Psichikos sveikatos priežiūra lr nepilnamečių nepakaltinamumo samprata
5 (100%) 1 vote

Psichikos sveikatos priežiūra lr nepilnamečių nepakaltinamumo samprata

11213141



Psichikos sveikatos priežiūra Lietuvos Respublikoje.

Nepilnamečių nepakaltinamumo samprata

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………3

1. Psichikos sveikatos samprata Lietuvoje………………………………………………………4

1.1. Valstybinio psichikos sveikatos centro funkcijos ir tikslai……………………..5

1.2. Nepilnamečių psichinės sveikatos strategija………………………………………….7

2. Nepilnamečių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės………………………….10

3. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu……………………………………………………11

4. Psichiškai nesveikas nepilnametis…………………………………………………………….13

5. Nepilnamečių nepakaltinamumas dėl psichinės ligos………………………………….14

6. Priverčiamosios medicinos priemonės psichikos ligoniams…………………………16

Išvados……………………………………………………………………………………………………..17

Literatūra………………………………………………………………………………………………….18

ĮVADAS

Lietuvos visuomenė bręsta ir bręsdama renkasi savo kelią pasaulyje, Europoje, čia savo namuose. Kartu toji visuomenė kasdien susiduria su naujomis, kartais netikėtai aštriai išryškėjančiomis problemomis ir naujomis sau pareigomis.

Brandi visuomenė, bandanti modifikuoti savo idealus, iki šiol paremtus daugiausia patriotiniu išdidumu, dabar turi siekti ir moralinio, ir etinio išdidumo, taip artimiau prisitaikydama prie savo narių skirtybių ir bendrumo. Todėl savo veikloje, audringai besiverždami į neužkariautas laisvosios rinkos platumas, ji neturėtų pamiršti sąvokų globa, psichikos sveikata, nepilnamečių nepakaltinamumas, atsakomybė, socialinė integracija.

Pasaulis daug seniau nei mes susidūrė su šiomis problemomis ir per ilgesnį laiką sukūrė daug teisinių ir socialinių instrumentų joms įveikti. Štai bent keletas iš jų: Žmogaus teisių konvencija, Vaiko teisių konvencija, Socialinė chartija ir kt.

Vyriausybė per mažai skiria dėmesio vaikų problemoms, sėkmingai mažina programų, skirtų vaikų poreikiams tenkinti, išlaidas. Tai labai trumparegiškas požiūris į vaikų problemas ir jų psichikos sveikatą.

Pastaruoju metu dėl pablogėjusių materialinių bei socialinių gyvenimo sąlygų, deformuojasi šeimos dorovė, mažėja vaikų saugumas. Vis daugėja socialiai ir pedagogiškai apleistų su psichine negalia vaikų. Lietuvoje gyvena 12912 vaikų iki 15 metų, turinčių medicinos įstaigų pripažintą invalidumą (apie 1,62proc. visų vaikų). Dalis šių paliktų, apleistų vaikų patenka į specialiąsias įstaigas, bet taip dažniausiai tampa izoliuotais nuo visuomenės. Todėl mūsų visuomenei reikia apsaugoti savo vaikus nuo smurto ir prievartos, nuo psichikos sveikatos problemų. Taip pat Lietuvos žmonės turi įveikti nuostatas, sprendžiant visuomenės problemas, kai pažeidžiamos ,,kitokių“ žmonių prigimtinės teisės.

Šiame savarankiškame darbe apžvelgsime psichikos sveikatos priežiūros Lietuvoje ir nepilnamečių nepakaltinamumo su psichine negalia sampratą ir tvarką.

Tikslas:

1. Susipažinti su psichikos sveikatos priežiūra Lietuvoje.

2. Išnagrinėti nepilnamečių (turinčių psichikos problemų) nepakaltinamumo sampratą.

Uždaviniai:

1. Aptarti Lietuvos Respublikos psichinės sveikatos sistemos sampratą, struktūrą, funkcijas ir tikslus.

2. Išanalizuoti nepilnamečių su psichine negalia atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės .

3. Išnagrinėti priverčiamųjų priemonių taikymą psichikos ligoniams.

Darbo metodas:

Literatūros analizė

1. Psichikos sveikatos samprata Lietuvoje

Psichikos sveikata – viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Tai sudėtinė asmens sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus. Stiprios psichikos žmonės lengviau negu kiti įveikia stresus, produktyviau dirba ir duoda daugiau naudos visuomenei, o psichikos ir nervų ligos trukdo žmogui patirti gyvenimo pilnatvę. Psichikos sveikata yra mūsų gyvenimo dalis. Dėl įvairių priežasčių kiekvieno iš mūsų dvasinė savijauta gali pablogėti, todėl turime būti tam pasirengę.

Lietuvoje tik dabar pradedame suvokti, kad psichikos sveikata – tai viena iš svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, ir kad šios problemos turi būti civilizuotai sprendžiamos ne psichiatrijos įstaigose, o atviroje visuomenėje, dalyvaujant kiekvienam piliečiui.

Padėdami psichikos sutrikimų turintiems žmonėms grįžti visuomenę, kartu padėtume dvasiškai sveikti kiekvienas sau ir plačiajai visuomenei, kuri iki šiol yra apimta bejėgiškumo, pasyvumo ir nepakantos kitokiems žmonėms. Lietuva vis dar pirmauja Europoje ir pasaulyje savižudybių skaičiumi, daug mūsų piliečių kenčia nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotikams.

Psichikos sveikata – tai nėra vien psichikos ligos nebuvimas. Didžiausia valstybės problema yra ne keli procentai
žmonių, kurie serga psichikos ligomis, o plačioji visuomenė, kurios dvasinė sveikata yra pažeista. Todėl psichikos sveikata yra kiekvieno mūsų rūpestis (Visuomenės sveikatos ugdymo ir ryšių su visuomene skyriaus psichologė Lina Bumblytė).

Pasaulio Sveikatos Organizacija akcentuoja, kad yra žmonių teisių pažeidimai psichiatrijos ligoninėse ir globos įstaigose, nepakankami išvystytas bendruomenės psichikos sveikatos tarnybų tinklas, nelanksti sveikatos draudimo ir socialinių paslaugų sistema.

1.1. Valstybinio psichikos sveikatos centro funkcijos ir tikslai

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, o taip pat ir kitus, susijusius su psichikos sveikata, atsižvelgdama į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, siekdama, kad psichikos sveikatos priežiūra būtų maksimaliai efektyvi, paremta tarpsektoriniu ir daugiadisciplininiu principais.

1999m. įsteigė Valstybinį psichikos sveikatos centrą, šiuo metu įeina į Valstybinės Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos sudėtį.

Valstybinis psichikos sveikatos centras (VPSC) – valstybinė, biudžetinė sveikatos priežiūros įstaiga, organizuojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą psichikos sveikatos priežiūros politikos ir strategijos įgyvendinimą.

VPSC, koordinuodamas Valstybinės psichikos ligų profilaktikos programos įgyvendinimą dalyvauja psichikos sveikatos priežiūros reformos vykdyme respublikoje, akcentuojant pirminės ambulatorinės grandies svarbą.

VPSC psichikos sveikatos centrams kaip ir kitoms psichikos sveikatos priežiūros įstaigoms teikia mokslinę, metodinę, praktinę pagalbą.

VPSC koordinuodamas Valstybės alkoholio kontrolės programos bei Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos vykdymą sprendžia problemas, kylančias dėl minėtų medžiagų, organizuoja priklausomybės ligų prevenciją.

VPSC renka, sistemina ir analizuoja duomenis apie psichikos ligas, savižudybes bei teikia pasiūlymus Valstybės valdymo ar savivaldos institucijoms.

VPSCrengia ar dalyvauja rengiant teisės aktus bei kitus dokumentus psichikos sveikatos priežiūros klausimais. Bendradarbiaudamas su tarptautinėmis bei Lietuvos Respublikos nevyriausybinėmis organizacijomis rengdamas seminarus, vykdo edukacinę ir švietėjišką veiklą tokiu būdu ugdydamas šalies gyventojų sveikos gyvensenos įgūdžius.

Valstybinio psichikos sveikatos centro funkcijos:

• dalyvauja psichikos sveikatos profilaktikos programoje ir koordinuoja jos įgyvendinimą;

• dalyvauja įgyvendinant valstybės alkoholio, tabako, narkotikų prevencines programas;

• teikia psichikos sveikatos priežiūros centrų plėtojimo pasiūlymus apskričių ir savivaldybių valdymo institucijoms;

• atlieka psichikos ligų, alkoholizmo, narkomanijos ir kitų priklausomybės ligų epidemiologinius duomenis, teikia siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai;

• tobulina ir siūlo psichologinės reabilitacijos įgyvendinimo priemones;

• organizuoja psichikos ir priklausomybės ligų prevenciją, palaiko ryšius su visuomeninėmis organizacijomis;

• rengia seminarus psichikos sveikatos klausimais;

• teikia informaciją šalies gyventojams apie sveiką gyvenseną ir psichikos higieną, konsultuoja gydymo ir kitais klausimais į VPSC besikreipiančius asmenis;

• leidžia švietėjiško pobūdžio leidinius psichikos sveikatos temomis.

Valstybinio psichikos sveikatos centro tikslai:

• organizuoti LR Vyriausybės nustatytą visuomenės psichikos sveikatos priežiūros politikos ir strategijos įgyvendinimą;

• rinkti ir analizuoti duomenis apie psichikos ligų , galinčių sukelti reiškinių paplitimą tarp gyventojų, teikti Sveikatos apsaugos ministerijai analizės išvadas ir pasiūlymus psichikos sveikatai gerinti;

• koordinuoti visuomenės sveikatos priežiūrą;

• ugdyti šalies gyventojų sveikos gyvensenos įgūdžius, stiprinti psichikos sveikatą socialinėmis, ekonominėmis, teisinėmis ir visuomeninėmis priemonėmis. (Valstybinis psichikos sveikatos centras)

1.2. Nepilnamečių psichinės sveikatos strategija

Vaiko Raidos Centras domisi Vaikų ir Paauglių Psichinės Sveikatos Strategijos kūrimu. Čia taip pat susiduriama su bendradarbiavimo problema. Pateikiama keletas modelių, kaip turėtų vykti tarpžinybinis bendradarbiavimas.

Šalyje nėra vieningos strategijos, kuri numatytų atskirų tiek valstybinių, tiek nevyriausybinių organizacijų pareigas bei funkcijas. Nėra aišku, kaip jos turėtų tarpusavyje bendradarbiauti. Tarpžinybinio bendradarbiavimo projektai parodė, jog reikalingas ne tik pasidalinimas informacija, bet ir aiški valstybės pozicija, kuria remiantis būtų galima formuoti nacionalines, vietos savivaldybių ir organizacijų programas.Šiuo metu Lietuvoje vykdoma nemažai atskirų projektų, nukreiptų į vaikų socialinių, psichologinių problemų sprendimą. Tačiau kol kas, tai pavienės iniciatyvos, kurioms trūksta pagrindo po kojomis – tai valstybinės vaikų ir paauglių psichikos sveikatos strategijos. Svarbu, kad psichikos sveikata nebūtų suvokiama siaurai – tik kaip medicininės sferos rūpestis. Šioje programoje vaikų ir paauglių psichikos sveikata suvokiama kaip socialinių, psichologinių, ekonominių faktorių, įtakojančių žmogaus gyvenimą, visuma.

Atskirai vykdomų projektų rezultatas –
intensyvėjantis tarpžinybinis bendradarbiavimas, sprendžiant pačius įvairiausius klausimus, susijusius su vaikais ir paaugliais. Tačiau čia ir vėl susiduriama su problema, kad vien žinybų geranoriškumo dažnai nepakanka, o valstybinės strategijos nėra.

Kalbant apie bendradarbiavimą su policija, nutarta, kad į bendradarbiavimo komandą turi įeiti pagrindinių tarnybų, dirbančiais su vaikais, atstovai. Buvo pasiūlyta keletas visų tarnybų bendradarbiavimo modelių.

Sveikatos priežiūros tarnybos turėtų ginti vaikų, patyrusių smurtą ir prievartą interesus. Tačiau pagalbą taip pat turėti gauti smurto ir prievartos kaltininkai, sugebantys atskleisti savo priedermę, tėvai bei motinos, pilni pykčio ir pagiežos paaugliai ir jaunuoliai, alkoholio ar narkotikų nelaisvėn pakliuvę piliečiai.

2. Nepilnamečių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, teismo pripažintu kaltu nusikaltimo padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo.

Bet kuri atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis galima tik tuomet, kai teismas pripažįsta asmenį, padariusį nusikaltimą, kaltu. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejų negalima tapatinti su atleidimu nuo bausmės, nes šiuo atveju asmeniui nuosprendžiu paskiriama bausmė, o po to jis atleidžiamas nuo visos ar dalies paskirtosios bausmės atlikimo. Tuo tarpu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju asmuo atleidžiamas nuo visų pasekmių, sudarančių baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys pagal savo turinį klasifikuojamos į sąlygines ir besąlygines. Besąlyginės yra tos atleidimo rūšys, po kurių pritaikymo laikomasi nuomonės, kad baudžiamieji teisiniai santykiai dėl padaryto nusikaltimo baigėsi, o asmuo, padaręs šį nusikaltimą, vėliau nebebus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tai patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis (BK 49 STR.), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą (BK 51 str.) ir nepilnamečių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir priverčiamųjų auklėjimo pobūdžio priemonių paskyrimas (BK 52 str.). Sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 53 str.), kurį taikydamas įstatymas numato bandomąjį laikotarpį.

Asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant įstatyme numatytiems pagrindams.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra reikšmingas baudžiamosios teisės institutas, nes juo remiantis realizuojami humanizmo, atsakomybės individualizavimo ir teisingumo principai.

Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir priverčiamųjų auklėjamojo pobūdžio priemonių paskyrimas (BK 52 str.) – tai besąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai teismas pirmą kartą padariusiam nesunkų nusikaltimą nepilnamečiui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiria priverčiamąją auklėjamojo pobūdžio priemonę.

Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant priverčiamąją auklėjamojo pobūdžio priemonę yra bes1ąlyginė atleidimo rūšis, nes jei nepilnametis nevykdo arba netinkamai vykdo paskirtą priverčiamąją auklėjamojo pobūdžio priemonę, tai teismas gali ją pakeisti tik griežtesne tokio pobūdžio priemone.

Atleidimas nuo bausmės dėl ligos (BK 57 str.) – tai besąlyginio atleidimo nuo bausmės atlikimo rūšis, kai nuteistasis atleidžiamas nuo visos ar tam tikros bausmės dalies atlikimo dėl sunkios nepagydomos ligos (1. p.334 – 407).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 str. 3 d. Nustatyta, kad vaikui už nuolatinius ir piktybinius teisėtvarkos pažeidimus, taip pat už pavojingos ( nusikalstamos ) veikos padarymą, jeigu dėl jo amžiaus, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalima taikyti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos priverčiamosios auklėjimo poveikio (drausminimo) priemonės. Įstatymas numato įspėjimą, įpareigojimą viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį, atidavimą tėvų ar kitų asmenų priežiūrai pagal laidavimą, namų priežiūrą, atidavimą į specialiąją auklėjimo ir drausmės įstaigą bei kitas įstatymų numatytas priemones. Jų konkrečias rūšis, terminus,, taikymo ir vykdymo tvarką turi nustatyti įstatymai it kiti teisės aktai. Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, kuris numatytų alternatyvių poveikio priemonių nepilnamečiams taikymo tvarką (3. p. 24).

3. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu

2.10 STRAIPSNIS

1. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa .

Šio straipsnio dalyje yra nurodoma du medicininiai asmens pripažinimo neveiksniu kriterijai. Pirmas iš jų – tai asmens psichikos liga ar silpnaprotystė. Šiuos faktus gali nustatyti tik teismo psichiatrinė ekspertizė, todėl tokiose bylose teismas privalo ją skirti, kad išsiaiškintų, asmuo serga psichikos liga ar yra silpnaprotis. Antras kriterijus – asmens galėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos
kuris psichikos sutrikimas ir psichikos ligos forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Tik kai psichikos sutrikimas ar silpnaprotystė yra tokios formos, kad dėl jų negalima suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, galima pripažinti asmenį neveiksniu. Į klausimą, ar asmuo gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, taip pat turi būti atsakyta teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoje. Tačiau pripažinti asmenį neveiksniu atsižvelgdamas į teismo ekspertizės išvadą gali tik teismas. Todėl eksperto negalima klausti, asmuo yra veiksnus ar ne. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 283 – 288 STR.).

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 2214 žodžiai iš 4217 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.