Protokolo ir etiketo
5 (100%) 1 vote

Protokolo ir etiketo

PROTOKOLAS (prt.) – [gr. Protos – pirmas, kollo – klijuoti, protokollon – pirmasis lapas]: pagal tam tikrą formą sudarytas dokumentas, kuriame fiksuojama ir reglamentuojama žmonių susitikimų, bendravimo ir išsiskyrimo bei kitokių įvykių (veiksmų) eiga ir rezultatai žemėje (pvz., skrydžio į mėnulį protokolas); tarptautinių konferencijų nutarimų aktas, turintis tarptautinės sutarties galią.

Senovėje protokolas reiškė iškilmėms paruošto dokumento dalį su garbingų svečių vardais ir titulais. Vėliau ši sąvoka reiškė archyvų tvarkymą. Šiandien protokolas vartojamas visose veiklos srityse: gamyboje, gavyboje, aptarnavime.

Plačiausiai protokolas prigijo valstybės valdyme ir diplomatinėje veikloje; vėliau ir verslo vadyboje. Verslininkai savo darbo praktikoje naudoja ir diplomatinio protokolo tai sykles, tačiau čia jos nėra tokios griežtos. Laikui bėgant ir diplomatinio, ir kitokių protokolų taisyklės keičiasi. Šiandien protokolo sąvoka išsiplėtė. O jo turinys pasipildė etikos, etiketo ir ceremonialo sąvokomis.

ETIKA – [lot. ethica – gr. ethos – paprotys, įprotis, būdas]: žmogaus elgesio normų visuma. Joje išskiriama: profesinė, valdymo, pedagogo, karininko etika ir t.t.

Valdymo etika reguliuoja vadovų ir pavaldinių elgesį.

ETIKETAS – [pranc. etiquette – kortelė]: visų profesijų žmonėms privalomų mandagumo taisyklių ir tinkamo elgesio normų ir formų visuma. Etiketas reguliuoja: vyro ir moters; jaunesnio ir vyresnio; vadovo ir pavaldinio; ir visų rangų bendraujančiųjų tarpusavio santykius.

Šiandien etiketas reiškia išsiauklėjimą, geras manieras, mandagų elgesį, nuoširdų bendravimą ir pan.

Sąvokos etiketas atsiradimą sąlygojo istorinės aplinkybės: seniau organizuojant pobūvius kiekvienam svečiui būdavo siunčiama kortelė su nuorodomis, kaip rengtis, elgtis ir pan.

Etiketas visada buvo žmonių bendravimo priemonė, kurios pagalba susikalbama ir pačiose sudėtingiausiose situacijose.

Etiketo taisyklių žinojimas sustiprina pasitikėjimą savo jėgomis ir neleidžia patekti į nemalonią situaciją, o į ją patekus, lengvai išsisukti.

Etiketas turi savų ypatumų, kuriuos suformavo istorinė raida, tradicijos, papročiai ir kita. Tačiau pagrindinės tarptautinio etiketo normos yra panašios ir nedaug tesiskiria. Pagrindiniai tarptautinės etikos elementai: kalba, kalbos kultūra; mokėjimas bendrauti, sugebėji mas pradėti ir palaikyti pokalbį; žmogaus elgesys, mandagumas; būti ybė valdyti savo neigiamas emocijas ir tvardytis.

Svarbiausias iš šių elementų yra kalba. Labiausiai lietuvius skiria nemokėjimas bendrauti.

Teigiami lietuvių bruožai: darbštumas, tvarkingumas, savarankiškumas, atsakingumas, šaltakraujiškumas (ramumas, kantrumas).

Neigiami lietuvių bruožai: plataus mąstymo, polėkio trūkumas; silpnesniojo sindromas; nepasitikėjimas kitais; paklusnumas, nuolankumas; uždarumas.

Be minėtų bruožų, labai svarbūs etiketo reikalavimai išvaizdai, apsirengimui, avalynei, laikysenai ir pan.

Iš istorijos šaltinių žinoma, kad viena seniausių knygų yra 2350m.pr.m.e. Egipte parašyta “elgesio instrukcija“. Tai reiškia, kad etiketo klausimai žmonėms seniai aktualūs.

Ir kitų šalių pirmosiose knygose buvo daug pasakojama apie elgesį ir papročius. Nuo seno priimta garbingiausią svečią sodinti į garbingiausią vietą (šalia šeimininko).

Ankstyvaisiais viduramžiais elgesio taisykles formavo bažnyčia, o vėlyvaisiais ir vėliau – Paryžius (karališkieji rūmai). Žymiausias viduramžių veikalas apie elgesį vad. „Bažnytinė drausmė“, parašytas ispano dvasiškio Alfonso Pedro. Po jos sekė daug knygų apie elgesio taisykles. Remiantis Alfonso traktatu buvo rašomi etiketo vadovėliai, pagal kuriuos nuo vaikystės žmonės mokėsi elgesio kultūros. Griežčiausiai etiketo taisyklių laikėsi Ispanija ir Prancūzija. Viena pagrindinių tokio etiketo populiarumo priežasčių buvo žmonių noras pritapti, išsiskiriant iš prastuomenės. Tai atsispinti Maslou žmogaus poreikių piramidėje:

Antriniai poreikiai

Saviraiškos

Pagarbos

Socialiniai

Saugumo

Fiziologiniai

Pirminiai poreikiai

PROTOKOLAS – oficialaus diplomatų bendravimo ir papročių visuma.

DIPLOMATIJA – valstybių pastangos susitarti tarpusavyje derybomis; derybų menas, t.y. gebėjimas nuosekliai ir įtikinamai atstovauti savo pozicijai bei tuo pat metu pademonstruoti, kad suprantama ir gerbiama kitos pusės pozicija ir kad susitarimas yra bendras abiejų pusių interesas.

PROTOKOLAS susiformavo etiketo pagrindu. Ir protokolo, ir etiketo taisyklių nesilaikymas traktuojamas kaip užsienio valstybių ir jų vadovų įžeidimas. Čia ir smulkmena gali pakenkti sėkmingam tarpvalstybiniams bendravimui ir bendradarbiavimui. Kad visiems tos taisyklės būtų vienodai suvokiamos, 1815m. Vienos kongrese buvo patvirtintos tarptautinio protokolo taisyklės. 1961m. ir 1963m. tos taisyklės buvo papildytos Vienos konvencijoje ir įtvirtintos tarptautinėse sutartyse. Ir didelėms, ir mažoms valstybėms tarptautinio protokolo reikalavimai yra vienodi. Tarptautines protokolo taisykles Lietuva irgi įsipareigojusi vykdyti. Jų laikymąsi turi užtikrinti reikalų ministerijos protokolo skyrius. LR vyriausybė 1992m. lapkričio 30d. savo nutarimu patvirtino tarptautinio protokolo taisykles ir įsteigė valstybinio ir diplomatinio protokolo tarnybas.
Valstybinio ir diplomatinio protokolo tarnybą sudaro 3 užsienio reikalų ministerijos padaliniai:

• LR Prezidento protokolo skyrius;

• LR ministro pirmininko protokolo skyrius;

• Užsienio reikalų ministerijos protokolo skyrius.

PROTOKOLAS VALSTYBĖS VALDYME

I. Valstybės valdymo, protokolo pobūdis ir svarbiausi jame fiksuojami klausymai.

II. Diplomatija valstybės valdyme.

III. Diplomatų privilegijos ir imunitetas.

PROTOKOLAS VALSTYBĖS VALDYME fiksuoja šiuos svarbiausius įvykius:

 Valstybės ir vyriausybės vadovų vizitus;

 Aukščiausio lygio delegacijų sutikimo tvarka;

 Atsakingų pareigūnų vizitų ir sutikimo tvarka;

 Nurodo, kaip elgtis diplomatams įvairiose valstybės valdymo srityse;

 Numato privilegijas ir imunitetą diplomatams.

Didžiausias dėmesys valstybės valdymo protokole skiriamas svarbiausioms datoms, įvykiams pažymėti ir jų ceremonijoms.

Visais minėtais atvejais diplomatiniais ka nalais iš anksto susitariama dėl vizitų trukmės, pobūdžio, dalyvių skaičiaus ir pan.

Pagal Vienos konvenciją praktikuojami 4 rūšių vizitai: oficialus; darbo; neoficialus; tranzito.

Oficialūs vizitai rengiami aukščiausio lygio valstybės valdymo pareigūnams. Jie būna ne trumpsni nei dviejų dienų ir labiausiai saistomi valstybės valdymo protokolo reikalavimų. Šio vizito metu būna:

 Šeimininko priėmimas;

 Protokolinis pokalbis;

 Derybos;

 Dokumentų pasirašymas;

 Gali būti numatyta kultūros programa, speciali programa antroms pusėm.

Paprastai oficialūs vizitai organizuojami darbo dienomis. Kaip būtinas ritualas yra vainikų padėjimas žuvusiems už Laisvę ir Nepriklausmybę ar kitose atmintinose vietose.

Jeigu vadovo žmona negali vykti, tada vieto je jos gali vykti dukra, nesantuokinė žmona, bet jokiu būdu ne bendradarbė.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 990 žodžiai iš 3254 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.