Protų nutekėjimas emigracija
5 (100%) 1 vote

Protų nutekėjimas emigracija

„Protų nutekėjimas“, emigracija

Jau niekam nepaslaptis, kad dėl prastos ekonominės situacijos iš mūsų šalies emigruoja žmonės. Tikslus emigruojančių skaičius nežinomas, bet aišku, kad „protų nutekėjimas“ ir emigracija – vis didėjanti Lietuvos problema. Universitetuose kritiškai trūksta jaunos pakaitos dėstyti šiuolaikiškas disciplinas. Augančiam aukštųjų technologijų sektoriui trūksta tinkamai paruoštų specialistų. Tačiau, kol kas diskusija apie „protų nutekėjimą“ neperėjo prie žingsnių, galinčių šią padėtį pakeisti. Taigi šiame tekste bandysiu parodyti, kodėl „protų nutekėjimas“ ir emigracija yra kenksmingi veiksniai Lietuvai.

„Protų nutekėjimas“ silpnina Lietuvos visuomenę bei jos ekonomiką.

Vykstant šiam procesui valstybė praranda lėšas ir gabius žmones – skiria lėšas studijoms, kurias baigę studentai be jokio sąžinės graužimo išvyksta dirbti į užsienį, kur yra geresnė finansinė padėtis bei daugiau galimybių išreikšti save. Lietuvą palieka ir patys gabiausi mokslininkai. Pasak Mokslo reikalų prorektoriaus akad. Benedikto Juodkos reiktų įkurti paramos fondą, kuris skirtų priedą prie mokslininko atlyginimo bei lėšų mokslinei bazei kurti ir išlaikyti. „Dabar mokslas Lietuvoje laikosi fanatikų dėka, o mokslo materialinė bazė – ubagynas, vegetuojantis iš biudžeto“, – teigia akad. B. Juodka (dienraštis“Veidas“ 2003.09.18 – Nr.38) . Šiuo metu mokslui ir studijoms skiriama vis mažiau lėšų. Aukštojo mokslo sistemoje susidariusią situaciją galima pakeisti tik valstybės iniciatyva. Šiuo metu universiteto darbuotojų atlyginimai yra tokie maži, kad Seimo nario gaunamas atlygis yra dvigubai didesnis nei profesoriaus. Todėl Lietuvoje yra tik 4% jaunų žmonių (iki 35-erių metų), turinčių mokslinį laipsnį. Galima prognozuoti, kad senesniems mokslo darbuotojams išėjus į pensiją nebebus kam jų pakeisti.

Kaip pagrindinę blogos mokslo ir studijų padėties priežastį Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas prof. R. Pavilionis nurodė nemokšiškai Lietuvą valdžiusius politikus: „Jie susirgo valdžios liga – matyti tik save ir nematyti kitų. Valdžia dažnai nesupranta, jog sukurti protą, padėti žmogui atrasti save yra begalo svarbu“ (savaitraštis „Laikas“2003.02.03). Lietuvos politikai neigiamai atsiliepdavo apie mokslo žmones, nes tie, būdami kur kas laisvesni ir kritiški valdžios atžvilgiu, užsitraukė pastorosios nemalonę.

Žvelgiant iš asmeninių pozicijų, „protų nutekėjimo“ negalima laikyti problema, nes kiekvienas jaunas žmogus yra laisvas ir turi teisę pats kurti savo gyvenimą. Žmogus yra savo laimės kalvis, todėl „protų nutekėjimas“ yra tik reiškinys, kai tą laimę bandoma nusikalti svetur.

Demografai skelbia, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta demografinė krizė. Šis teiginys tikrai nėra perdėtas. Pažvelgus į pastarųjų 14 metų (1990-2004) duomenis, gyventojų skaičius ženkliai sumažėjo. Iki 1990 m. demografiniai rodikliai Lietuvoje buvo evoliuciškai kintantys (teigiami), o dabar, galima sakyti, beveik visi neigiami. Emigracija stipriai veikia Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą, keičiasi amžiaus struktūra, prarandamas jaunimas, visuomenė sensta, mažėja santuokų, gimstamumas, vyrauja „protų nutekėjimas“, aukštos kvalifikacijos specialistų. Lietuvos migracijos potencialas yra labai didelis, norinčių išvykti iš Lietuvos skaičius siekia 40-60 proc. Daugiausia to siekia 14-24 metų jaunimas, net iki 90 proc.norintys išvykti į užsienį keleriems metams padirbėti, ir dalis (mažiau nei 10 procentų) ten apsigyventi, kiti- sugrįžti į Lietuvą. Ko išvykstama? Tai rodo tyrimai: 75% dirbti, 8% pamatyti, praplėsti akiratį, 7% mokytis, 6% gyventi (www.delfi.lt). Emigracijos motyvu tampa noras užsidirbti pinigų. Lietuvoje nematomos perspektyvos, tad norima įsitvirtinti užsienyje. Manoma, kad dabar užsienyje gyvena per milijoną lietuvių, o tai yra net trečdalis dabartinės Lietuvos.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Remigijus Šimašius teigė, kad emigracija gali būti ir naudinga, pirmiausia – išvykusiems uždarbiauti, jų artimiesiems. Emigracijos pasekmės Lietuvos ekonomikai – dvejopos. Dabar jos neigiamos, nes rinkoje mažėja darbo jėgos pasiūla. Tačiau tiems, kurie lieka darbo rinkoje, pasekmės gali būti ir teigiamos, tose šakose, kur jau dabar stinga darbuotojų, pvz statybose, gali šiek tiek didėti atlyginimai. Emigracija taip pat pagyvina tarpininkavimą, turistinių firmų, transporto bendrovių veiklą. Nuo gegužės 1-osios gerokai padaugėjo lėktuvų, autobusų, traukinių reisų į Airiją, Angliją, Vokietiją, Skandinavijos ir Pirėnų šalis, taip pat į JAV ir Rusiją.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 685 žodžiai iš 1264 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.