Psichologijos medžiaga
5 (100%) 1 vote

Psichologijos medžiaga

1121

Atmintis

Atminties procesai

Pirmus eksperimentinius atminties tyrimus XIX a. pabaigoje atliko H.Ebbinghaus. Pirmųjų atminties tyrimų pagrindu buvo sugriauta atminties kaip vaško lentelės koncepcija (sukurta Platono), kurioje teigiama kad mintys ir jutimai įsispaudžia atmintyje kaip vaškinėje lentelėje. H.Ebbinghaus darė bandymus pats su savimi ir nustatė kiekybinius beprasmių skiemenų sekos įsiminimo, laikymo atmintyje, atsiminimo ir užmiršimo dėsnius. Jis nustatė, kad egzistuoja ryšys tarp pirmojo mokymosi laiko ir vėlesnio atgaminimo, atrado užmiršimo kreivę, kuri demonstruoja, kad užmiršimas vyksta ne tiesiškai -iš pradžių jis staigus, po to lėtėja.

Atmintis – tai individo gebėjimas įsiminti, sisteminti, išlaikyti tai, kas patirta (t.y. patyrimo istoriją) ir prireikus vėl grąžinti šią informaciją į sąmonę, ja remtis mąstant ir elgiantis.

Pagrindiniai atminties procesai yra:

Įsiminimas;

Saugojimas (laikymas) atmintyje;

Atsiminimas;

Įsiminimo metu patyrimo medžiaga yra transformuojama į tokią formą (nervinius impulsus), kurioje galėtų būti saugoma atmintyje ir jau transformuota padedama į atmintį. Pagal įsiminimo procesų vietą veiklos struktūroje, įsiminimas yra skirstomas į valingą (kai žmogus tikslingai, pasitelkęs mąstymą, dėmesį, valios pastangas, stengiasi įsiminti įvairius stimulus, įvykius, vaizdus, mintis, judesius ir t.t.) ir nevalingą (kai neturima tikslo įsiminti kokią nors medžiagą ir atmintis atlieka kitiems objektams skirtas operacijas) įsiminimą.

Saugojimas atmintyje – tai suvoktos informacijos ilgai trunkantis laikymas.

Atsiminimas – tai atmintyje laikomos informacijos paieškų ir atgaivinimo procesas. Prireikus (o kartais ir spontaniškai) mes paimame informaciją iš saugyklos, ji vėl patenka į mūsų sąmonės lauką, yra atsimenama tarsi vėl būtų atgaminamas patyrimas. Atsiminimas gali būti valingas ir vykti be valios pastangų.

Užmiršimas kartais taipogi įvardinamas kaip atminties procesas (lygis). Užmiršimas – tai negalėjimas atsiminti to, kas buvo įsiminta ar išmokta. Dažnai atsitinka, kad užmirštama tik konkreti medžiagos forma, bet jos turinys, kuris yra reikšmingas žmogui, kokybiškai pakeičiamas ir yra įtraukiamas į jo patirtį.

Priklausomai nuo jutimo organų, kuriais buvo gauta informacija, ir šios medžiagos turinio yra išskiriamos keturios atminties rūšys:

Motorinė (judesių) atmintis – judesių, jų sistemų įsiminimas, išlaikymas ir atgaminimas.

Emocinė atmintis– patirtų jausmų, emocinių būsenų, išgyvenimų įsiminimas, laikymas atmintyje ir atgaminimas;

Vaizdinė atmintis– informacijos įsiminimas, laikymas ir atsiminimas vaizdinių pavidalu. Vaizdinys yra šiuo metu nesuvokiamo objekto vaizdas.

Žodinė-loginė (verbalinė) atmintis– žodžių, sąvokų, teiginių ir jų grupių įsiminimas, išlaikymas ir atgaminimas. Žodinei-loginei atminčiai yra būdingas sudėtingas medžiagos perkodavimas, susijęs su esminės informacijos apibendrinimu ir atsiribojimu nuo neesminių detalių. Dėl šios priežasties žmogus įsimena plačios medžiagos, gautos iš žodinių pranešimų, skaitomų knygų, turinį, tačiau tuo pat metu yra visiškai nepajėgus atmintyje išlaikyti jos raidinę-žodinę išraišką.

Atminties struktūros: informacijos apdorojimo sistema

Atkinsonas ir Shiffrinas pasiūlė atminties modelį, kuriame skiriami trys atminties komponentai:

Jutiminė atmintis;

Trumpalaikė atmintis;

Ilgalaikė atmintis.

1) Jutiminėje atmintyje labai trumpą laiką laikoma jutimo organų perduota ir jutimiškai apdorota (t.y. suvokta) informacija. Jutiminės atminties funkcija – išlaikyti informaciją laikotarpiui, kurio pakaktų, kad aukštesnieji smegenų centrai “nuspręstų”, ar šis stimulas yra vertas dėmesio, ar ne.

2) Trumpalaikėje atmintyje dėmesio verti duomenys iš jutimo organų ir ilgalaikės atminties yra trumpam fiksuojami ir operatyviai pertvarkomi (koduojami). Trumpalaikė atmintis yra informacijos laikymas sąmonės lauke. Ši atmintis nuo jutiminės skiriasi ilgesniu informacijos išlaikymu (be kartojimų išlaikoma iki 10-20s, kitų autorių nuomone net iki 30s). Biologinis trumpalaikės atminties pagrindas yra elektriniai pakitimai, vykstantys nervinėse ląstelėse.

Trumpalaikėje atmintyje vienu metu gali būti laikomi 7 ± 2 simboliai (“magiškasis septynetas plius minus du” J.Miller, 1956). Tad čia esanti informacija tik preliminariai yra sutvarkoma (užkoduojama), nes reikalinga vieta naujai, iš jutiminės atminties ateinančiai informacijai. Aktyvaus kartojimo (paprastai vidine kalba) dėka informacija iš trumpalaikės atminties pereina į ilgalaikę atmintį. Beje, ji bet kada gali būti grąžinta į trumpalaikę atmintį, panaudota mąstymo operacijoms ir vėl patalpinta į ilgalaikę atmintį, tik jau naujame kontekste.

Kad informacija būtų išsaugoma ilgalaikėje atmintyje, vien kartojimo nepakanka. Mes informaciją trumpalaikėje atmintyje užkoduojame. Informacija gali būti apdorojama nevalingai (informacija apdorojama be pastangų, jos neįsisąmoninant. Pvz.: gimtosios kalbos žodžių reikšmė įsidėmima automatiškai) ir valingai (kai kuriai informacijai koduoti ir išlaikyti reikia pastangų ir dėmesio. Tada mes sąmoningai ją kartojame arba pertvarkome (įprasminame)). Informacija valingai gali būti koduojama:

Pagal prasmę:
apdorodami žodinę informaciją, kad ją galima būtų išlaikyti, paprastai koduojame jos prasmę. Pvz.: siejame ją su tuo, kas jau žinoma, arba su tuo, ką įsivaizduojame. Ar girdėsime “prokuroras eina” ar “pro kur oras eina”, priklauso nuo konteksto ir nuo mūsų patirties. Mes prisimename ne visiškai tiksliai – prisimename tai, ką užkodavome. Mokydamiesi egzaminui galite prisiminti savo užrašus, bet ne pačią paskaitą, nes skaitant arba klausant pasakojimo, protas kuria to įvykio modelį, kurį vėliau ir prisimename.

Vaizdiniais (regimasis kodavimas): atsiminti konkrečius daiktavardžius padeda ne tik prasmės, bet ir to daikto vaizdinis kodavimas. Žmonės, kurie susidaro ryškius atsimenamos informacijos vaizdus, geriau ją atsimena. Kita vertus, geriau atsimename tuos žodžius, kuriuos lengviau įsivaizduoti, o ne abstrakčius, nevaizdingus žodžius.

3) Informaciją sutvarkant: sutvarkyta informacija atsimenama geriausiai. Informacija gali būti sutvarkoma dvejopai:

Susiejant informaciją į prasminius vienetus: pvz.: kiniečiai gali be vargo atkurti visus hieroglifą sudarančius brūkšnelius, nes jie jam siejasi į vieną prasmingą žodį.

Sutvarkant informaciją hierarchiškai: geriausiai atsimename kai ne tik susiejame informaciją į vienetus (grupuojame), bet ir sudarome hierarchines struktūras – pvz.: susidarome paskaitos planą (tema-potemės-pastraipos-apibrėžimai-pavyzdžiai…).

3) Ilgalaikė atmintis.

Saugojimas (laikymas) atmintyje

Informacija (žinios mokėjimai, įgūdžiai) ilgalaikėje atmintyje išlaikoma ilgą laiką, o jos apimtis yra neribota. Galima išskirti du ilgalaikėje atmintyje laikomos informacijos tipus. Pirmasis tipas yra susijęs su specifiniais asmens gyvenimo įvykiais ir funkcionuoja kaip savotiškas autobiografijos rezervas. Šis atminties tipas yra vadinamas epizodine atmintimi. Antrasis informacijos tipas ilgalaikėje atmintyje yra susijęs su bendromis žiniomis ir laikomas semantinėje atmintyje. Šalia epizodinės ir semantinės atminties galima paminėti ir veiksminę atminį, kuri paprastai apima įpročių formavimą ir išlaikymą.

Biologiniai ilgalaikės atminties pagrindai:Tyrimai, atlikti siekiant įvardinti atminties biologinius (fiziologinius) pagrindus, atskleidė daug faktų. Žinoma, kad su atmintimi susijusios smegenų struktūros, smegenų žievė, nervų sistemos mediatoriai, pokyčiai sinapsėse ir RNR (ribonukleino rūgštyse), bei proteinų sintezėje. Tačiau ši sritis dar turi daug neaiškumų. Pateiksiu keletą biologinių faktų:

Atmintis sutrinka, pažeidus tam tikras smegenų žievės zonas;

Hipokampas (smegenų požievio struktūra) atlieka svarbų vaidmenį atminties procese. Po hipokampo pašalinimo žmogus negali atsiminti naujos (po pašalinimo įgytos) informacijos (anterogradinė amnezija), bei informacijos, suvoktos tuoj prieš hipokampo pašalinimą (retrogradinė amnezija). Šiais faktai remiasi konsolidavimo hipotezė, teigianti, kad prieš patenkant informacijai į smegenų žievę, ji yra laikoma hipokampe.

Atminčiai reikšminga proteinų sintezė. Tyrimai su sliekais: sąlyginių refleksų atsiradimas yra susijęs su RNR (reguliuojančios proteinų sintezę organizme) pokyčiais. O šių proteinų sintezės blokavimas blokuoja išmokimą.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1210 žodžiai iš 2372 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.