Protokolinis bendravimo etiketas
5 (100%) 1 vote

Protokolinis bendravimo etiketas

TURINYSĮVADAS 3

1. PROTOKOLAS AR ETIKETAS? 4

2.SUSIPAŽINIMAS IR PASISVEIKINIMAS 5

2.1. Susipažinimas 5

2.2. Pasisveikinimas 5

3. SVEČIŲ SUTIKIMAS IR OFICIALŪS POKALBIAI 7

3.1. Svečių sutikimas 7

3.2. Oficialūs pokalbiai 8

4. BENDRAVIMAS SU AUDITORIJA 8

4.1. Rengimasis pranešimui 8

4.2. Pranešimas 9

5. KALBOS KULTŪRA 10

6. TELEFONO POKALBIAI 11

6.1. Darbiniai telefono pokalbiai 11

6.2. Privatūs telefono pokalbiai 12

7. OFICIALŪS PRIĖMIMAI 13

8. KALBOS PRIE STALO 14

9. DOVANOS 15

IŠVADOS 16

LITERATŪROS SĄRAŠAS 17

ĮVADAS

Daugeliui žmonių žodis „etiketas“ reiškia baltas pirštines,

dubenėlius pirštams plauti, vaikų reveransus ir kitas subtilias manieras,

kadaise buvusias deramo elgesio požymiais. Tačiau nedaugelis žmonių žino iš

kur kilęs šis bauginantis žodis, reiškiantis įprastų taisyklių visumą,

reguliuojančių viešąjį elgesį. Išgirdę žodį etiketas kartais sutrinkame

manydami, kad tai labai sudėtingos ir sunkiai įsimenamos taisyklės,

draudimai. Šis žodis reiškia „bilietą“ arba „kortelę“ ir yra susijęs su

senoviniu papročiu, kai monarchas nustatydavo ceremonijų taisykles ir

reikalavimus savo dvariškiams.

Nors sudėtingi rūmų ritualai nunyko kartu su kitais senoviniais

papročiais, „etiketo paisymas“ išliko. Oficialiose situacijose, kai norime

pasirodyti kuo geriau, tradicinio etiketo išmanymas labai praverčia ir

suteikia pasitikėjimo, o geriau pasirodydami jaučiame tam tikrą

pasitenkinimą. Kaip žavimės advokatu, mokančiu laimėti bylą, kalbėtoju,

gebančiu išlaikyti auditorijos dėmesį, korporacijos prezidentu, deramai

pirmininkaujančiu susirinkimui, taip ir mumis žavimasi, kai mokame užimti

svečius, suruošti puikų priėmimą arba gražiai pakalbėti.

Šiame judriame ir permainingame pasaulyje labiau negu bet kada

būtina neprarasti takto ir pasitikėjimo savimi. Kai tiek žmonių vyksta

darbo ir kitais reikalais, ieško kituose kraštuose verslo partnerių ar

užsiėmimo, būtina žinoti, kas toje šalyje dera ir kas atrodys nekaip.

Pravers visos etiketo subtilybės, tarkim ką vilkėti ir kaip kalbėti, kad

patrauktume ir įtikintume pašnekovą. Kaip surengti dalykinį kokteilio

vakarėlį, kaip sveikinti su šventėmis kitą tikėjimą išpažįstantį kolegą,

rašyti laišką labai aukštam pareigūnui.Ir darbe, ir namuose svarbu mokėti

kreiptis į žmogų su prašymu ir padėkoti jam už paslaugą, sugebėti kalbėtis

telefonu, klausti, atsakyti, ginčytis, ką nors pagirti ar papeikti.

Etiketas parengia žmones bendrauti ir kontroliuoja, kaip jie

skaitosi vienas su kitu bendraudami, kiek jie sugeba atsižvelgti į vienas

kito interesus, būsenas, kiek dėmesingi vienas kitam. Etiketas – tai žmonių

bendravimo sąlyga, be kurios neįmanoma užmegzti turtingesnių dvasinių

ryšių, efektyviai keistis patyrimu, net normaliai susikalbėti. Jis padeda

sukurti palankų psichologinį klimatą, kuris žmonių gyvenimą daro lengvesnį,

malonesnį, sveikesnį ir produktyvesnį.

Dėl etiketo neišmanymo gali kilti daug nesusipratimų, ir

atvirkščiai – tinkamu elgesiu ne tik galima patraukti klientus, bet ir

pelnyti puikią reputaciją tarp bendradarbių ir tarp tų žmonių, kurie stovi

ant aukštesnės hierarchijos laiptų pakopos. Etiketu reikia naudotis kaip

sėkmės ir karjeros raktu.

Šiame referate plačiau aptarsime bendravimo etiketo taisykles.

1. PROTOKOLAS AR ETIKETAS?

Tarptautinio protokolo sąvoka pasaulinėje literatūroje apibūdinama

įvairiai: protokolas – vyriausybių ir jų atstovų oficialaus ir neoficialaus

bendravimo taisyklių visuma; tarptautinis protokolas – visuma visuotinai

pripažintų taisyklių ir tradicijų, kuriomis tarpusavio bendravimą grindžia

vyriausybės, užsienio reikalų žinybos, diplomatinės atstovybės, oficialūs

asmenys ir t.t.

Protokolo pagrindas – tai griežtos taisyklės, reglamentuojančios

sutikimų ir palydų tvarką, derybų ar pokalbių vedimą, priėmimų

organizavimą, dalykinio susirašinėjimo įforminimą, aprangą ir t.t.

Skiriamos kelios protokolo rūšys (1 priedas):

✓ Karališkasis protokolas

✓ Karinis protokolas

✓ Diplomatinis protokolas

✓ Tarnybinis protokolas

Daugelis protokolo taisyklių yra identiškos arba sutampa vienoje

ar kitoje srityje. Tačiau griežtų protokolo taisyklių laikymuisi didžiausią

reikšmę teikia diplomatai ir kiti oficialūs asmenys. Verslininkai taip pat

privalo ne tik teoriškai žinoti visas šias taisykles, bet ir be priekaištų

vykdyti jas praktinėje veikloje.

Etiketas apima įvairias elgesio formas, mandagumo taisykles.

Šiuolaikinio etiketo reikalavimai susiklostė per ilgą žmonių civilizacijos

gyvavimą. Etiketas – tai daugelio žmonių kartų patirties rezultatas, tai

formalių taisyklių taikymas iš anksto numatytose situacijose. Šios

taisyklės vadinamos tarptautinėmis, kadangi jos yra daugiau ar mažiau

vienodos
visose šalyse.

Išsiaiškinę protokolo ir etiketo apibūdinimus ir jų reikšmę, tarp

šių dviejų sąvokų galime rasti tam tikrų panašumų bei skirtumų.

Svarbiausias panašumas būtų tas, kad tiek protokolas, tiek etiketas – tai

tam tikros elgesio, mandagumo taisyklės, kurias privalo žinoti žmonės,

nenorintys negatyviai išsiskirti iš kitų. Pagrindinis skirtumas tarp

protokolo ir etiketo būtų tas, kad protokolo reikalavimai yra griežti,

konkretūs ir be alternatyvos, o etiketas labiau grindžiamas patarimais,

kaip geriau, maloniau, tinkamiau…

Žmogus, išmanantis tarptautinio protokolo normas, bet kokioje

situacijoje jaučiasi jaukiau, stabiliau. Žinojimas teikia pasitikėjimo

savimi, išvaduoja nuo spėlionių, nervinės įtampos. Tam tikros bendravimo

bei elgesio taisyklės gyvuoja jau ne vieną amžių, jos yra bandytos

perbandytos, tad šiandien nieko naujo nereikia išradinėti – reikia tik

įsiminti protokolinio bendravimo normas, ir jo padiktuota mandagumo ir

pagarbos kalba leis susišnekėti bet kokioje situacijoje, bet kurioje

šalyje.

2. SUSIPAŽINIMAS IR PASISVEIKINIMAS

1. Susipažinimas

Žmonių bendravimas, tarpusavio santykiai prasideda pristatymu ar

prisistatymu, tai yra, susipažinimu. Tą padaryti ne visada paprasta – daug

kas priklauso nuo papročių, tradicijų, religijos, nuo to, kiek nelaukta

pažinties vieta ir situacija. Čia ir praverčia per šimtmečius

susiklosčiusios visuotinai pripažintos bendravimo normos.

Pristatymas – pati seniausia ir protokoliškiausia susipažinimo

forma. Žmonių pristatymas vienas kitam ir prisistatymas – du skirtingi

dalykai. Supažindinant daromas skirtumas tarp moterų ir vyrų, jaunų ir

pagyvenusių, ištekėjusių ir netekėjusių, aukštesnės ir žemesnės

visuomeninės padėties asmenų ir t.t. Pagrindiniai požymiai, į kuriuos

būtina atsižvelgti pristatant vieną žmogų kitam, taip pat ir kitose

situacijose, yra šie (2 priedas):

➢ lytis (moteriai pristatomas vyras);

➢ amžius (jaunuolis pristatomas pagyvenusiam žmogui);

➢ pareigos, laipsnis ir pan. (aukštesnio rango asmeniui

pristatomas žemesnio rango asmuo ir t.t.).

Šių požymių eilės tvarkos nustatyti neįmanoma – visi jie vienodai

svarbūs. Tarkime, žinyboje lemiamas požymis bus užimamos pareigos, o

restorane ar vakarėlyje – lytis ir t.t.

Jei vienas yra šeimininkas, o kitas svečias, tuomet lemia ne

minėtieji požymiai – pirmiausiai pristatomas svečias. Taigi svarbu veiksmo

vieta. Informacija, suteikiama pristatant, susideda iš šių trijų elementų

(3 priedas):

➢ institucija, kuriai atstovauja asmuo;

➢ pareigos ar titulai;

➢ vardas, pavardė.

Prisistatyme galioja tos pačios taisyklės kaip ir pristatant kitą:

rangu žemesnis žmogus prisistato rangu aukštesniam ir pateikia tą pačią

informaciją kaip ir pristatant. „Rango formulė“ netaikoma, jei vienas iš

asmenų įeina į patalpą, o keli asmenys jo laukia, – tuomet prisistato

įėjusysis. Išimtys taikomos ekscelencijoms, magnificencijoms,

magniscencijoms.

2. Pasisveikinimas

Pasisveikinimu prasideda diena ar pokalbis. Sutiktą artimą ar

pažįstamą žmogų visada sveikiname. Sveikinamės nuoširdžiai ir maloniai.

Nereikia laukti, kol kitas pasveikins mus. Nieko bloga, jeigu pirmieji

pasveikinsime savo pažįstamą, – galbūt jis mūsų nepastebėjo arba, jei ilgai

nesimatėme, tiesiog nepažino. Net ir labiausiai skubėdami ar būdami

išsiblaškę neturime pamiršti, kad neatsakyti į pasisveikinimą yra nemandagu

ir privačioje, ir darbo sferoje.

Pasisveikinimas – tai pagarbos ir draugiškumo išraiška.

Pasisveikinimo pirmumą sąlygoja tam tikros nusistovėjusios normos. Vyro

lydima moteris pirmoji pasveikina sutiktą vieną moterį, po to sutiktąją

sveikina vyras; jei susitinka dvi poros, sveikinamasi taip: moteris

pasveikina moterį, vyrai pasveikina moteris ir pasisveikina tarpusavyje.

Jei kartu yra vaikų, dėmesys pirmiausiai skiriamas šiems.

Sveikinantis neturi būti cigaretės dantyse, o rankų – kišenėse.

Pasisveikinimas susideda iš dviejų dalių – žodžių (verbalinės) ir

veiksmų (techninės) (4 priedas).

Jeigu norime palinkėti žmogui gero, malonaus ryto, dienos ar

vakaro, sakome „Labas rytas“, „Laba diena“ ar „Labas vakaras“. Šias frazes

tariame tiksliai ir aiškiai, bet svarbiausia, – draugiškai ir nuoširdžiai,

o ne familiariai ar išdidžiai. Sveikindamiesi žiūrime į akis, o ne į ausį,

žemę ar pan. Savaime suprantama, kad sveikindamiesi rankas ištraukiame iš

kišenių. Su artimu pažįstamu ar draugu sveikinamės nuoširdžiau ir laisviau

negu su mažai pažįstamu.

Protokolinis pasisveikinimo veiksmas gali būti:

➢ rankos paspaudimas,

➢ rankos pabučiavimas,

➢ galvos linktelėjimas.

Visais šiais atvejais iniciatyvą rodo aukštesnis rangu asmuo – jis

pirmas ištiesia ranką ir pan.
Rankos paspaudimas rodo pokalbio pradžią ir

pabaigą. Nepaspausti kito ištiestos rankos negalima. Stipriai spausti

rankos nevalia, tačiau per silpnai taip pat nederėtų. Ir vyrui, ir moteriai

ranką spaudžiame vienodai.

Mandagiau sveikintis be pirštinių. Jei viena iš šalių nusimauna

pirštinę, antrajai tas privalu. Vienintelė išimtis – kai moteris dėvi

vakarines pirštinaites. Bet jei moteris vis dėlto nusimauna pirštinaitę, –

supraskite tai kaip pagarbos ženklą.

Moters rankos bučiavimas – šiuo metu retokai pasitaikanti

protokolinė pasisveikinimo forma. Jei ranka tiesiama delnu žemyn, vadinasi

norima, kad ją pabučiuotų. Tokiu atveju lenkiantis ranka keliama aukštyn,

tačiau ne aukščiau, kaip iki moters peties linijos. Likus keliems

centimetrams iki rankos, imituojamas bučinys. Ranką reikia paimti už pirštų

galiukų. Bučiuojant žiūrima į ranką. Bučiuoti ranką dera tik patalpose.

Apkabinimu išreiškiama ypač didelė simpatija žmogui. Tačiau to

daryti visiškai nedera sutikus žmogų pirmą kartą. Šis pasisveikinimas tinka

toje draugijoje, kur taip sveikintis priimta. Kartais sveikinantis ar

atsisveikinant pasibučiuojama. Tokiu atveju reikia tik priglausti skruostą

prie skruosto, lūpomis neliečiant veido ar lūpų.

Tą pačią dieną kelis kartus sutikus pažįstamą, kiekvienąkart

galima ir nesisveikinti. Pakanka šyptelėti ar truputį linktelėti galvą, bet

nemandagu praeiti be jokio dėmesio.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1602 žodžiai iš 5327 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.