Psichikos sutrikimai
5 (100%) 1 vote

Psichikos sutrikimai

112131

ĮVADAS

Mūsų visuomenėje psichikos sutrikimai plinta ir tampa vis didesne problema. Sutrikimų yra įvairiausių – nuo sunkių negalią sukeliančių – kaip schizofrenija, iki nuotaikų sutrikimų ar valgymo patologijų.

Psichikos sutrikimai suprantami kaip kliniškai stabilios ar periodiškai pasikartojančios būklės charachterizuojamos pokyčiais mąstyme, nuotaikose ir elgesyje; susiję su asmenine kančia ar sumažėjusiu funkcionavimu vienoje ar keliose gyvenimo sferose. Psichikos sutrikimai yra charachterizuojami specifiniais simptomais.

Žmogaus psichika yra neapčiuopiama, nepamatoma, nepasveriama, neapibrėžiama mums įprastais matavimo vienetais. Psichikos sutrikimai Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje nevadinami ligomis. Jie įvardyti – psichikos ir elgesio sutrikimai. Šie sutrikimai pasižymi labai didele savo įvairove. Net ir tas pats sutrikimas, tačiau skirtingiems asmenims gali pasireikšti visiškai skirtingai. Jis paveikia asmens mąstymą, elgesį, jausmus, santykius su kitais asmenimis. Psichikos sutrikimų priežastys glūdi ne vien tik pačiame žmoguje (pvz., atsiradus sudėtingiems pakitimams kai kuriose galvos smegenų struktūrose susergama depresija), bet ir žmogaus psichologiniuose išgyvenimuose bei žmogų supančioje aplinkoje. Turbūt kiekvienas asmuo savo gyvenime yra susidūręs su trumpomis nerimo, streso, įtampos akimirkomis. Tai yra įprasta žmogaus gyvenime. Jeigu tokie išgyvenimai turi aiškią juos sukėlusią priežastį, jei jie trunka neilgai, tai dar nėra didelė problema ar ligos rimtos pradžia. Tiesiog taip žmogus reaguoja į įvairius jį ištikusius stresus ar nelaimes. Bet jeigu tokios būsenos užsitęsia netgi kelias savaites ar mėnesius, sutrikdo normalų elgesį ir gyvenimą, reikėtų pradėti ieškoti pagalbos.

1. NUOTAIKOS SUTRIKIMAI

Svarbiausias šių sutrikimų bruožas yra pasikeitusi žmogaus nuotaika, dažniausiais atvejais tai yra depresija arba pakilumas. Dauguma iš šių sutrikimų gali kartotis. Kai kurių sutrikimų atveju būna nuotaikų svyravimai: prislėgta (depresija) ir pakili, džiugi nuotaika (manija), kuri netgi gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Tarp pakilimų ir nuopolių asmuo jaučiasi visiškai normaliai.

1.1. Bipolinis sutrikimas

Būklė, kai žmogus tarp pakilimų ir nuopolių jaučiasi visai normaliai yra vadinama bipoliniu sutrikimu. Jis gali būti paveldimas, taip pat šį sutrikimą gali sukelti ir somatinės problemos: galvos sužeidimai, neurologinės arba bendro pobūdžio ligos. Jis pažeidžia vieną iš šimto asmenų.

1.2. Manija

Manijos simptomai yra tokie:

• neįprasto pakilumo jausmas, euforija arba dirglumas;

• mažesnis miego poreikis;

• didesnis nei įprasta poreikis kalbėti ar pojūtis, kai asmuo negali sustoti kalbėjęs;

• didelis išsiblaškymas, kai dėmesys labai lengvai nukrypsta į išorinius nereikšmingus dalykus;

• minčių antplūdis arba pojūtis, kad mintys greitai bėga;

• darbai, kurie turi blogas pasekmes ( labai didelės išlaidos, lytinių santykių nesaikingumas ir kt.);

• didybės jausmas;

• didelės veiklos planavimas (moksle, darbe, visuomenėje) arba jausmas, kad reikia skubėti.

1.3. Depresija

Yra skiriamos trys depresijos simptomų grupės:

Pagrindiniai :

• bloga nuotaika;

• interesų ir pasitenkinimo praradimas bei energijos sumažėjimas;

• nuovargis.

Kiti simptomai :

• nesugebėjimas susikaupti;

• dėmesio susilpnėjimas;

• savęs nuvertinimas, pasitikėjimo savimi sumažėjimas;

• kaltės jausmas;

• blogos mintys apie ateitį;

• mintys apie savižudybę;

• miego ir apetito sutrikimai.

Somatiniai simptomai :

• nubundama 2-3 val. Ansčiau nei įprasta;

• blogesnė savijauta ryte;

• 5 % žmonių per mėnesį sumažėjęs svoris;

• sumažėjęs lytinis potraukis;

• psichomotorinis slopinimas arba sujaudinimas;

• interesų ir pasitenkinimo praradimas;

• susilpnėjusios emocinės reakcijos į įvykius ir aplinką.

Pagal tokių simptomų pasireiškimo intensyvumą, trukmę bei formą skiriama lengva, vidutinio sunkumo ir sunki depresija.

Depresijos simptomus patiriantys žmonės dažniausiai pirmiausia bando juos įveikti patys. Vartoja žolelių arbatas, vaistinėje paprašo nereceptinių nervus raminančių vaistų ar kreipiasi į šeimos gydytoją prašydami raminamųjų tablečių. Neretas blogą nuotaiką bei nerimą bando malšinti alkoholiu. Deja, šios priemonės nėra itin veiksmingos depresijai įveikti. O “gydymasis” alkoholiu gali paskatinti priklausomumo vystymąsi. Šiandien yra veiksmingų vaistų sutrikusiems biocheminiams procesams galvos smegenyse atnaujinti. Vienas jų, išsiskiriantis saugumu, geru toleravimu bei labai retais nepageidaujamais poveikiais, yra šiuolaikinis antidepresantas citalopramas. Pradėjus vartoti šio medikamento, per keletą savaičių pagerėja depresija sergančio žmogaus nuotaika, dingsta nerimas, miego, apetito sutrikimai, grįžta darbingumas ir gyvenimo džiaugsmas. Tyrimai rodo, kad citalopramas yra vienas tinkamiausių vaistų norint užkirsti kelią galimai depresija sergančiojo savižudybei. Kadangi depresijos gydymas yra ilgalaikis, labai svarbu, kad gydytojo paskirtas vaistas ne tik būtų veiksmingas, bet ir saugus, gerai toleruojamas . Statistika rodo, kad
depresija serga 30-50 proc. vyresnių nei 65 m. žmonių. Suaugę vaikai kartais pastebi, kad jų anksčiau buvę veiklūs, energingi, linksmi tėvai tapo verksmingi, suglebę, dirglūs, nuolat nerimaujantys ar jaučiantys nepaaiškinamą baimę, dažnai kalba apie mirtį. Depresija gali būti gydoma ir naudojant psichoterapiją (ypač efektyvus psichoterapijos ir antidepresantų derinys), šviesos terapiją, gydymą nemiga, fiziniais pratimais bei kitais metodais.

1.4. Suicidai

Pasaulyje kiekvieną dieną nusižudo maždaug apie 1000 žmonių, o suicidinių bandymų būna apie 5000. Lietuvoje 100000 asmenų tenka daugiau kaip 30 suicidų. Priežastys sukeliančios savižudybę dažniausiai būna: vienišumas, nusivylimas meile, beviltiškos somatinės ligos, jausmas, kad gyvenimas yra beprasmis, drąsos trūkumas savo gyvenimą pradėti iš naujo. Moteris į savižudybę lydi gyvenimo krizių išgyvenimas bei jų išspręsti nesugebėjimas. Vyrus į savižudybę veda materialinės krizės, socialiniai sunkumai bei nesugebėjimas jų įveikti. Apie 30 % suicidų ir 15 % suicidinių bandimų įvyksta žmogui sergant endogenine depresija. Nuo 7 % iki 21 % suicidų įvyksta dėl stipraus alkoholio poveikio, apie 50 % yra narkomanijos pasekmė.

2. NEUROZINIAI, STRESINIAI IR SOMATOFORMINIAI SUTRIKIMAI

Šie sutrikimai turi bendrą istorinį ryšį su neurozės koncepcija ir esminį ryšį su psichologiniais ligos atsiradimo faktoriais. Klinikinėje psichologijoje yra susiduriama su dvejopo tipo baime- normalia, suprantama baimės reakcija ir patologine baime- fobija.

2.1. Fobija Jos pagrindą sudaro giliai asmenybėje slypintis nerimas. Fobijos mechanizmo esmė yra nerimo perkėlimas nuo pirminės situacijos arba objekto, sukėlusio baimę, į kitą situaciją ar objektą. Asmuo ima pradėti bijoti įvairiausių dalykų, kurie yra tikrojo nerimo šaltinio pakaitailai. Toks perkėlimas- neišspręstų vidinių konfliktų pasekmė. Nerimą keliančių situacijų bandoma išvengti arba jų yra vengiama su didele baime.

2.2. Agrofobija

Tai atvirų durų baimė, buvimas minioje ar negalėjimas greitai ir lengvai pabėgti į saugią vietą. Baimė eiti į parduotuvę, keliauti vienam traukiniu ra kita transporto priemone. Jei agorafobija negydoma, dažnai prisideda depresija, padidėja savižudybės rizika. Tuomet simptomai gali būti panašūs į ribinio asmenybės sutrikimo simptomus – pykčio proveržiai, savęs izoliacijos jausmas, ketinimas žudytis, manipuliavimas. Gali būti kartu ribinis asmenybės sutrikimas ir agorafobija, todėl svarbu nustatyti abu sutrikimas. Asmenis, kuriems yra agorafobija, turėtų konsultuoti psichiatras.

2.3. Socialinės fobijos

Jos dažnai prasideda žmogaus paauglystėje ir koncentruojasi ties baime atsidurti santykinai mažos žmonių grupės dėmesio centre, todėl tokių situacijų asmuo vengia. Jos paprastai yra susijusios su žemu savo vertės pojūčiu bei kritikos baime. Jos gali pasireikšti įvairiai, pvz., paraudimu, rankų virpėjimu, pykinimu ir kt. JAV nuo socialinės fobijos kenčia 2-7% gyventojų. Tai labiau būdinga moterims, bet, priešingai nuo kitų, socialinės fobijos dažnos ir tarp vyrų. Socialinės fobijos prasideda vaikystėje arba paauglystėje ir daug kam asocijuojasi su gėda (Kagan et al., 1988). Viešas pažeminimas arba stresuojantis patyrimas gali išprovokuoti daugiau sunkumų (Barlow, 1988). Kai sutrikimas prasideda, pasveikimas be gydymo yra neįmanomas (Rush et al., 1998).

2.4. Panikos sutrikimas

Tai pasikartojantys panikos priepuoliai, kurie yra nesusiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis, dėl šios priežasties jų negalima prognozuoti. Sergant panikos sutrikimu, sumažėja tolerancija fiziniam krūviui, jo metu raumenyse pasigamina daugiau pieno rūgšties. Manoma, kad ši medžiaga skatina cheminės medžiagos noradrenalino išsiskyrimą smegenyse. Šio susirgimo metu galvos smegenyse pakinta ir kitų cheminių medžiagų apykaita: serotonino, dofamino, gama-amino sviesto rūgšties.

Šio sutrikimo simptomai: dusulys, galvos svaigimas, pykinimas, prakaitavimas, krūtinės skausmas, mirties baimė, odos paraudimas, dažnesnis pulsas, rankų drebėjimas, raumenų dilgčiojimai.

2.5. Reakcijos į sunkų ar užsitęsusį stresą Jos yra susijusios su prisitaikymo mechanizmų sutrikimu bei socialinės veiklos problemų atsiradimu. Stresogeninis poveikis arba ilgalaikės nemalonios aplinkybės yra pagrindiniai šių sutrikimų atsiradime.

2.6. Adaptacijos sutrikimai

Tai yra subjektyvaus distreso arba emocijų sutrikimo būsena, sukelianti socialinės veiklos ar įgūdžių sutrikimus. Ji pasireiškia prisitaikymo prie stresogeninių gyvenimo pokyčių bei įvykių laikotarpiu. Stresorius gali paveikti žmogaus socialinę aplinką, platesnes socialines asmenybės vertybes. Stresoriusgali taip pat paveikti žmogų, bet gali paliesti ir asmens artimus žmones bei bendruomenę. Yra skiriamos penkios normalios adaptacijos stadijos, esant pasikeitusioms gyvenimo sąlygoms bei aplinkybėms:

• Neigimas. Tai yra pasąmoninis gynybos mechanizmas, kuris padeda nematyti ir nepriimti tikrovės kokia ji yra ( su jos skaudžiais įvykiais). Šioje stadijoje kiekvienas žmogus tarsi stengiasi save apgauti, įsivaizduodamas, jog įvykę pasikeitimai nėra tokie jau baisūs.

• Pyktis. Iškyla klausimai: kodėl man taip atsitiko, kas dėl to yra kaltas. Kyla
teisėtas pyktis, kuris yra nukreipiamas į save, į kitą asmenį, į Dievą.

• Derėjimasis. Žmogus siekia ieškoti kelių situacijos pakeitimui, bandydamas sumažinti skaudžių pasikeitimų reikšmę, ieško, kas dar yra išlikę gero arba tiesiog kas atsirado naujo.

• Depresija. Kai žmogus supranta, kad situacija yra neišvengiama, kad pokyčiai egzistuoja, jį dažnai apima depresija, asmuo mažiau ima domėtis jį supančiu pasauliu, išgyvena liūdesį bei širdgėlą.

• Priėmimas. Asmuo susitaiko su pasikeitimais, ima ieškoti naujų galimybių, sutinka skaudinančius įvykius ramiai.

2.7. Somatoforminis sutrikimas

Tai yra susirgimas, kurio atsiradimui bei eigai svarbūs psichologiniai faktoriai. Jam išsivysčius, pacientas išsako daugybę somatinių skundų, primenančių tam tikras somatines ligas, tačiau iš tiesų su jomis nesusijusių. Reikalauja pakartotinių tyrimų, nepaisant gydytojo įrodinėjimų, kad simptomai neturi somatinio pagrindo. Šio sutrikimo simptomai:

 Nuolatiniai ligos ieškojimai;

 Nepasitikėjimas gydytojais;

 Pakartotinų tyrimų reikalavimas;

 Nuolatiniai skundai dėl skausmų;

 Nuolatiniai skundai dėl pykinimo;

 Nuolatiniai skundai dėl pilvo pūtimo;

 Nuolatiniai skundai dėl viduriavimo;

 Nuolatiniai skundai dėl kvėpavimo sutrikimų;

 Nuolatiniai skundai dėl dažno širdies plakimo;

 Nuolatiniai slundai dėl galvos svaigimo.

2.8. Hipochondrinis sutrikimas

Tai yra asmens susirūpinimas, kad jis serga sunkia ir progresuojančia somatine liga. Nuolatiniai somatiniai nusiskundimai, susirūpinimas savo sveikatos būkle, dėmesio koncentracija į kai kuriuos savo kūno organus, sistemas ir vidinius pojūčius.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1722 žodžiai iš 3440 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.