Psichikos sveikata ir psichikos ligos depresija
5 (100%) 1 vote

Psichikos sveikata ir psichikos ligos depresija

Įvadas

Kiekvienas žmogus kartkartėmis išgyvena depresinius jausmus, ypač netekties, nusivylimo ar įprasto gyvenimo pasikeitimo metu. Normaliai tokie jausmai yra trumpalaikiai ir netrikdo kasdieninei veiklai. Padeda paguoda, mylinčio asmens meilės parodymas ar aplinkos pakeitimas. Netgi ir tada, jei situacija, sukėlusi liūdesį, nesikeičia, paprastai vyksta adaptacija. Tačiau depresija yra gilus ir ilgalaikis išgyvenimas. Depresinis afektas – emocinė išraiška, išeinanti už paprasto liūdesio ribų. Jis yra lydimas mąstymo, elgesio ir biologinių funkcijų sutrikimų, kurie tampa daugiau ar mažiau autonomiški nuo bet kokių išgyvenimų, davusių jiems pradžią. Depresija yra diagnozuojama kaip klinikinis sindromas, kai grupė specifinių disfunkcijų yra konstatuojama kiekvienoje šių psichologinių sferų.

DEPRESIJA

Depresija [lot.depressio-prislėgtumas] – liguistas emocijų sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Jos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla. Depresija – vienas didžiausių psichikos sutrikimų. Depresija yra liūdesio ar dirglios nuotaikos periodas, kuomet sutrinka miegas ir pasikeičia apetitas, ryškėja anhedonija (nebesidomima reguliaria ir malonia veikla), sulėtėja ar pagreitėja psichomotorika, sunku susitelkti, jaučiamas nuovargis, beviltiškumas ir bejėgiškumas, kyla mintis nusižudyti, sutrinka įvairios funkcijos. Depresija – tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, energijos stoka, prislopinti judesiai ir kalba. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia ir savęs nuvertinimo, kaltumo idėjos. Depresija yra plačiai paplitęs sutrikimas, nurodoma, kad net 10 procentų visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, dažniau sutrikimas pasitaiko moterims.

Visiems pasitaiko prastos nuotaikos periodų, tačiau daugeliui bloga nuotaika praeina lygiai taip pat netikėtai kaip ir buvo užklupusi. Tai yra normalu. Bet yra nemažai žmonių, kurių bloga nuotaika trunka labai ilgai ir yra tokia gili, kad trukdo normaliai gyventi. Negana to, ima varginti nerimas, įkyrios mintys, nemiga. Ši būsena nepraeina nei po kelių dienų, nei po kelių savaičių. Negydoma ji gali tęstis metų metus, ligonio gyvenimą paversdama juodžiausia naktimi…

Depresiją patiria apie 25% visų žmonių. Ją gali sukelti įvairios priežastys: psichikos ar vidaus organų liga, psichinė trauma, išsekimas, senatviniai organizmo pakitimai. Dažniau depresija apima jautrios psichikos žmogų, ypač dėl protinio pervargimo arba per klimaksą, sergantį neuroze, lėtiniu alkoholizmu. Lengva neilgai trunkanti depresija vadinama distimija arba hipotimija. Depresijai gilėjant , ligonį dar labiau apima nerimas, neviltis, jis neranda sau vietos, rauda, blaškosi (tai nerimastinga, arba azituota, depresija). Kartais atvirkščiai, ligonis visiškai sustingsta, nustoja kalbėti, nereaguoja i aplinką (tai depresinis štuporas). Per depresiją ligonį paprastai kankina, slegia liūdesys. Dar sunkiau jam būna, kai apima ilgesys ir neviltis. Tuomet jis dažnai neturi noro gyventi, nieko daugiau nebesitiki, pamažu nyksta. Sunkios depresijos apimtas ligonis jaučia ne tik dvasinį, bet ir fizinį skausmą: jam gelia širdį spaudžia krutinę jis jaučiasi kaip sumuštas. Dėl depresijos aplinka atrodo pasikeitusi, nublankusi, ateitis nyki, gąsdinanti vien nemalonumais ir nelaimėmis. Ligonis prisimena vien liūdnus įvykius, pergalvoja savo klaidas, jį ypač slegia sunkus kaltės jausmas, apima nerimas ir baimė, kad už visa tai teks atsakyti ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Dėl sunkios depresijos ligonis pasidaro neveiklus, kartais visiškai nedarbingas. Neretai jis nerasdamas išeities bando nusižudyti. Depresijos apimtą žmogų paprastai kamuoja nemiga, pablogėja apetitas, ima skaudėti galvą, skrandį. Ypač blogai ligonis jaučiasi rytais. Kai būna užmaskuota depresija, ligonis iš pradžių jaučia nesamos ligos požymių tik vėliau pablogėja jo nuotaika, apima nerimas. Ilgiau trunka ir būna sunkesne depresija, kilusi dėl senatvinių pakitimų. Įtarus depresiją reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją psichiatrą arba psichologą. Dauguma sergančiųjų depresija niekada nesikreipia į specialistus. Pirminės sveikatos priežiūros gydytojai iš 2500 aptarnaujamų gyventojų 20 %, t.y. 500 asmenų, nustato depresijas. Depresija laiku nediagnozuojama todėl, kad dauguma pacientų, kurie kreipiasi į gydytoją, skundžiasi somatiniais simptomais be to jie dažnai serga somatinėmis ligomis, yra senyvi, dalį ligonių sudaro moterys po gimdymo.

Depresiją diagnozuoja tiktai gydytojas. Be to, nereikia pamiršti, kad depresija pasireiškia ne visais čia minėtais požymiais. Tikimybę susirgti depresija turi vidutiniškai kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras. Taip pat nustatyta, kad tik nedidelė dalis sergančiųjų depresija (20-25%) kreipiasi į gydytojus ir yra gydomi.

Negydoma arba netinkamai gydoma depresija žaloja ligonio mintis, jausmus, fizinę sveikatą, elgesį, sunkina jo santykius su šeima ir artimaisiais. Žmogus, laikui bėgant, gali tapti nedarbingas ar prarasti darbą. Depresija užkrauna ir didžiulę ekonominę naštą ant visuomenės pečių.

Laiku pradėjus gydyti, žmogus
greičiau pasveiksta, liga neprogresuoja, netampa lėtinė, sumažėja nusižudymo tikimybė, nes išnyksta slogios mintys, sumažėja ligos pasikartojimo tikimybė, pagerėja darbingumas ir gyvenimo kokybė. Depresija – tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas. Tai liga, kuri diena po dienos veikia Jūsų mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga. Tai labai svarbu suprasti ir ligoniui, ir jį supantiems žmonėms.

Dažnai pats sergantysis depresijos simptomus priskiria valios trūkumui, tinginystei, charakterio silpnumui, o aplinkiniai tikisi, kad jis „suims save į rankas“, pažvalės. Tokie reikalavimai ir viltys beprasmiai.

Sergant depresija, Tikėtis, kad depresiškas žmogus savaime „išsikapstys“ iš tos būklės, kurią sukelia nenormaliai pakitęs serotonino balansas smegenyse, tiek pat vilčių kaip tikėtis, jog diabetikas pats įveiks insulino stoką. Vis daugiau sužinant apie šią ligą, galbūt, keisis ir aplinkinių požiūris į sergančiuosius depresija. Depresija – nuotaikos sutrikimas, kai be aiškios priežasties dvi ar daugiau savaičių žmogų kankina prislėgta nuotaika, liguisti nevertingumo, kaltės jausmai, miego sutrikimai, sulėtėjęs motorinis aktyvumas ar ažituotas elgesys. Tuomet sumažėja domėjimasis ir pasitenkinimas bet kokia veikla.

DEPRESIJA PO GIMDYMO

Senai pastebėta, kad kūdikio gimimas gali atnešti ne tik laimę – moteris gali patirti ir pogimdyminę depresiją. Statistika rodo, jog devyni procentai moterų nėštumo metu patiria depresiją. Apie 70 proc. moterų nėštumo metu skundžiasi ypač blogos nuotaikos epizodais, tačiau tik apie 10-16 proc. iš jų yra nustatyti didžiosios depresijos kriterijai. Depresijos simptomų sunkumas keičiasi nėštumo metu. Pikas stebimas pirmąjį nėštumo trimestrą, per antrą nėštumo trimestrą nusiskundimai sumažėja ir vėl pradeda sunkėti trečio trimestro metu. Atliktos studijos įrodė, kad 12-16 proc. pagimdžiusių moterų pasireiškia pogimdyminės depresijos epizodas, o paauglėms motinoms šis skaičius siekia iki 26 proc.

Tuo metu, kai aplinkiniai džiaugiasi kūdikio gimimu, jo mamai norisi verkti, ji išgyvena liūdesį. Tokia savijauta moterį dažniausiai lygi pirmąjį mėnesį po gimdymo. Pogimdyminė depresija nustatoma tuomet, kai depresijos simptomai kartojasi kelias savaites tęstinai. Beje, nuotaikos pablogėjimą po gimdymo lemia ir hormonų pusiausvyros sutrikimai: 50- 85 procentai kūdikio sulaukusių moterų hormonų pusiausvyros sutrikimai sukelia tik lengvą reakciją- vadinamą motinystės melancholiją . Labai sunki būsena – psichozė – nustatoma tik 0.1-0.2% motinų. Ar moteris po gimdymo aptirs depresiją lemia ne tik fiziologiniai veiksniai, bet ir psichologiniai. Jei anksčiau ji buvo patyrusi depresiją, panikos ar baimės sutrikimus, labiau tikėtina, kad po gimdymo jos būsena bus blogesnė ( atsiras nuotaikos sutrikimų), nei tų moterų, kurios nieko panašaus nepatyrė anksčiau. Svarbu ir visas psichologinis moters vystymasis- rizika kyla toms jaunoms moterims, kurios blogai sutaria su motina, artimu žmogumi, partneriu. Be to, svarbu, ar moteris pasitiki savimi. Jos būseną įtakoja ir tai, kad yra pastojusi neplanuotai. Pogimdyminės depresijos simptomai taip pat gali pasireikšti po aborto arba savaiminio nėštumo nutrūkimo.

Praeityje patirtas persileidimas, narkotikų ar alkoholio vartojimas irgi yra svarbūs veiksniai. Įtaka vaikui

Ankstyva tėvų šiluma ir teigiamos emocijos yra labai svarbios naujagimio elgsenai bei raidai. Depresijos apimta motina gali atsiriboti nuo naujagimio, nesirūpinti juo, nesuvokti vaiko poreikių. Motinos įtaka vaikui gali išryškėti vėliau. Persirgusių depresija motinų vaikai yra labiau negatyvūs jų atžvilgiu, kaprizingesni, ryškesni jų pažinimo trūkumai lyginant su sveikų motinų vaikais.

POGIMDYMINIS MOTINYSTĖS LIŪDESYS

Pogimdyminis motinystės liūdesys pasitaiko 50-80 proc. pagimdžiusių moterų. Jai būdingi tokie simptomai, kaip bloga, liūdna nuotaika, padidėjęs nerimas, dirglumas. Šie epizodai gali būti ir laikotarpiu, kai moteris jaučiasi gerai. Gali pasireikšti kartu ir miego sutrikimai. Simptomai dažniausiai prasideda 3-4 dieną po gimdymo, būklė pablogėja per 5-7 dienas. Visi negalavimai praeina per 12 dienų. Jeigu visi šie simptomai užsitęsia ilgiau nei 2 savaites, būtina kreiptis į medikus pagalbos, nes apytikriai 1 iš 5 moterų, kuriai pasireiškia pogimdyminio motinystės liūdesio simptomai, išsivysto didžioji pogimdyminė depresija.

POGIMDYMINĖ PSICHOZĖ

Pogimdyminė psichozė yra reta būsena, kuri pasireiškia apytikriai 1-2 iš 1000 pagimdžiusių moterų. Pradžia gali būti ypač staigi ir dramatiška, praėjus tik 48-72 valandoms po gimdymo. Nors daugumai moterų psichozės simptomai išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo. Ankstyvieji simptomai – didelis nuovargis, dirglumas, miego sutrikimas. Dažniausiai pogimdyminė psichozė išsivysto greitai ir charakterizuojama depresiška ar ypač pakilia nuotaika, elgesio sutrikimu, emocijų labilumu, atsiradusiais kliedesiais ir haliucinacijomis. Psichozės metu yra didelis pavojus, kad moteris gali nusižudyti ir nužudyti savo kūdikį. Dėl to šias moteris būtina hospitalizuoti.

RIZIKOS FAKTORIAI

Biologiniai rizikos faktoriai, kurie turi įtakos pogimdyminės depresijos išsivystymui:

Anamnezėje depresijos epizodai ankstesnių gimdymų ar
pogimdyminių periodų metu. Tokioms moterims rizika, kad pasikartos depresijos epizodai vėlesnių nėštumų metu, padidėja nuo 50 iki 62 proc.

Depresija anamnezėje. 30 proc. moterų, kurioms yra buvęs depresijos epizodas, gali išsivystyti pogimdyminė depresija.

Depresija tarp kraujo giminių. Tokioms moterims didesnė pogimdyminės depresijos pasireiškimo rizika, kurios eiga taip pat gali būti sunkesnė.

Yra keletas psichosocialinių rizikos faktorių, kurie turi įtakos pogimdyminės depresijos pasireiškimui. Tai – sunki socialinė padėtis, nepalankūs gyvenimo įvykiai, šeimyninė nesantaika, ambivalentiški jausmai nėštumo atžvilgiu.

APIBENDRINIMAS

Yra paskaičiuota, jog apie 40 proc. gimdymų JAV komplikuojasi įvairaus laipsnio pogimdyminiais nuotaikų sutrikimais. Nors motinystės liūdesio epizodai pasireiškia nuo 40 iki 80 proc. gimdžiusių, tačiau gydytojai, ir pacientės dažniausiai tai vertina kaip normalų fenomeną. Pogimdyminių sutrikimų spektras labai įvairus – nuo lengvo iki ypač sunkaus laipsnio. Reikėtų pažymėti, kad dauguma pacienčių kenčia nuo šių simptomų ilgiau nei 6 mėnesius, jeigu depresija negydoma, apie 25 proc. moterų gali sirgti depresija ilgiau nei metus. Persirgus pogimdymine depresija, išlieka didelis pavojus simptomų pasireiškimui po kito gimdymo.

Tradicinis posakis „palaukim ir pamatysim“ tinka tik moterims, kurioms pasireiškia motinystės liūdesio epizodai po gimdymo ar yra maža pogimdyminės depresijos rizika.

DEPRESIJA IR SAVIŽUDYBĖ

Pasak psichiatro A.Navicko, sunkia depresija serga 1-2 proc. žmonių, o vidutine ir lengva – 10-15 proc. kas dešimta depresijų turi sezoninį pobūdį – tačiau paryškėja nebūtinai rudenį ar žiemą, kartais – pačiu gražiausiu metų laiku. Daugelis depresija sergančių žmonių nesiryžta pasakoti apie negalavimą artimiesiems, draugams. Nesikreipia į gydytojus, tuo labiau psichiatrus, o tylomis kenčia. Su depresijomis tyrinėtojai sieja nemažą dalį savižudybių.

Ligoniams, sergantiems ir depresija, ir alkoholizmu, savižudiškas elgesys pasireiškia dažniausiai, palyginti su kitais psichikos sutrikimais. Bandymo nusižudyti rizika ligoniams, priklausomiems nuo alkoholio, yra 60-120 kartų didesnė, palyginti su nepiktnaudžiaujančiaisiais alkoholiu, o pagrindinis veiksnys, koreliuojantis su tuo, ar depresiški pacientai bandymą nusižudyti įvykdo iki galo, yra kartu pasireiškiantis piktnaudžiavimas alkoholiu. Paprastai prieš bandydami nusižudyti sergantys depresija ligoniai vartoja alkoholio.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1938 žodžiai iš 6297 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.