Proto šturmo metodas vadyboje
5 (100%) 1 vote

Proto šturmo metodas vadyboje

Šiaulių universitetas

Socialinių mokslų fakultetas

Vadybos katedra

89. “Proto šturmo” metodas vadyboje

Kursinis darbas

Darbą tikrino

doc. dr. S.Stoškus

Šiauliai

2002

Įvadas

Pirmasis vadybos metodas buvo sukurtas 1950 m. JAV ir buvo naudojamas karinėse sistemose jų išlaidoms mažinti. Buvo atliekami tyrimai, analizuojant jau egzistuojantį produktą.

Baigėsi laikas, kai buvo taikomi vadybininkų pnanuotojų metodai įmonėse, kai kai konsepcija buvo sustingusiir nebuvo jokios vadybos veiklos. Reikia kurti metodus, valdyti įvairią techniką, nesumažinant prekybinės įvairovės, jei norima išvengti greito netiesioginių išlaidų didėjimo.

Paprasti ir efektyvūs našumo rodikliai (tiek konsepcijos, tiek gamybos) pakeis sunkią analitinę buhalteriją. Pagaliau metodai bus pritaikyti prie decentralizuotos vadybos ir planavimo, bus pagrįsti naudojant juos skirtingais įmonės lygiais.

Vadybos metodų tikslas – numatyti, organizuoti, vadovautiir kontroliuoti įmonės funkcionavimą.

Vienas svarbiausių dalykų, lengvinančių sprendimų priėmimą, yra sugebėjimas taikyti įvairius grupinio darbo ir sprendimų priėmimo metodus.

Vakarų šalių įmonėse yra taikomi įvairūs grupinio darbo ir sprendimo metodai, leidžiantys padidinti šio proceso efektyvumą.

Daliniai metodai reglamentuoja atskiro etapo, dalinį problemos sprendimą. Dalinių metodų yra labai daug, todėl nagrinėsime “proto šturmo” metodą.

“Proto šturmo” metodas

Vienas svarbiausių dalykų, lemiančių sprendimų priėmimą, yra sugebėjimas taikyti įvairius grupinio darbo ir sprendimų metodus.

Vakarų šalių įmonėse yra taikomi įvairūs grupinio sprendimų priėmimo metodai, leidžiantys padidinti šio proceso efektyvumą.

Daliniai metodai reglamentuoja atskiro etapo, dalinį problemos sprendimą. Dalinių metodų yra labai daug, todėl nagrinėsime “proto šturmo” metodą.

“Proto šturmas” – tai metodas, kuris taikomas siekiant suaktyvinti kūrybišką komandos mąstymą sudarant idėjų, problemų ir pasekmių sąrašą.

Jis taikomas norint surasti galimus problemų sprendimus ir potencialias kokybės gerinimo galimybes.

“Proto šturmo” metodo tikslas – gauti kuo daugiau idėjų, sprendžiant konkrečią problemą. Galima skirti kelis “proto šturmo” metodo etapus:

1. Idėjų generavimas. Šio etapo devizas: “Kiekybė prieš kokybę”. Per trumpą laiką siekiama sukaupti kuo daugiau naujų idėjų, kurių kokybė ne tokia jau svarbi. Iškeltų idėjų neleidžiama kritikuoti ir vertinti, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo fantastiška ar absurdiška, tačiau vėliau ji gali pasirodyti esanti efektyvi. Todėl įpač svarbu sukurti nepriklausomą ir kūrybišką atmosferą, kad visi grupės nariai aktyviai dalyvautų idėjų generavimo procese.

Įmonės vidiniai ir išoriniai šaltiniai suteikia informaciją apie būtinumą kurti naujus produktus, bet to nepakanka idėjoms toliau analizuoti.

Tik intensyviai sprendžiant iškilusią problemą galima tikėtis, kad tolesnė analizė duos norimus rezultatus. Todėl naudojamas idėjų generavimas padeda gauti net pačias fantastiškiausias naujų produktų kūrimo ar jų tobulinimo idėjas.

Grupinis darbas yra tikslingas, kai siekiama įvertinti įvairius požiūrius ir idėjas. Tačiau išgauti idėjas iš grupės narių ne visada yra paprasta. Todėl toks metodas kaip “proto šturmas” ir palengvina idėjų generavimą grupinio sprendimų priėmimo metu.

2. Idėjų sisteminimo etape suringtos idėjos grupiojamos, atsižvelgiant į sprendimo būdus, kryptis ir pan.

Idėjų, gautų “proto šturmo” metodu, sąrašas paprastai būna ilgas. Tačiau kai kurių idėjų prasmė gali būti artima, todėl tikslinga jas apjungti į stambesnes grupes.

3. Idėjų vertinimo etape atliekama kokybinė analizė ir vertinimas, atsižvelgiant į tikslus, realizavimo galimybes, ir kitus požymius. Prioritetams nustatyti gali būti taikomi įvairūs metodai. Pavyzdžiui, kiekvienas grupės narys gauna tam tikrą skaičių balsų, kuriuos atiduoda, jo nuomone, svarbiausioms idėjoms. Taip suformuojama bendra grupės nuomonė ir atrenkamos efektyviausios priemonės.

4. Tolesnės raidos etape atrinktos idėjos vėl analizuojamos, procesas kartojamas.

“Proto šturmo” procedūros veiksniai:

1. Idėjų generavimo fazė:

– supažindinimas su “proto šturmo” tikslais;

– idėjų generavimas;

– idėjų sąrašo sudarymas;

2. Analizės fazė:

– idėjų smulkus išsiaiškinimas ir papildymas;

– idėjų vertinimas;

Vykdant “proto šturmo” metodą rekomenduojama:

1. Sudaryti komandą.

2. Paskirti vedėją.

3. Aiškiai suformuluoti tikslus, (tai daro vedėjas)

4. Kiekvienam nariui paeiliui išsakyti po vieną idėją.

5. Pateiktas idėjas praplėsti (jei įmanoma) nekritikuojant ir neaptarinėjant.

6. Idėjas užrašinėti taip, kad galėtų matyti visi komandos nariai.

7. Procesą tęsti, kol nebus pasiūlyta daugiau idėjų.

8. Analizuoti idėjas atskirai (siekiant išsiaiškinti jų esmę).

Euristinė sprendimų paieška taikant “proto šturmo” metodą

Euristikos – tai taisyklių visuma, kuri taikoma, ieskant kūrybinio uždavinio sprendimo rakto. Sprendžiant problemą, tinka euristiški sprendimai, panaudojant kūrybinius žmogaus proto sugebėjimus.
Kadangi matematinio ir euristinio sprendimo paieškos būdai skirtingi, optimalaus sprendimo turi būti ieškoma jau ne atliekant matematinius veiksmus, kurie duoda aiškų atsakymą, o generuojant galimų sprendimų visumą, iš kurios paskui gali būti parengtas geriausias. Siekdami kuo didesnio kūrybiškumo generuojant galimų sprendimų alternatyvas, psichologai rekomenduoja kriterijų nustatymą nukelti jau po alternatyvų visumos parinkimo. Jie mano, kad sprendimo pradžioje nustatyti kriterijai gali riboti kūrybinę sprendėjų iniciatyvą, o jau matant visą gamybų sprendimų visumą, pavojaus praleisti ką nors svarbaus neįvertinus nebėra.

Idėjų paieškoms taikomas “proto šturmo” metodas. Įrodyta, kad žmogus savo smegenyse užgniaužia apie 80% kilusių idėjų – tiek kvailų, tiek ir labai vertingų. Priežastys įvairios – informacijos stoka, nepasitikėjimas savimi, nepasitikėjimas klausytojais ir kt. Norint “peršokti vidinį cenzorių” ir sukurtas šis metodas. Jo svarbiausias šūkis – kuo daugiau idėjų ir jokios kritikos. Atitinkamai pasirengusi žmonių grupė kuo greičiau beria atsakymus į iškeltą klausymą, vienas grupės narys juos protokoluoja, o kitas seka, kad kas nors nepareikštų kritinės pastabos, galinčios užgniaužti bent vieno grupės nario norą kalbėti. Jei atsakymų sąrašas pasirodo labai neįprastas, jis nagrinėjamas dėl kiekvieno atsakymo keliant klausymą “O kodėl taip nepadarius?”. Jei sąrašas susideda iš įprastų, visiems žinomų atsakymų, kiekvienas atsakymas toliau nagrinėjamas atvirkščiai – tęsiant sakinį “Nieko iš to neišeis, nes…”. Taip atpalaidavus grupės narių kūrybines pajėgas, galima ieškoti nestandartinių sprendimų, kurie, kaip rodo praktika, dažniausiai ir tegali duoti apčiuopiamą efektą.

Būsimo darbo nariams visai nesunku atsisakyti neesminių savo prieštaravimų, trugdančių pasirengimą aktyviai veikti; todėl jie prisideda prie nuomonės, kuri atrodo priimtina daugumai bendradarbių. Sąmoningas apsisprendimas nesukelia žmogaus emocinio pasipriešinimo, bet ir neatleidžia jo nuo moralinės atsakomybės už būsimų darbų pasisekimą.

Ieškant sprendimo euristiškai, labai populiarūs yra klausymų lapai, žadinantys sprendėjų kūrybiškumą.

Štai du jų pavyzdžiai:

Ką ir kaip galima padidinti? Ką aš noriu pasiekti?

Ką ir kaip galima sumažinti? Ar aš tai dariau anksčiau? Kaip?

Ką ir kaip galima pakeisti? Ar galiu tai daryti kitaip?

Ką ir kaip galima pertvarkyti? Kas bus, jei padarysiu atvirksčiai?

Ką ir kaip galima apversti? Kas bus, jei nieko nedarysiu?

Pastaruoju laiku sprendžiant vis populiaresnė darosi sinektika – sprendimų ieškojimas mažiau pažįstamose ir panašiose srityse. Pirmajame jos etape apibrėžiama ir smulkiai nagrinėjama problema ir per jos elementus surandamas kitas panašus, jau pažįstamas dalykas, sukuriamas to pažįstamo dalyko modelis. Antrajame etape randamas analogiškas, bet mažai pažįstamas dalykas, kurį irgi bandoma kuo smulkiau išnagrinėti mąstant ir net spėliojant. Taip sukuriamas šio naujo dalyko modelis, į kurį paskui bandoma įsprausti nagrinėjamąją problemą. Tokia proto gimnastika gerokai padidina kūrybines galias.

Euristiškai ieškant sprendimo, labai apkraunamos žmogaus smegenys. O psichologai yra įrodę, jog žmogus savo operatyvinėje atmintyje teturi 7±2 vietas, todėl vienu metu tegali manipuliuoti penkiais – devyniais informacijos vienetais. Perkrovus operatyvinę atmintį, daromos klaidos, kai kas pamirštama, informacija pradedama rūšiuoti, apvalinti, skaidyti, galų gale žmogus gali iš viso prarasti sugebėjimą suvokti informaciją. Norėdama to išvengti amerikiečių korporacija “Honeywell” prieš 20 metų ėmė taikyti tikslų medžio metodą. Juo naudojantis tikslas išskaidomas ir grafiškai pavazduojamas taip, kad būtų galima žingsnis po žingsnio nagrinėti visus galimus sprendimus tam tikrais laiko tarpais pakylant aukščiau ir apžvelgiant visą galimų sprendimų lauką.

Grupinis protinis sprendimo darbas

Euristiniai “proto šturmo” metodai reikalauja vienalaikio grupės žmonių protinio darbo. Sprendimui rengti dabar vis dažniau taikomi grupiniai protinio darbo metodai. Pačiam valdymui tapus įvairių specialistų kolektyviniu darbu, paaiškėjo, kad ypač efektyvus gali būti tų specialistų bendras darbas vienu laiku.

Nors protinis darbas yra labai individualus, jo procesas nematomas išorinių stebėtojų, bet dirbant kartu, nuolat keičiantis nuomonėms, susidaro labai geros galimybės žmogaus kūrybinėms galioms pasireikšti ir sukurti kokybiškai naują informacijos visumą, didesnę už visų dalyvių informacijos bagažų sumą. Grupinis protinis darbas turi ir didelę skatinamąją reikšmę, nes visi darbo dalyviai pasijunta sprendimo autoriais ir stengiasi dirbti nepalyginamai aktyviau negu priimdami vadovų primestą sprendimą. Grupinis protinis darbas turi ir tam tikrų trūkumų: reikalauja daugiau laiko, sumažina asmeninę atsakomybę už sprendimą, dėl to padidėja jo rizikingumas. Be to, specialistai turi būti psichologiškai ir dvasiškai pasirengę dirbti grupinio protinio darbo režimu. Jo pranašumai, ypač jo, kaip psichologiniopasirengimo
būsimam sprendimui įgyvendinti, reikšmė, pavertė grupinį protinį darbą įprasta organizacijos gyvenimo norma. Dar neseniai valdymo specialistai skirdavo 3 vadovavimo stilius: autokratinį, demokratinį ir liberalujį. Dabar Amerikos literatūroje atsiranda terminas dalyvaujamoji vadyba (angl. Participative management), kuris ir pabrėžia darbuotojų dalyvavimą priimant valdymo sprendimus. Priminus dar ir tai, kad amerikiečių valdymo literatūroje vis dažniau randamas terminas išplėstinė dalyvaujmoji vadyba (high involvement management), matyti, kad civilizuotasis pasaulis eina ne formalaus darbo veiklos valdymo demokratizavimo kryptimi, o tai reikalauja vis daugiau sprendimų priimti kolektyvinio protinio darbo režimu. Taigi vadovai turi išmokti vadovauti kolektyviniam protiniam darbui, kaip dabar organizuoja kolektyvinį darbininkų fizinį darbą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1628 žodžiai iš 5203 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.