Psichologijos metodai idalis
5 (100%) 1 vote

Psichologijos metodai idalis

1121

Mokslo sąvoka – patikrintų žinių sistema ir jų kaupimo procesas.

Operacinių sąvokų apibrėžimas – jį sudaro procedūros leidžiančios konkrečiai apibūdinti operacinės sąvokos turinį, visuma.

Psichologinių tyrimų idėjų kilmė. Stebėjimas – asmeniniai žmonių įspūdžiai gali tapti tyrimo idėjos šaltiniu.

Ankstesni tyrimai – atlikus tyrimą paaiškėja nenumatytų faktų, kurie skatina naujus tyrimus.

Teorijos. Teorija – tai tarpusavyje susietų sąvokų, apibrėžimų, teiginių sistema, apibūdinanti nagrinėjamų faktų ryšius, juos aiškinanti ir prognozuojanti.

Praktinės problemos – tyrimai sprendžiantys praktines problemas vadinami taikomaisiais. Jie skiriasi nuo fundamentaliųjų kuriais tikrinamos teorijos, atskleidžiami psichologijos faktai ir dėsningumai.

Mokslinio tyrimo stadijos – teorija apie ją: problema → hipotezė → tyrimo planas → duomenų rinkimas → duomenų analizė → apibendrinimas ir t.t.

Problema – ne per daug plati vienareikšmiškai suformuluota.

Hipotezė – tai mėginimas atsakyti į tyrimo problemos iškeltus klausimus. Ji formuluojama visa tyrėjui prieinama informacija – kitų autorių tyrimo duomenimis, teorinėmis prognozėmis, preliminarių tyrimų rezultatais.

Tyrimo planas – duomenų rinkimo, jų analizės ir interpretavimo programa.

Duomenų rinkimas – dažniausiai remiamasi šiomis metodikomis: stebėjimas, psichofizinė, chronometrinė, apžvalga,dokumentų studijavimas, veiklos produktų analizė, natūralios elgsenos stebėjimas, fiziologinės duomenų rinkimo metodikos.

Duomenų analizė – būtina fazė pasirenkama pati įtikinamiausia duomenų interpretacija.

Apibendrinimas – jo pagrįstumą galima patikrinti kitais tyrimais.

Hipotezė ir jos formulavimas. Hipotezė – tai spėjimas, jog tarp dviejų faktų arba grupių esama ryšio.

Dedukcinės hipotezės – formuluojamos remiantis arba jau žinomomis, empiriniais tyrimo būdais nustatytomis priklausomybėmis, arba tiesiogiai iš teorinių teiginių.

Indukcinės hipotezės – keliamos apibendrinus stebėjimo ar kitokius duomenis.

Moksliniai hipotezės požymiai – hipotezę turi būti įmanoma patikrinti, hipotezė turi būti paprasta, hipotezė turi kuo mažiau prieštarauti moksliniais metodais gautoms žinioms, turi būti produktyvi, negali turėti įtakos vertybės, turi būti konkreti.

Tyrimo metodų reikšmė psichologo profesionalumui Analitiniai gebėjimai – dirbant praktinį, tiek mokslinį darbą, pirmiausia yra analitikas.

Psichologijos principų išmanymas – turi išmanyti bendrosios, pedagoginės, konsultavimo, amžiaus tarpsnių, klinikinės, darbo – ir t.t. pagrindus.

Gebėjimas perduoti informaciją kitiems profesionalams

Gebėjimas bendrauti su neprofesionalais

Gebėjimas įvertinti tyrimus.

Etinės psichologinių tyrimų problemos – Apgaulė, kėsinimasis į asmeninio gyvenimo slaptumą, fizinė ar psichinė žala.

Kintamieji ir jų rūšys Kintamasis –dalykas galintis turėti daugiau nei vieną reikšmę.

Nepriklausomas – kurio reikšmes keičia pats tyrėjas norėdamas nustatyti ryšį tarp jo ir kito kintamojo.

Priklausomas – matuojamas kintamasis kuris gali keistis ar iš tikrųjų keičiasi manipuliuojant nepriklausomu kintamuoju.

Šalutinis – kiekvienas kitas kintamasis galintis veikti priklausomojo kintamojo reikšmes, bet kurio įtaka specialiai nėra tiriama.

Šalutinių kintamųjų kontrolė Pašalinimas – kai galima išvengti šalutinių kintamųjų įtakos juo visiškai pašalinant iš tyrimo.

Sąlygų pastovumas – išlaikyti juos pastovius tyrimo metu

Šalutinių kintamųjų pavertimas nepriklausomais

Atsitiktinis pasiskirstymas – tiriamuosius atsitiktinės atrankos būdu paskirsčius į grupes yra tikimybė, kad grupės tampa lygiavertės šalutinių kintamųjų atžvilgiu.

Subalansavimas – kai tam pačiam tiriamąjąm pateikiami visi skirtingi poveikiai.

Statistinė kontrolė – taikoma kai yra žinomos šalutinių kintamųjų reikšmės.

Tyrimo validumas. Nevaldumo šaltiniai. Vidinis validumas – tai teiginio, kad dėl nepriklausomojo kintamojo pokyčių pakito priklausomasis kintamasis, pagrįstumas.

Išorinis validumas – apibūdina rezultatų apibendrinimo galimybę.

Retroaktyvi istorija – tai įvykiai atsitinkantys tyrimo metu.

Savaiminė raida – kai tiriamieji keičiasi dėl natūralių biologinių ar fiziologinių veiksnių.

Testavimo veiksnys. Jau atliktas matavimas gali paveikti kartojamų matavimų rezultatus.

Instrumentiniai veiksniai – netobuli matavimo prietaisai tyrimo metu pasikeitę tyrėjai.

Statistinė regresija – kai grupės sudaromos pagal blogiausius arba geriausius vertinimus.

Atrankos veiksnys – kai tiriamąjąm galima pateikti tik vieną nepriklausomo kintamojo lygį.

Tiriamųjų praradimas –neretai kai kurie tiriamieji neatvyksta į tyrimą nesulaukę jo pabaigos.

Sąveikos veiksnys – atrankos veiksnio ir savaiminės raidos bei kitų veiksnių sąveika.

Išankstinio testavimo ir nepriklausomojo kintamojo sąveika.

Atrankos poslinkis

Hotorno efektas – tiriamųjų reakcija į tyrimą kai jie žino esą jo dalyviai

Tyrimo poveikių tarpusavio interferencija – kai tiriamasis per tyrimą patiria daugiau nei vieną poveikį, pirmųjų įtaka, pateikus paskutinį, gali dar būti nepranykusi.

Tyrimo praktiškumas –jo rezultatų atitikimas praktinio tyrimo rezultatams.

Psichologijos
tyrimų metodų klasifikacija Teoriniai – formuluoti teorijas. Empyrinai- nuo jų priklauso teorijų plėtra. Jie skirstomi į : kontroliuojamus laboratorinius, kontroliuojamus lauko, laboratoriniai nemanipuliuojat nepriklausomu kintamuoju, lauko nemanipuliuojant, nepriklausomu kintamuoju.

Stebėjimas – kai tyrėjas, specialiai nemanipuliuodamas kintamaisiais, užrašo stebėjimo duomenis esant įvairioms kintamųjų reikšmėms.

Eksperimentas – tai toks tyrimo metodas, kai tiesiogiai ir sistemingai manipuliuojama nepriklausomais kintamaisiais, užrašo stebėjimo duomenis esant įvairioms kintamųjų reikšmėms.

Koreliacinis metodas – nepriklausomais kintamaisiais manipuliuojama netiesiogiai atrankos būdu.

Eksperimentinio tyrimo ypatybės svarbiausia ypatybė yra tiesioginis manipuliavimas nepriklausomu kintamuoju, jis palengvina šalutinių kintamųjų kontrolę. Kai kurias tyrimo schemas galima panaudoti tik tada kai tiesiogiai manipuliuojama kintamaisiais. Tiesioginis manipuliavimas yra tikslesnis už atrankinį. Nustatyti priežasties ir padarinio ryšius – vienas svarbiausių kiekvieno mokslo uždavinių. Jei x yra y priežastis, vadinasi, x pokytis sukelia y pokytį. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tris sąlygas: kintamieji x ir y turi kisti kartu. Jei x yra y priežastis, tai x turi įvykti anksčiau už y. norint įrodyti, jog x yra y priežastis reikia paneigti alternatyvią eksperimento duomenų aiškinimo galimybę. Kasdieninės veiklos sąlygomis fenomenams dažniausiai turi įtakos ne vienas, o keletas veiksnių. Eksperimentiniai tyrimai yra patys patikimiausi, kadangi yra didžiausia šalutinių kintamųjų kontrolė. Laboratoriniai eksperimentai turi daug trūkumų, kai kurių psichologijos klausimų neįmanoma tirti laboratoriškai, kai kurie prieštarauja įstatymams ar etninėms normoms. Laboratorinių rezultatų dažnai negalima taikyti realiame gyvenime. Lauko eksperimentai dažniausiai atliekami praktinėms psichologijos problemoms spręsti. Didesnis lauko eksperimentų išorinis validumas daro juos svarbesnius nei laboratoriniai, nors juose sunkiau kontroliuoti šalutinius kintamuosius.

Tipiškos eksperimentų planavimo ir atlikimo bei jų duomenų interpretavimo klaidos.

Nepriklausomo kintamojo lygių pasirinkimas – pasirinkus per mažai nepriklausomojo kintamojo lygių, negalime nustatyti tikrosios priklausomo kintamojo funkcinės priklausomybės nuo nepriklausomo kintamojo.

Kintamųjų samplaika – šalutinių ir nepriklausomojo kintamųjų poveikių priklausomam kintamajam neatskiriamumas.

Priklausomo kintamojo parinkimas – turi atitikti eksperimento tikslą.

Netikslus informacijos interpretavimas

Labai skirtingi duomenys

Rezultatų interpretavimo klaidos – susijusios su strateginės regresijos, duomenų apibendrinimo kitoms situacijoms ir didesnei populiacijai veiksniais, taip pat pasirinkus neadekvatų statistinį metodą, kai tiriama daugelio sąlygų įtaka priklausomam kintamajam.

Kvazieksperimentai – tyrimas kuriuo prie eksperimento reikalavimų priartėjama, bet jie ne visiškai tenkinami.

Koreliacinių tyrimų pavyzdžiai tyrimai, kuriuose nepriklausomu kintamuoju manipuliuojama atrankos būdu, vadinami koreliaciniais. Dažniausiai tvirtinama, kad koreliaciniais tyrimais ieškoma ryšio tarp kintamųjų. Be to, apibrėžimas dar sukonkretinamas kartais nurodant, ne tarp nepriklausomų ir priklausomų kintamųjų, o tarp priklausomų kintamųjų; kartais pabrėžiant, kad kintamieji nėra aktyviai kontroliuojami ar jais manipuliuojama, kartu pažymint, kad vartojamas statistinės kontrolės būdas.

Koreliacinių tyrimų ypatybės Koreliaciniai tyrimai vertingi prognozuojant įvykius. Jei tarp kintamųjų yra koreliacija, tai pirmojo kintamojo reikšmės įgalina nustatyti kito kintamojo reikšmes. Kai koreliacija lygi vienetui arba minus vienetui koreliacija tiksli. Kai kuriais atvejais vien iš nepriklausomojo kintamojo analizės matyti, kad koreliacinio tyrimo tikslas iš principo negali būti priežasties ir padarinio paieškos. Vertinant koreliacinio tyrimo metodų galimybes, paprastai nurodoma, kad koreliacinių tyrimų duomenys neleidžia identifikuoti priežasčių, bet jais galima papildyti eksperimentų rezultatus. Išvadų, susijusių su priežastingumu, pagrįstumas vartojant koreliacinius tyrimus padidėja, kai po kurio laiko koreliacija nustatoma pakartotinai. Koreliaciniuose tyrimuose šalutinius kintamuosius yra sunku kontroliuoti, nes negalima taikyti atsitiktinio tiriamųjų parinkimo procedūros. Be statistinio kontrolės metodo šiuose tyrimuose taikomas grupių vienodinimas tiriamuosius poruojant ir sudarant vienalyčius pogrupius. Parenkant tiriamųjų poras išryškėja bent 3 dideli trūkumai: jei kontroliuojamų šalutinių kintamųjų yra daug tai sunku parinkti pakankamai tiriamųjų. Kai tiriamųjų nėra daug tai duomenys nėra reprezentatyvūs. Tiriamųjų parinkimas poruojant gali sukelti rezultatų iškraipymą dėl regresijos. Koreliaciniai tyrimai pagal priklausomų ir nepriklausomų santykį skirstomi į 3 grupes: pirmai grupei priklauso tokie tyrimai kuriuose priklausomo ir nepriklausomo kintamųjų negalima sukeisti vietomis, nes yra aišku, kad priklausomas kintamasis negali veikti nepriklausomo nei tiesiogiai, nei per tarpinius kintamuosius. Antroje grupėje negalima atmesti galimybės, kad priklausomas kintamasis veiks nepriklausomą. Trečioje grupėje
klasifikuojami vien dėl praktinio patogumo. Sukeitus juos vietomis rezultatai nesikeičia.

Šiuo metu Jūs matote 60% šio straipsnio.
Matomi 1411 žodžiai iš 2367 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.