Psichiatrijos konspektai
5 (100%) 1 vote

Psichiatrijos konspektai

PSICHIATRIJA

Siekiant išvengti psichikos ligų reikia žinoti jų priežastis, aplinkos poveikį, atsparumą ligai, ligos eigą ir galimą jos išeitį ar baigtį. Psichikos ligų metu sutrinka žmogaus psichika, kas pasunkina galimybę prisitaikyti gyvenime, nes liga trukdo logiškai mąstyti, kritiškai įvertinti savo ligą.

Psichikos ligas gali sukelti:

 Infekcijos – visais atvejais, jei priežastis yra infekcija yra tiesioginiai pažeidžiamos galvos smegenys arba tiesiogiai galvos smegenys. Kitais atvejais smegenys gali sutrikti nuo intoksikacijos.

 Intoksikacijos – vis didesnę reikšmę psichikos patologijoje įgauna įvairios pramonės nuodai ir medikamentai.

 Fizinės ir psichinės traumos – didesnę reikšmę įgauna gamybinės ir transporto traumos, kurios sužaloja psichinę veiklą.

 Smegenų navikai ir kt.

Tačiau yra labai daug psichikos ligų, kurių priežastys nėra pilnai žinomos, prie jų yra priskiriama šizofrenija, MDP, prieš senatvinės psichozės ir kt. Dažniausiai šių susirgimo priežastimi laikomos vidinės arba androgeninės priežastys, kaip viena iš tų priežasčių yra skaitoma ir genetinė. Paveldimoms ligoms tirti naudojama ląstelių genetinis tyrimas.

ĮGIMTA SILPNAPROTYSTĖ (OLIGOFRENIJA )

Protinis atsilikimas yra vertinamas standartizuotais protiniais testais. Lengvas protinis atsilikimas IQ yra nuo 50 – , nuo 35 – 49 vidutinis protinis atsilikimas, 20 –34 sunkus protinis atsilikimas, mažiau nei 20 gilus protinis atsilikimas.

Priežastys

Šiuo metu ~25% protinio atsilikimo atvejų skaitoma, kad atsiranda dėl genetinių faktorių. 75% priežasčių priklauso nuo motinos ligų, žalingų įpročių, bei išorinės aplinkos. Pagrindinės yra 3 priežasčių grupės:

1. Genetinis faktorius

Jei vienas iš sutuoktinių serga oligofrenija tikimybė sulaukti protiškai atsilikusių vaikų yra nuo 34% iki 58%. Jei abu tokie pat tikimybė siekia net iki 99%. Statistika pateikta JAV ir Europos valstybių rodo, kad iš 1000 gimusių protiškai atsilikusių būna nuo 7 iki 30. paveldimoms ligoms su protiniu atsilikimu priklauso sekančios ligos ir simptomai:

 Dauno liga – dažniausiai gimsta, kai moters amžius virš 40m.

 Mikrocefalija – mažai smegenų, galva, kaukolė iš viršaus būna paplokščia, dantys reti, kakta žema.

 Felimbo liga – reta liga. Maždaug iš 11000 – 15000 pasitaiko 1 susirgimas. To priežastis fermentų apykaitos sutrikimas, dėl ko sutrinka ir baltymų apykaita.

Dar literatūroje yra aprašyta ~35 sindromus, kuriems būdingas protinis atsilikimas.

2 Gemalo ir vaisiaus pažeidimai

Ypatingai per pirmuosius 3 mėn. pavojingas motinai yra tokios ligos kaip: Raudoniukė;

 Gripas;

 Epideminis hepatitas;

 ŽIV, AIDS;

 Nėštumo toksikozės;

 Rezus konfliktas;

 Endokrininės sistemos susirgimai.

.

3 Nepalankūs faktoriai gimdymo metu

Gimdymo traumos, asekcijos, infekcinių ligų susirgimai.

KLINIKA

Protinis atsilikimas išryškėja gana anksti. Klinikiniu požiūriu pagal simptomus yra skirstoma į:

 IDIOTIJA (F – 73 )

Yra giliausias protinis atsilikimas. Psichikos išsivystymo lygis yra žemesnis nei 3 m vaiko. Idiotija klinikiniu atžvilgiu yra skirstoma:

• Gilų;

• Vidutinį;

• Lengvą.

Idioto veido išraiška beprasmiška. Jie nekalba tik šaukia beprasmiais garsais, neverkia ir nesijudina. Liūdesio jausmo neturi. Reaguoja tik į labai stiprų dirgiklį. Valgo nekramtydamas, o rydamas. Neskiria valgomo nuo nevalgomo. Yra patologinis potraukis viską ryti. Savęs neapsitarnauja, šlapinasi, tuštinasi ten kur guli, emocijos primityvios dažnai linkę į pyktį. Vidutinio, lengvos formos idiotai gali atskirti savus nuo svetimų, jie t.p. atskiria šiltą nuo šalto. Supranta, kad gali nusideginti.

 IMBECILAI (F – 71 / 72 )

Psichikos reakcija sulėtėja, bet reakcija į aplinką įvairesnė. Yra šiokia tokia mechaninė atmintis. Juos sunku išmokyti skaityti bei rašyti. Gali išmokti suskaičiuoti iki 10. kalba skurdi, neaiški. Žodžių atsarga maža daugiausiai iki 100. juos galima išmokyti paprasčiausių buities darbų: susitvarkyti kambarį, skalbti, apsirengti, kasti žemę, klijuoti dėžutes ir kt. Iniciatyvos neturi. Visi imbecilai pažįsta savus ir prie jų būna prisirišę. Labai įtaigūs, linkę mėgdžioti kitus. Mokytis pagalbinėje mokykloje ar internatinėje mokykloje jie nepajėgia.

 DEBILAI (F – 70 )

Pasitaiko 75%. Kliniškai skiriamas: sunkus, vidutinis ir lengvas debilumas. Toks protinis atsilikimas išryškėja, kai pradeda eiti į mokyklą. Mechaninė atmintis ir dėmesys gerai išvystyta, žodžių atsarga didelė, dažnai žodžius įsisavina nesuvokdami jų turinio. Mąstymas yra konkretus. Nesuvokia perkeltinių prasmių, metaforų į klausimą kuo skiriasi lėktuvas nuo paukščio, atsako, kad lėktuvas – geležinis, o paukštis – mėsinis. Emocijos ir valia palyginti išsivystę gerai. Dauguma mėgsta nesudėtingą fizinį darbą, nors patys iniciatyvos nerodo. Debilai yra labai įtaigūs, greitai pasiduoda kitų įtakai, ypač neigiamiems, dažnai alkoholizuojasi, užsiima prostitucija arba patenka į pedofilų rankas. Debilai gali gyventi savarankiškai, bet dažniausiai jiems reikia padėti, kuria šeimas, labai seksualūs, dėl to daug vaikų. Kai kurie lengvo laipsnio debilai yra gabūs muzikai, dailei. Dauguma jų gali baigti pagalbines mokyklas,
labai svarbu laiku debilus apsaugoti nuo žalingų įpročių, bei blogų žmonių įtakos.

EIGA

Protinis atsilikimas yra lėtinis – neprogresuojantis susirgimas. Suprantama, kad debilas visą gyvenimą liks debilu, imbecilas – imbecilu.

GYDIMAS

Specifinio gydymo nėra, yra tik simptominis.

DARBO IR TEISMO EKSPERTIZĖ

Turintiems gilų, sunkų ir vidutinį protinį atsilikimą medicininės darbo, socialinės ekspertizės komisija (MDSEK) be termino skiria invalidumo grupę. Apie 8% sergančiųjų oligofrenija teismo būna nukreipiami į medicininę ekspertizę, dažniausiai nusikaltėliai. Idiotai ir imbecilai yra nepakaltinami. Lengvo laipsnio debilai darbingi, vidutinio laipsnio debilai netinka tarnybai, negali turėti vairuotojo teisių debilų pakaltinamumą sprendžia teismo psichinė komisija. Lengvo laipsnio debilai būna pakaltinami.

ASMENYBĖS SUTRIKIMAI ARBA PSICHOPATIJOS (F – 60 )

Asmenybės sutrikimai yra charakterio patologijos, asmenybės disharmonijos (dezadaptacija šeimoje, visuomenėje ) susiformuojanti per pirmuosius 2 gyvenimo dešimtmečius, tai ne atskirų charakterio bruožų anomalija, o visos asmenybės kaip psichinės struktūros patologija. Tarpinę grandį tarp asmenybės sutrikimo atvejo ir sveiko žmogaus psichiatrai vadina akcentuota asmenybę, kuriai būdinga sekantys bruožai:

 Fantazavimas;

 Savęs pervertinimas;

 Pavydas;

 Kerštingumas;

 Neatlaidumas;

 Ir kt.

ETIOLOGIJA.

Jos yra skiriamos į 2 grupes:

• Įgimtos – paveldimumas, motinos ligos nėštumo metu, gimdymo ir pogimdyminės traumos.

• Įgytos – priskiriama kaip pagrindinė priežastis mikrosocialinė aplinka. Tai tėvų auklėjimo klaidos, draugai, aplinka, žiniasklaida.

Paprastai praeina nemažai laiko, kol žmogus suvokia, kad bendrauja su psichopatu ir dažniausiai jis retai pamiršta patirtus išgyvenimus. Įtarimai ir pirmieji pavojaus signalai pasigirsta tada, kai žmogus pastebi psichopatams būdingų bruožų. Nors neįmanoma griežtai atskirti normalaus žmogaus nuo psichopato, tačiau kai kurie charakterio bruožai juos išduoda:

 Jie sako vieną, o daro kitą. Jei kas nors pakrypsta ne taip, kaip buvo planuota, tai visada kaltę suverčia kitiems.

 Jie yra impulsyvūs. Jų poelgiai dažniausiai yra greiti ir neapgalvoti. Niekada nesusimąsto apie pasekmes ir nepasimoka iš klaidų.

 Psichopatams svetimas kaltės jausmas. Todėl meluojant ir apgaudinėjant kitus jų niekada negraužia sąžinė.

 Aplinkinius žmonės ją išnaudoja asmeniniams tikslams siekti. Patys jų niekada nejaučia pareigos ką nors duoti kitiems.

 Jie nemoka prieit prie žmogaus, jo suprasti, užjausti.

 Psichopatai ieško įtampos, kad ir kokia būtų jos kaina.

 Psichopatai – kriminaliniai nusikaltėliai, nuolat įvykdo tuos pačius nusikaltimus, o kalėjime praleisti metai neduoda jokios auklėjimo poveikio.

Nepaisant to, kad dažnai psichopatai elgiasi nepadoriai, mes retai paklūstame jų valiai ir taip atsitinka todėl, kad jie yra impulsyvūs ir pasižymi sugebėjimais įrodinėti ir įsitikinti. Yra atskiros klinikinės psichopatijų formos:

1. ASTENINĖ PSICHOPATIJA –būdinga padidėjęs dirglumas ir greitas išsekimas.

2. JUDRIOJI PSICHOPATIJA – jai būdinga:

 Ryškus jausmų sferos sutrikimas (dirglumas, impulsyvumas, afekto būsenos, disforija, neadekvatiški jausmai );

 Priekabumas, perdėtas užgaulumas;

 Egoizmas, nesiskaitymas su kitų nuomone;

 Polinkis į konfliktus, potraukių patologija.

Ankstyvoje vaikystėje tokie vaikai būna verksningi, neramūs, judrūs. Blogai ir neramiai miega. Darželyje nuolatos skriaudžia kitus, nuolat ko nors reikalauja, būna labai kaprizingi. Mokykloje dažniausiai tokie vaikai neklaužados,nemokšos, esti nedrausmingi. Jau mokykloje stengiasi būti lyderiu, dažnai būna žiaurūs ir nepastovūs. Tokie asmenys vadovaujasi jausmais, o ne protu. Jei nėra konfliktų, jie juos patys susiranda tam, kad išlietų susikaupusį pyktį. Viskas juos dirgina ir jie įsitikinę, kad jų šventa pareiga viską sutvarkyti. Mąsto jie gana konkrečiai bei tiesmukai. Nepripažįsta jokių kompromisų. Įsitikinę, kad yra teisūs, todėl perkalbėti neįmanoma. Jie yra vienpusiai, nesugeba užsiimti intelektine veikla. Darbe sunkiai valdomi, todėl dažnai keičia darbovietes. Judrieji psichopatai turi polinkį azartiniams lošimams ir jau nuo paauglystės pasireiškia potraukis alkoholiui ir narkotikams. Šiam tipui yra būdinga savimonės, savo tikslų, hierarchijos sutrikimai, nuolatinė dvasinė tuštuma.

3 ISTERINIO TIPO ASMENYBĖS SUTRIKIMAS. Šiam tipui būdinga:

 Pastovus noras atkreipti į save dėmesį ir išlikti jo centre;

 Emocijų labilumas, jų demonstravimas;

 Teatrališkumas, ekstravangatiškumas;

 Egoizmas, kaprizai, melagystės;

 Polinkis į aferas ir isterinės reakcijos;

 Psiaudologinis mąstymas ir fantazavimas;

 Psichinis infantilizmas;

 Didelės pretenzijos ir demonstratyvus polinkis į auto agresiją.

Serga abiejų lyčių asmenys. Pirmieji požymiai pasireiškia 4 – 5 amžiuje. Tokie vaikai labai kaprizingi, imlūs, greitai užsigauna. Labai linkę mėgdžioti suaugusius. Lengvai išmoksta vaikiškus eilėraščius, pasakų, iš suaugusių išgirstų anekdotų. Greitai tampa šeimos dievaičiais ir jiems be galo įdomu sublizgėti svečių akyse. Jų norai visada nustelbia protą. Jei juos giria, tai
toliau nori, kad girtų kasdien. Isteriniai psichopatai yra labai pavydūs kitų sėkmei. Ypač tai būdinga kūrybinių profesijų žmonėms. Todėl jie mėgsta intrigas, apkalbas, gandus, triukšmą. Būdami vidutinių gabumų jie realiai to niekada nesuvokia, įsitikinę, kad yra talentingi, todėl kitų nevertina, nepripažįsta.

Ligonės isterikės paprastai būna gražios, išvaizdžios, gana moteriškos, todėl sugeba apsukti galvą, įvilioti į įvairias aferas, seksualiniame gyvenime dažniausiai – frigidiškos. Šeimoje su tokia gyventi labai sunku, todėl paprastai daug skiriasi ir vėl išteka.

Vyrai isteriniai psichopatai, šeimai kelia dar daugiau rūpesčių. Jie paviršutiniškai žiūri į gyvenimą, didelė egoistai. Isteriniai psichopatai ilgai būti su tuo pačiu žmogumi nesugeba. Jų jausmai greitai užsidega ir greitai užgęsta.

Motinoms isterikėms, net prisirišimas prie vaikų būna svetimas. Be visų kitų demonstratyvių veiksmų, isterinėms asmenybėms būdinga bandymas žudytis – pjaunasi venas, geria vaistus.

4 PSICHASTETINIAI TIPO PSICHOPATAI. Šiai psichopatijos formai būdinga:

 Baiminimasis dėl visko, nuolatinės abejonės;

 Perdėtas sąžiningumas, liguistas pedantiškumas;

 Nuolatinė savianalizė, neryžtingumas;

 Nepasitikėjimas savo jėgomis;

 Įkyrios mintys, baimės.

Jau vaikystėje išryškėja tokių vaikų baimingumas, baimingumas dėl nieko, per didelis jausmingumas, sulėtėjusi motorika. Jie labai skaudžiai išgyvena tėvų konfliktus, nuolat baiminasi, kad jiems kas neatsitiktų. Tokie vaikai paprastai anksti išmoksta skaityti, rašyti. Jie nuo mažens mėgsta būti vieni su knyga. Mokykloje, nors jie ir gerai mokosi, bet prieš klasę atsakinėti – didelė kančia (rausta, kramto lūpas). Namuose mėgsta idealią tvarką.

Nuo paauglystės jiems sunku bendrauti su kitos lyties atstovais. Dažnai jaučia nepilnavertiškumo kompleksą (kai mergaitės stovi prieš veidrodį joms atrodo, kad per storos ar trūksta kažko). Tik astenikai gyvenime vadovaujasi daugiausia protu nei jausmais. Kiekvienas veiksnys sukelia abejonių, todėl niekaip jie negali apsispręsti. Dažnai įstringa savo mąstymuose. Psichoastenikų mąstymas yra klampus. Jie perdėtai sąžiningi, savikritiški, tačiau jiems trūksta iniciatyvos ir atkaklumo. Niekada nesugeba pakovoti už save. Psichastenikai yra labai linkę galvoti apie savo ateitį. Jiems atrodo, kad viską, kas dar bus yra kur kas baisiau, nei dabar.

Žmonos psichasteninio tipo – tylios, ramios, visiškai priklausomos nuo vyrų. Nemėgsta kosmetikos, kukliai rengiasi, labai pasimeta, kai išgirsta iš vyro komplimentą. Tai geros namų šeimininkės bei vaikų motinos. Psichastenikės, kurios išteka su amžiumi tampa keistokos. Laiko daug naminių gyvūnėlių ir visą gyvenimą paskiria jiems.susirgę kokia nors liga, prisigalvoja įvairiausių baisybių, nes yra linkę į hipochondriją, fobijas. Tada ima skaityti įvairią medicininę literatūrą, vaikščioti pas gydytojus. Jie dažniau suserga neurozėmis.

5 ŠIZOIDINIAI PSICHOPATAI. Jiem būdinga:

□ Emocinis šaltumas, empatijos stoka;

□ Patologinis uždarumas;

□ Atotrūkis nuo realaus gyvenimo ir būvimas vien savame pasaulyje;

□ Intuicijos deficitas;

□ Originalumas ir nepraktiškumas.

Šizoidinio tipo bruožai pradeda formuluotis 3– 4 m. amžiuje. Tokie vaikai nemėgsta žaisti triukšmingų žaidimų, daugiau linkę būti nuošaly. Domisi vaikui nebūdingais dalykais. Daug skaito ir piešia, konstruoja, kažką lipdo. Jie neturi draugų. Tokie vaikai pasyviai paklūsta namų taisyklėms. Brendimo laikotarpiu keičiantis išvaizdai, tokie paaugliai susirūpina savo išvaizda. Jiems atrodo, kad jų ausys, nosis per didelė, veidas neproporcingas. Šizoidas elgiasi ne taip kaip priimta visuomenėje, jų vidinis pasaulis griežčiausiai saugomas nuo kitų. Artimiesiems, seniems pažįstamiems tokio tipo žmonės visą gyvenimą išlieka mįslė. Su jais be galo sunku bendrauti. Ypač užmegzti pažintis, ypač su priešinga lytimi. Jie į meilę žiūri kaip į asmeninių teisių apribojimą, jie nesugeba sakyti komplimentų. Partneriai jiems tik sekso objektai. Dvasinio bendravimo jiems nereikia. Partneris pasirenka neišvaizdžias ir vyresnes, nes taip jiems saugiau, o dar geriau ir lengviau gyventi nesusituokus.

GYDYMAS

Didžiausia reikšmė skiriama psichoterapijai, pedagoginei.

DARBO IR TEISMO EKSPERTIZĖ

Neretai darbingumas būna sumažėjęs. Kai kada apribojama galimybė užsiimti atitinkama profesine veikla. Asmenys su patologiniais sutrikimais dažniausiai yra pakaltinami.

NEUROZĖS (F40)

Neurozė yra CNS liga, dėl kurios sutrinka ne tik asmenybė, bet ir jos somatinė sfera. Ja susergama veikiant įvairiems psichogemniniems, trumpalaikiams, bet dažniausiai ilgalaikiams stresoriams.didelė reikšmė skiriama biologinėms, fiziologinėms, psichologinėms ir socialiniams faktoriams, bei asmenybės struktūrai (vidutinis tipas – neurastenija, meninis – isterija, mąstantis – hipochondrija).

Neuroze serga abiejų lyčių asmenys, bet dažniausiai iki 21 – 50m. dirbantys psichiškai įtempta darbą ir pasižymintis nestabilia psichika, emocijų labilumu. Nesugebantys įvertinti objektyviai traumuojančios situacijos arba prislopinti nemalonius išgyvenimus.

Neurozės klinikinės formos pagrindinai apibūdina vyraujantis neurozinis
ninis;

□ Hipochondrinis

□ Isterinis;

□ Įkyrumai arba fobijos

□ Abseninis

□ Depresinis.

Dažniausiai psichiką traumuojantys stresoriai yra;

□ ŠEIMYNINIAI:

 Pastovūs sutuoktinių barniai dėl smulkmenų;

 Nenoras vienas kitam nusileisti ir prisipažinti neteisiu;

 Nuosavo būsto neturėjimas;

 Vieno iš sutuoktinio nedarbas;

 Menki atlyginimais, nuolatinis rūpestis kaip išgyventi;

 Konfliktai dėl tėvų kišimosi į jaunavedžių gyvenimą;

 Nesutarimai auklėjant vaikus;

 Nesutarimai dėl politikos;

 Nusivylimas meilėje;

 Pavydas;

 Neištikimybė;

 Seksualinė disharmonija;

 Alkoholizmas, narkomanija;

 Skyrybos.

□ BUITINIAI:

 Įtemptas darbas, didelė atsakomybė;

 Nusivylimas darbine veikla;

 Monotonija;

 Perspektyvos nebūvimas;

 Menkas atlyginimas;

 Konfliktai su darbdaviais, viršininkais, jų priekabumas;

 Darbo vietos reorganizavimas;

 Atleidimas iš darbo;

 Bylinėjimasis teismuose.

□ NELAIMĖS, PRARADIMAI:

 Artimųjų liga (sunki ar nepagydoma);

 Artimųjų netektis;

 Santaupų paradimas;

 Artimo žmogaus savižudybė;

 Prievartavimas;

 Nužudymas;

 Kalėjimas;

 Gaisras, autoavarija, nelaimingas atsitikimas;

 Invalidumas.

Aukščiau išvardinti faktoriai pagal savo esmę ir pobūdį gali paveikti kiekvieną asmenį, bet ne būtinai sukelia neurozę.

Sergant neuroze paveikiama: Emocijų;

 Valios;

 Atminties, dėmesio;

 Mąstymo;

 Psichosensorinės;

 Lytinė;

 Somatinės vegetacinės sferos.

Iš somatinių sutrikimų dažniausiai būna:

 Širdies ir kraujagyslių;

 Virškinimo trakto;

 Kvėpavimo;

 Inkstų ir šlapimo takų negalavimai.

Šiuo metu priimta neurozes skirstyti į sekančias formas:

1. neurastenija;

2. isterija;

3. įkyrių būsenų neurozė.

NEURASTENIJA (F 48.0)

Neurastenija tai liguista būsena, kurios metu atsiranda silpnumas, dirglumas, padidėjęs nervingumas, irzlumas ir kiti negalavimai. Dažnai tai būna po ilgalaikio psichiką traumuojančio faktoriaus, kai nebeišlaiko nervų sistema saugantys mechanizmai ir tada, bet kuri menka gyvenimiška situacija sukelianti neigiamų emocijų tampa paskutiniu veiksniu žmogaus jausmų sferoje.

Neurastenija serga ~ 60 – 70% iš visų neurozių formų. Ja dažniau serga vyrai 25 – 40 m. Daugiau mąstančio tipo. Pasireiškia įvairiais simptomais ir kai kurie autoriai jų paskaičiuoja iki 40. Pagrindiniai simptomai yra:

 astenija (fizinė ir psichinė);

 galvos skausmai;

 miego ritmo sutrikimai:

 somatiniai vegetaciniai sutrikimai.

KLINIKA

Skiriamos yra sekančios neurastenijos gydymo formos:

1. grynoji neurastenija ~40%;

2. depresinė ~36%;

3. obsesinė – fobinė ~24%;

4. neurastenija lydima isterinių reakcijų ~10%.

Neurastenija prasideda paprastai po mažu, bet gali atsirasti ir staiga, patyrus įvairių išgyvenimų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2634 žodžiai iš 8749 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.