Psichologijos metodai idalis
5 (100%) 1 vote

Psichologijos metodai idalis

Mokslo sąvoka – patikrintų žinių sistema ir jų kaupimo procesas.

Operacinių sąvokų apibrėžimas – jį sudaro procedūros leidžiančios konkrečiai apibūdinti operacinės sąvokos turinį, visuma.

Psichologinių tyrimų idėjų kilmė. Stebėjimas – asmeniniai žmonių įspūdžiai gali tapti tyrimo idėjos šaltiniu.

Ankstesni tyrimai – atlikus tyrimą paaiškėja nenumatytų faktų, kurie skatina naujus tyrimus.

Teorijos. Teorija – tai tarpusavyje susietų sąvokų, apibrėžimų, teiginių sistema, apibūdinanti nagrinėjamų faktų ryšius, juos aiškinanti ir prognozuojanti.

Praktinės problemos – tyrimai sprendžiantys praktines problemas vadinami taikomaisiais. Jie skiriasi nuo fundamentaliųjų kuriais tikrinamos teorijos, atskleidžiami psichologijos faktai ir dėsningumai.

Mokslinio tyrimo stadijos – teorija apie ją: problema → hipotezė → tyrimo planas → duomenų rinkimas → duomenų analizė → apibendrinimas ir t.t.

Problema – ne per daug plati vienareikšmiškai suformuluota.

Hipotezė – tai mėginimas atsakyti į tyrimo problemos iškeltus klausimus. Ji formuluojama visa tyrėjui prieinama informacija – kitų autorių tyrimo duomenimis, teorinėmis prognozėmis, preliminarių tyrimų rezultatais.

Tyrimo planas – duomenų rinkimo, jų analizės ir interpretavimo programa.

Duomenų rinkimas – dažniausiai remiamasi šiomis metodikomis: stebėjimas, psichofizinė, chronometrinė, apžvalga,dokumentų studijavimas, veiklos produktų analizė, natūralios elgsenos stebėjimas, fiziologinės duomenų rinkimo metodikos.

Duomenų analizė – būtina fazė pasirenkama pati įtikinamiausia duomenų interpretacija.

Apibendrinimas – jo pagrįstumą galima patikrinti kitais tyrimais.

Hipotezė ir jos formulavimas. Hipotezė – tai spėjimas, jog tarp dviejų faktų arba grupių esama ryšio.

Dedukcinės hipotezės – formuluojamos remiantis arba jau žinomomis, empiriniais tyrimo būdais nustatytomis priklausomybėmis, arba tiesiogiai iš teorinių teiginių.

Indukcinės hipotezės – keliamos apibendrinus stebėjimo ar kitokius duomenis.

Moksliniai hipotezės požymiai – hipotezę turi būti įmanoma patikrinti, hipotezė turi būti paprasta, hipotezė turi kuo mažiau prieštarauti moksliniais metodais gautoms žinioms, turi būti produktyvi, negali turėti įtakos vertybės, turi būti konkreti.

Tyrimo metodų reikšmė psichologo profesionalumui Analitiniai gebėjimai – dirbant praktinį, tiek mokslinį darbą, pirmiausia yra analitikas.

Psichologijos principų išmanymas – turi išmanyti bendrosios, pedagoginės, konsultavimo, amžiaus tarpsnių, klinikinės, darbo – ir t.t. pagrindus.

Gebėjimas perduoti informaciją kitiems profesionalams

Gebėjimas bendrauti su neprofesionalais

Gebėjimas įvertinti tyrimus.

Etinės psichologinių tyrimų problemos – Apgaulė, kėsinimasis į asmeninio gyvenimo slaptumą, fizinė ar psichinė žala.

Kintamieji ir jų rūšys Kintamasis –dalykas galintis turėti daugiau nei vieną reikšmę.

Nepriklausomas – kurio reikšmes keičia pats tyrėjas norėdamas nustatyti ryšį tarp jo ir kito kintamojo.

Priklausomas – matuojamas kintamasis kuris gali keistis ar iš tikrųjų keičiasi manipuliuojant nepriklausomu kintamuoju.

Šalutinis – kiekvienas kitas kintamasis galintis veikti priklausomojo kintamojo reikšmes, bet kurio įtaka specialiai nėra tiriama.

Šalutinių kintamųjų kontrolė Pašalinimas – kai galima išvengti šalutinių kintamųjų įtakos juo visiškai pašalinant iš tyrimo.

Sąlygų pastovumas – išlaikyti juos pastovius tyrimo metu

Šalutinių kintamųjų pavertimas nepriklausomais

Atsitiktinis pasiskirstymas – tiriamuosius atsitiktinės atrankos būdu paskirsčius į grupes yra tikimybė, kad grupės tampa lygiavertės šalutinių kintamųjų atžvilgiu.

Subalansavimas – kai tam pačiam tiriamąjąm pateikiami visi skirtingi poveikiai.

Statistinė kontrolė – taikoma kai yra žinomos šalutinių kintamųjų reikšmės.

Tyrimo validumas. Nevaldumo šaltiniai. Vidinis validumas – tai teiginio, kad dėl nepriklausomojo kintamojo pokyčių pakito priklausomasis kintamasis, pagrįstumas.

Išorinis validumas – apibūdina rezultatų apibendrinimo galimybę.

Retroaktyvi istorija – tai įvykiai atsitinkantys tyrimo metu.

Savaiminė raida – kai tiriamieji keičiasi dėl natūralių biologinių ar fiziologinių veiksnių.

Testavimo veiksnys. Jau atliktas matavimas gali paveikti kartojamų matavimų rezultatus.

Instrumentiniai veiksniai – netobuli matavimo prietaisai tyrimo metu pasikeitę tyrėjai.

Statistinė regresija – kai grupės sudaromos pagal blogiausius arba geriausius vertinimus.

Atrankos veiksnys – kai tiriamąjąm galima pateikti tik vieną nepriklausomo kintamojo lygį.

Tiriamųjų praradimas –neretai kai kurie tiriamieji neatvyksta į tyrimą nesulaukę jo pabaigos.

Sąveikos veiksnys – atrankos veiksnio ir savaiminės raidos bei kitų veiksnių sąveika.

Išankstinio testavimo ir nepriklausomojo kintamojo sąveika.

Atrankos poslinkis

Hotorno efektas – tiriamųjų reakcija į tyrimą kai jie žino esą jo dalyviai

Tyrimo poveikių tarpusavio interferencija – kai tiriamasis per tyrimą patiria daugiau nei vieną poveikį, pirmųjų įtaka, pateikus paskutinį, gali dar būti nepranykusi.

Tyrimo praktiškumas –jo rezultatų atitikimas praktinio tyrimo rezultatams.

Psichologijos
tyrimų metodų klasifikacija Teoriniai – formuluoti teorijas. Empyrinai- nuo jų priklauso teorijų plėtra. Jie skirstomi į : kontroliuojamus laboratorinius, kontroliuojamus lauko, laboratoriniai nemanipuliuojat nepriklausomu kintamuoju, lauko nemanipuliuojant, nepriklausomu kintamuoju.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 733 žodžiai iš 2367 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.