1956) praplėtė ir pakeitė Binet testą, kurį pavadino “Stanfordo – Binet testu”. Vokiečių psichologas Williamas Sternas šiam testui pritaikė garsųjį intelekto koeficientą – IQ. IQ – tai asmens protinis amžius, padalytas iš jo chronologinio amžiaus ir, kad nebūtų trupmenos, padaugintas iš 100:Dauguma dabar naudojamų intelekto testų, taip pat ir Stanfordo – Binet testas, IQ nebeskaičiuoja. Pradinė IQ formulė gana neblogai tinka vaikams, bet netinka suaugusiems. Todėl dabar intelekto testais nustatytas protinių gebėjimų įvertis skaičiuojamas testuojamojo rezultatą lyginant su vidutinišku tokio pat amžiaus kitų žmonių rezultatu. Kaip ir pradiniame Stanfordo – Binet teste, 100 yra laikoma vidurkiu. Maždaug dviejų trečdalių žmonių protinių gebėjimų įverčiai yra tarp 85 ir 115. JAV Vyriausybė naudojo adaptuotus Binet ir Termano testus I-ojo pasaulinio karo naujokams ir atvykstantiems imigrantams įvertinti. Kai kurie psichologai klaidingai aiškino testų rezultatus ir juos naudojo, kaip dokumentą, įrodantį neanglosaksiškos kilmės žmonių žemesnę padėtį. Tokie griežti ir be išlygų vertinimai ėmė trikdyti ir daugelį testų šalininkų. Termanas galiausiai pripažino, kad testų rezultatai rodo ne tik žmogaus įgimtus protinius gebėjimus, bet ir išsimokslinimą bei pažintį su ta kultūra, kuria remiasi testas.

Šiandien psichologai skiria dvi testų grupes protiniams gebėjimas įvertinti: tai mokslumo testai, skirti numatyti žmogaus gebėjimą mokytis ko nors naujo; ir žinių arba mokėjimų testai, skirti parodyti tai, ką asmuo yra išmokęs. Iš tikrųjų skirtumai tarp mokslumo ir mokėjimų testų nėra labai ryškūs. Daugelio mokslumo testų įverčiai priklauso nuo išmoktų žodžių atsargos.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2132 žodžiai iš 4189 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.