Psichoanalitikų ir humanistinės krypties atstovų požiūris į asmenybę
5 (100%) 1 vote

Psichoanalitikų ir humanistinės krypties atstovų požiūris į asmenybę

11

Įžanga

Savo darbe aš bandžiau apžvelgti keleto psichologų požiūrį į asmenybę.Kiek gyvuoja domėjimasis žmogumi,tiek ir skirtingų nuomonių apie asmenybę mes galime rasti. Kiekvienas požiūris,kiekviena mintis atskleidžia daug įdomių idejų,priverčia mus domėtis tiriama tema. Mano darbe skaitytojas galės susipažinti su trumpu keleto autorių požiūriu į asmenybę pristatymu: čia rasite psichoanalitikų Dž.Gilfordo, Z.Freudo, humanistų K.Rogerso, R.May bei kitų autorių nuomonę.

Žmogus yra ne tik biologinė, psichinė, bet ir socialinė būtybė. Daugelis biologinių bei psichinių žmogaus savybių gali būti perduodamos genetiškai, tačiau svarbiausi ir jam būdingiausi sociokultūriniai bruožai negali būti paveldimi, nors biologinės žmogaus organizacijos ypatybės kartais gali šiek tiek veikti ir žmogaus socialinę raidą.

Vis dėlto charakterio ir temperamento savybėmis domisi modernesnės bruožų teorijos kūrėjai. Tam tikrus tų savybių kompleksus jie vadina asmenybės bruožais. Aiškinama, kad asmenybės stuktūrą sudaro daugelis bruožų ir todėl galima pilniau atskleisti asmenybės vidinį turtingumą

Vienas bruožų ir faktorių teorijos kūrėjų R. Ketelas ( R. Kettell, 1965) bruožu laiko psichinį darinį (konstruktą), įgalinantį daryti išvadas dėl tolesnio elgesio. Tuo tarpu kitam šios teorijos kūrėjui Dž. Gilfordui (J. Guilford,1959), bruožas yra tai, kas skiria du individus. Jis suskirsto bruožus į septynias grupes ir sudaro tokią asmenybės struktūrą: jos pagrinde glūdi fiziologiniai ir morfologiniai bruožai. Su pirmaisiais siejasi poreikiai ir interesai, su antraisiais – gabumai ir temperamentas. Jų viršūnėje yra nuostatos.

Asmenybės struktūra pagal Dž. Gilfordą

Iš šios schemos matyti, kad asmenybės struktūrą sudaro ne tik charakterio ir temperamento bruožai, bet ir gabumų, organizmo ypatumai.

R. Ketelas išskyrė 16 porų pradinių – giluminių temperamenyo ir gabumų bruožų, panaudodamas matematinį faktorių analizės metodą. Tuos pradinius – giluminius bruožus jis pavadino faktoriais ir jiems diagnozuoti sukūrė aprašą ( inventarijų ) 16 PF (16 ASMENYBĖS FAKTORIŲ). Asmenybės bruožams pažinti dabar yra daug įvairių metodikų.

Vienas žymiausių bruožų teorijos autorių Gordonas Olportas, kartu su savo bendradarbiu parengė asmenybei diagnozuoti “Vertybių sklalę” , kurios pagrindu paimti Eduardo Šprangerio (E. Spranger, 1914) idealieji asmenybės tipai: teorinis, ekonominis, estetinis, politinis, religinis. Šių tipų diagnostika parodanti individualius skirtumus, t.y. individualias dispozicijas. Jis sako,kad jos turi savo hierarchiją: vienos jų yra kardinalinės-dominuojančios , pvz: donkichotas, narcizas, prometėjas ir pan., kitos – centrinės – pagrindinės, pvz: jautrumas, gyvumas, draugiškumas, ir pan., trečios – antraeilės (jų daug).

Šiuolaikinis anglų psichologas H. Aizenkas (H. Eysenck,1972) derina bruožų ir faktorių teorijos metodus su Hipokrato temperamento ir I. Pavlovo CNS tipologija. Bruožų klasifikacijos pagrindan ima keturis temperamento tipus, o konkrečius bruožus išskiria analizuodamas faktorius iš ekstraversijos ir introversijos, iš emocinio stabilumo ir neurotizmo požymių interkoreliacijų.

Štai keletas bruožų pavyzdžių:

v Melancholikas – suirzęs, baikštus, frigidiškas, nuobodus, pesimistiškas, santūrus, nedraugus, ramus;

v Cholerikas – jautrus, neramus, agresyvus, jaudrus, aikštingas, impulsyvus, optimistiškas, aktyvus;

v Flegmatikas – pasyvus, rūpestingas, apgalvojantis, taikus, savitvardus, patikimas, lygus, ramus;

v Sangvinikas – draugus, atviras, šnekus, ieškantis kontaktų, guvus, nerūpestingas, ieškantis patogumų, linkęs vadovauti.

Bruožų ir faktorių teorija gera tuo, kad įgalina visapusiškiau aprašyti asmenybę, parengti išsamias diagnostines metodikas.

Motyvacinės dinaminės teorijos

Visiškai kitaip į asmenybės struktūrą žiūri orginalių motyvacinių teorijų kūrėjai. Jiems asmenybė – veikli, dinamiška būtybė.

Dinaminės asmenybės teorijos pradininkas yra Zigmundas Froidas (S. Freud., gyv 1856 – 1939). Jis asmenybę sutapatina su žmogaus psichika, kuri susidedanti iš trijų lygių: pasąmonės, ikisąmonės ir sąmonės, taip pat iš trijų struktūros elementų, savotiškai perkertančių tuos lygius. Giliausiame pasąmonėje vykstantys procesai, potraukiai, kurių du esą svarbiausi – lytinis potraukis (libido) ir agresijos, griovimo potraukis, kartais dar vadinamas mirties potraukiu. Šie potraukiai sukelia ir reguliuoja žmogaus elgesį, gyvenimą. Aukštesnėje pakopoje yra “aš” (ego struktūra, aukščiausioje – “virš-aš” (superego). Aš būna tai sąmoningas, tai nesąmoningas. Virš-aš – visuomeninės sąmonės darinys, verčiantis asmenybę elgtis pagal visuomenės nustatytas normas, tačiau virš-aš gali būti visų trijų lygių (pasąmonės, ikisąmonės, sąmonės). Aš turįs realistiškai vertinti iš vidaus kylančius potraukius pagal išorės pasaulio reikalavimus. Todėl AŠ visada esti konfliktinėje būsenoje tarp Tai ir Virš-aš. Intensyvūs ar nuolatiniai konfliktai sukelia neurozes ar kitokius psichinius susirgimus. Jų terapija turi remtis vidinių kofliktų išsiaiškinimu, o tam padeda sapnų, svajonių, laisvų asociacijų diagnozė.

Psichoanalitinę asmenybę
tyrinėjo daug psichologų. Volmanas pateikia įdomų psichoanalitiko Z. Freudo sukurtos asmenybės struktūros paveikslą. Štai kaip jis atrodo.

Asmenybės struktūra pagal Z. Froidą

Z. Froido psichoanalitinė teorija kritikuojama dėl pasąmonės vaidmens pervertinimo asmenybės gyvenime, ypač dėl minėtų dviejų potraukių supriešinimo su visuomenės reikalavimų, moralės normų laikymusi. Jo terapiniai metodai pasirodė mažai efektyvūs, varginantys, nors dar yra psichologų ir psichoterapeutų, besivadovaujančių freudistine psichoanalize.

Asmenybės dinaminę prigimtį tyrinėjęs Kurtas Levinas sukūrė “jėgų lauko” teoriją (K.Lewin,1935). Individas visada esąs kokioje nors situacijoje, kuri jį veikia. Tai – laukas jėgų, nuo kurių priklauso individo elgesys. Pavyzdžiui, jį atstumia kokia nors užduotis, patraukia koks nors daiktas, nes objektai asmenybei yra valentingi (tarsi ją prie savęs “kviečia”, patraukia arba stumia). Objektai darosi valentingi, įgyja kviečiamąją galią, kai jie atitinka poreikius, siekius, tikslus. Žodžiu, situacijos ir poreikių, siekių, tikslų, sukelta įtampa sužadina “judesius gyvenimo erdvėje”, ir asmenybė veikia kaip vientisa visuma.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 951 žodžiai iš 2961 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.