Psichika
5 (100%) 1 vote

Psichika

TURINYS

Įžanga…………………………………………………………………………………………..2

Truputis istorijos……………………………………………………………………………….3

Dažniausios psichikos sutrikimų priežastys……………………………………………………4

Baimė…………………………………………………………………………………………..4

Įspėjamasis signalas……………………………………………………………4

Kas sukelia baimę………………………………………………………………4

Blogai pritaikyta aplinka………………………………………………………………………4

Nerami aplinka…………………………………………………………………5

Skurdi aplinka…………………………………………………………………..5

Sunkumai išreikšti savo poreikius…………………………………………………………….5

Nepasitikėjimas savimi…………………………………………………………5

Sumišę jausmai………………………………………………………………….5

Papildoma negalia………………………………………………………………6

Signalų aiškinimas………………………………………………………………6

Šizofrenija…………………………………………………………………………………….7

Jausmų sutrikimai………………………………………………………………7

Mąstymo sutrikimai……………………………………………………………..7

Valios sutrikimai………………………………………………………………..7

Autizmas……………………………………………………………………………………….8

Ambivalencija………………………………………………………………………………….8

Hebefrenija………………………………………………………………………8

Paprastoji šizofrenija……………………………………………………………9

Katatonija………………………………………………………………………..9

Paranoidinė šizofrenija………………………………………………………….9

Ligos pasekmės……………………………………………………………………………….10

Išvados………………………………………………………………………………………..11

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………….12

ĮŽANGA

Įvairiuose visuomenės vystymosi etapuose žmogaus psichika buvo suprantama labai skirtingai. Vienas pirmųjų rašytinių šaltinių, apibendrinančių to meto žinias apie psichiką yra graikų filosofo Aristotelio (384 – 322 m. pr. m. e.) traktatas “Apie sielą”. Jame sakoma, kad “siela jungia ir derina įvairius organus, kurie skiriasi savo pavidalais, savo funkcijomis ir susideda iš nevienodų elementų”. Kitas graikų filosofas Demokritas galvojo, kad siela sudaryta iš atomų, o Platonas psichiką suprato kaip idėjų pasaulį, siekiantį susilieti su pirmaprade idėja. Šie du filosofai laikomi dviejų pagrindinių filosofijos krypčių – materialistinės ir idealistinės – pradininkais. Idealistinės filosofijos šalininkai suteikia psichikai atsiradimo pirmumą ir yra linkę priešpastatyti dvasią (idėją) kūnui (materijai). Panašus ir krikščionių religijos požiūris, pagal kurį psichika apibūdinama kaip nemirtinga, dievo duota siela.

Kita vertus, jau senovėje pastebėta, kad psichikos reiškiniai turi materialų pagrindą. Tiesa, šis supratimas buvo dar labai primityvus. Alkmeonas pirmasis nurodė, kad žmogaus psichika priklauso ne nuo širdies ar kepenų, bet nuo galvos smegenų veiklos. Vadinasi, jau senovėje buvo pastebėtas psichikos ir smegenų tarpusavio ryšys, kurį vėliau patvirtino ir įrodė daugelis mokslo atradimų.

Pagal pastovumą ir trukmę visus psichikos reiškinius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes.

Psichika

PROCESAI BŪSENOS SAVYBĖS

Pojūtis Džiaugsmas Temperamentas

Suvokimas Liūdesys Charakteris

Atmintis Nuovargis Gabumai (bendri ir specialūs)

Mąstymas ir kalba Išsiblaškymas Vertinimų sistema

Emocijos ir jausmai Susikaupimas Poreikiai-potraukiai-interesai

Valia Alkis ir t.t.

TRUPUTIS ISTORIJOS

Psichinės ligos buvo žinomos jau žiloje senovėje. Pirmosios žinios apie jas aptinkamos net 3000 m. pr. m. e. Egipte, Indijoje, Kinijoje, Graikijoje ir kitose šalyse jos buvo aprašomos kartu su įvairiais mokslais dažniausiai enciklopedinio pobūdžio darbuose arba grožinėje literatūroje. Mėginta aiškinti psichinių ligų priežastis, alkoholio žalą. Plačiau psichinės ligos aprašomos
Hipokrato, Aretėjaus, Galeno ir kitų darbuose. Jau tada daugelis mokslininkų suprato, kad psichikos sutrikimai yra ligos požymis. Dalis mokslininkų tiek prieš mūsų erą, tiek viduramžiais psichines ligas laikė dievo bausme, o tokius ligonius – “velnio apsėstaisiais”. Dėl to sergantieji psichinėmis ligomis buvo gydomi maldomis, o viduramžiais – kaip velniui pardavę sielą, deginami laužuose.

Sergančiųjų psichinėmis ligomis padėtis ilgą laiką buvo labai sunki. Tik XVII a. jiems pradėta steigti prieglaudos. Tačiau sąlygos jose buvo labai blogos. Ligonius prirakindavo grandinėmis, bausdavo fizinėmis bausmėmis. Padėtis pagerėjo tik XVIII a., kai prancūzų mokslininko P. Pinelio (1745 – 1826) pastangomis psichiatrinės pagalbos organizacijoje buvo padaryta reformų.

Ypač psichinėmis ligomis susidomėta XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Gausiuose darbuose buvo aprašomi simptomai bei sindromai, ieškoma psichinių ligų priežasčių ir gydymo priemonių. Ypač svarbūs E. Krepelino darbai (1856 – 1926), kuriuose aprašyta nemažai psichinių ligų.

Rusijoje sergančiųjų psichinėmis ligomis padėtis buvo daug geresnė. Juos globojo vienuoliai. 1721 m. Petras I išleido įsakymą, kuriuo įpareigojo psichiniams ligoniams organizuoti specialias įstaigas ir ligonines. Maskvoje, Rygoje, kiek vėliau Peterburge buvo įsteigti “pamišėlių namai”, o 1809 m. – pirmoji psichiatrinė ligoninė Maskvoje.

Lietuvoje pirmojo psichiatrinė ligoninė atidaryta 1635 m., tačiau psichiatrijos mokslas sparčiau pradėjo vystytis tik XVIII a. pabaigoje.

DAŽNIAUSIOS PSICHIKOS SUTRIKIMŲ

PRIEŽASTYS

BAIMĖ

Už beveik visų psichikos sutrikimų slypi baimė!

Baimė – tai stiprus nemalonus nerimo pojūtis, kuriam kartais suteikiama kūno reakcijų išraiška. Stipri baimė pajuntama labai išsigandus: ima dažniau plakti širdis, muša prakaitas, jaučiamas silpnumas kojose, skauda pilvą, kartais svaigsta galva ir pykina.

Įspėjamasis signalas

Baimė – tai įspėjamasis signalas mums, sveikiesiems. Ji skelbia, kad kažkas yra negerai, kažką privalu pakeisti. Kartais sunku suprasti, ką ši baimė reiškia. Viena, ką galima padaryti, – pamėginti jos išvengti.

Nelabai stipri baimė gali sukelti motorinį nerimą. Sunku ramiai pasėdėti vienoje vietoje, atsipalaiduoti, susikoncentruoti. Stipresnės baimės simptomai šiek tiek kitokie, priklauso nuo žmogaus. Baimė gali pasirodyti tokia didžiulė, kad gali būti griebiamasi bet ko, kad tik jos būtų išvengta. Kai kurie mėgina suvaldyti baimę, įtikinėdami save, kad viskas yra kaip buvę, niekas nesikeičia. Labai lengva patikėti, kad žmogus serga, nes širdis plaka labai silpnai, esti vangi. Kartais toks žmogus tampa agresyvus, irzlus, visą dėmesį sutelkęs į patį save.

Ypač stipri baimė gali būti tokia nepakeliama, kad pavyzdžiui, ji palengvėja tik save kandžiojant, nes tada mintys atitraukiamos nuo baimės. Padėti gali trankymasis ir išrėkta savo neviltis. Kitas būdas išvengti stiprios baimės – atsiriboti nuo jos. Dėl to gali net tekti užgniaužti beveik visus jausmus. Taigi kartais labai brangiai kainuoja numalšinti savo baimę.

Kas sukelia baimę

Kodėl žmogus bijo? Ką žmogus su negalia norėtų pakeisti, jei tai suprastų ir turėtų galimybių? Kaip mes jam galėtume padėti?

Deja, ne visada viskas taip paprasta – bet koks psichikos sutrikimas turi tam tikrą priežastį, o sutrikimui pašalinti reikia tam tikrų priemonių. Žmonių elgesys nėra toks vienareikšmiškas. Tokį pat elgesį gali sąlygoti skirtingi veiksniai.

Pirmiausia reikia mėginti išsiaiškinti, dėl ko žmogus su negalia jaučia baimę. Kai šitai paaiškėja, galima apsvarstyti įvairius būdus, kaip pakeisti susiklosčiusią situaciją.

BLOGAI PRITAIKYTA APLINKA

Šiandien dauguma suaugusių žmonių su negalia savo vaikystę ir paauglystę praleido įvairiose specialiosiose įstaigose, kur prižiūrėtojai (slaugės) nuolat keitėsi. Dėl to jiems susidarė gilus nepasitikėjimo supančiam pasauliui jausmas. Kraštutinis šio nepasitikėjimo padarinys gali būti visiškas nebendravimas su aplinkiniais, nes bendraujant būsią tik nusivylimai. Kitiems teko augti namuose, kur jiems neužteko dėmesio, galbūt jie net būdavo atstumiami ir baudžiami ar izoliuojami. Visuomenė nerėmė tėvų ir nesuteikė tokiam vaikui galimybės lankyti mokyklą.

Jei nustatoma, kad psichikos sutrikimo priežastis gali būti didelis nepasitikėjimas aplinka, reikia mėginti sugrąžinti pacientui teigiamą požiūrį į ją. Būtina pasistengti pacientui skirti pakankamai dėmesio ir visiškai patenkinti jo poreikius. Tam reikia laiko bei kantrybės ir, žinoma, tinkamo vadovavimo per visą slaugymo laikotarpį.

Neretai būna sunku įtikinti personalą pabūti dviese su slaugomuoju ir manyti, jog tai yra svarbu. Tačiau beveik visuomet tai ir yra svarbiausia! Ryšys gali būti visai kitoks, jei slaugantysis eina pasivaikščioti su ligoniu vienu du negu tada, kai du slaugantieji vaikšto su dviem ligoniais. Vaikščiojant dviese, didžiausias dėmesys skiriamas vienas kitam, tada
asmeniniai santykiai tarp slaugančiojo ir slaugomojo visiškai pakinta.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1181 žodžiai iš 3917 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.